7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Daiva Tamošaitytė

Didybė ir aistra

Lietuvos kamerinio orkestro, dirigento Vilmanto Kaliūno ir klarnetininko Roelando Hendrikxo interpretuojamos muzikos koncertas

Kas gali būti aistringiau už didžiojo reformatoriaus Christopho Willibaldo Glucko „Furijų šokį“ iš operos „Orfėjas ir Euridikė“, kuriuo dirigento Vilmanto Kaliūno vedamas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) pradėjo sausio 10 d. koncertą Nacionalinėje filharmonijoje. Išraiškingą muziką ir joje slypinčią meilės bei netekties aistrą orkestras griežė lengvais kaip vėjelis styginių pasažais, gyvą tempą ir partitūros niuansus meistriškai valdė subtili maestro ranka.

Roeland Hendrikx, LKO, dirigentas Vilmantas Kaliūnas. I. Juodytės nuotr.
Roeland Hendrikx, LKO, dirigentas Vilmantas Kaliūnas. I. Juodytės nuotr.
Roeland Hendrikx, Vilmantas Kaliūnas. I. Juodytės nuotr.
Roeland Hendrikx, Vilmantas Kaliūnas. I. Juodytės nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, LKO. I. Juodytės nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, LKO. I. Juodytės nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, Roeland Hendrikx. I. Juodytės nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, Roeland Hendrikx. I. Juodytės nuotr.
Donatas Katkus

In memoriam Rimantui Gučui

(1942 08 22–2026 01 10)

Staiga, netikėtai iš mūsų pasitraukė Rimantas Gučas. Dar gruodžio pabaigoje viešėjo pas mus namuose – gyvybingas, žaismingas, o dabar rašau jo nekrologą. Skaudu ir nejauku...

Rimantas Gučas. LKS archyvo nuotr.
Rimantas Gučas. LKS archyvo nuotr.
LVSO inf.

Ką išgirsti ateinantį LVSO pusmetį: pasaulinės žvaigždės, ryškiausi Lietuvos vardai ir, žinoma, Wagneris

Šį pusmetį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, klausytojams pristato įvairiaspalvį repertuarą, kuriame susitinka pasaulinio lygio solistai, didieji simfoninės muzikos opusai, žymiausi Lietuvos vardai ir publikos pamėgti projektai. Sausis – puikus metas pasirūpinti savo koncertų planais, tad kartu pasižvalgykime, ką orkestro repertuare verta išgirsti ateinantį pusmetį.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. M.M. Andrulytės nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. M.M. Andrulytės nuotr.
LNF inf.

Baroko muzikos šedevrai koncerte „Angelo alsavimas“

Sausio 17 d. Nacionalinės filharmonijos rengiamame koncerte „Angelo alsavimas“ ansamblis „Musica humana“, Lietuvoje retai girdimas įstabaus balso tenoras Ilja Aksionovas, pianistė Sonata Alšauskaitė ir kontrabosininkas Donatas Butkevičius atliks gražiausią baroko muziką ir į ją atsigręžusio dvidešimto amžiaus kompozitoriaus Geraldo Finzi kūrinius.

Ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Ilja Aksionovas.J. Somovos nuotr.
Ilja Aksionovas.J. Somovos nuotr.
Rengėjų inf.

Jubiliejiniame NIKO sezone – kompozitoriai, pakeitę ansamblio skambesį

2026 metais Vilniaus miesto ansamblis NIKO švenčia dvidešimtąjį koncertų sezoną ir kviečia klausytojus į koncertų ciklą, dedikuotą kompozitoriams, kurių muzika tapo neatsiejama ansamblio meninės tapatybės dalimi. Po ciklą atvėrusio pirmojo koncerto, skirto britų kompozitoriui Maksui Richteriui, vasario 10-ąją Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje skambės jau antroji šio ciklo programa, skirta ryškiausiam amerikiečių minimalizmo kūrėjui – Filipui (Philip) Glasui.

