7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Rengėjų inf.

Šeštadienį prasideda tarptautinis Thomo Manno festivalis

Liepos 15–22 d. Nidoje vyks XXVII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio programa apims kamerinės muzikos koncertus, kino vakarus, žodžio programos diskusijas bei parodas, rengiamas skirtingose kurorto kultūros erdvėse, bus organizuojamas žygis-ekskursija, fotografijų ir esė konkursų rezultatų pristatymai. Šiųmečio renginio tema – „Kultūros kraštovaizdžiai. Svetimas“.

Th. Manno festivalio koncertas. Organizatorių nuotr.