Ansamblis NIKO. Organizatorių nuotr.
Ansamblis NIKO. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Vienybė, stipresnė už ginklus: Laisvės gynėjų dienai sostinėje skambės oratorija „13“

Laisvės gynėjai prieš 35 metus įrodė, kad vienybė ir susitelkimas gali daugiau nei ginklai. Artėjant Sausio 13-osios įvykių metinėms, prisiminti vienybės svarbą kviečia ansamblio „Lietuva“ ir kviestinių atlikėjų projektas – oratorija „13“. Koncertinė programa skambės sausio 12 d. 21 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Specialiai šiam projektui muziką kūrė žymus latvių kompozitorius Ēriks Ešenvalds, o istorinė 1991-ųjų naktis atgims per sakralumą, tikrais išgyvenimais kurtą libretą bei jautrią šeimos patirtį.

M. Vitėno nuotr.
M. Vitėno nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo 2026-ieji – Kanklių metai

Pokalbis su etnomuzikologais Daiva Vyčiniene ir Evaldu Vyčinu

LR Seimo nutarimu 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Apie šio instrumento unikalumą ir vaidmenį lietuviškoje kultūroje kalbamės su etnomuzikologe, Jono Basanavičiaus ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate profesore Daiva Vyčiniene bei etnomuzikologu, instrumentinio folkloro tyrinėtoju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu Evaldu Vyčinu.

Skriaudžių kanklininkų ansamblis Liaudies buities muziejuje. 1976 m. LIMIS archyvo nuotr.
Skriaudžių kanklininkų ansamblis Liaudies buities muziejuje. 1976 m. LIMIS archyvo nuotr.
Kanklių atgimimas 9-ajame dešimtmetyje. Asmeninio archyvo nuotr.
Kanklių atgimimas 9-ajame dešimtmetyje. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva ir Evaldas Vyčinai, 2016 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva ir Evaldas Vyčinai, 2016 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva ir Evaldas Vyčinai. Nuotrauka iš knygos „Lietuva ir mes“. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva ir Evaldas Vyčinai. Nuotrauka iš knygos „Lietuva ir mes“. Asmeninio archyvo nuotr.
Kotryna Lukšytė

Adventinė saulėgrįžos rapsodija

Įspūdžiai iš Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ Šv. Kotrynos bažnyčioje

Šventinis Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis baigėsi. Ta proga kviečiu sugrįžti į dar ankstesnį laiką – adventą, susikaupimo ir ramybės metą, turintį senas tradicijas, kuriose susitinka krikščionybės ir liaudies papročiai. Tai ne tik Kristaus gimimo laukimas ar masinio dovanų pirkimo laikotarpis, bet ir su gamta glaudžiai susijęs žiemos saulėgrįžos laikas.

Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Mantvydo Leono Pranulio projekto „Pamigį pabudo“ akimirka. G. Vaisėtaitės / Vilniaus etninės kultūros centro archyvo nuotr.
Rengėjų inf.

Sausį Paliesiaus dvare – scena duetams

Praūžus bene didžiausioms metų šventėms ir daugybei šventinių koncertų, sausis Paliesiaus dvare bus ramesnis, tačiau muzika – ne ką mažiau ypatinga. Naujus metus pradės gitaristų Chriso Ruebenso ir Mindaugo Stumbro duetas – jie pristatys savo debiutinį albumą „Strung Out“. O mėnesio gale į sceną žengs dvi muzikantės, pianistė Milda Umbrusevičiūtė-Kavaliauskienė ir Ukrainos smuikininkė Myroslava Kotorovych: jos atliks istoriją ir dabartį sujungiančią programą „Ave“.

Chrisas Ruebensas ir Mindaugas Stumbras. Organizatorių nuotr.
Chrisas Ruebensas ir Mindaugas Stumbras. Organizatorių nuotr.
Myroslava Kotorovych ir Milda Umbrusevičiūtė-Kavaliauskienė. Organizatorių nuotr.
Myroslava Kotorovych ir Milda Umbrusevičiūtė-Kavaliauskienė. Organizatorių nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 449  >>> Archyvas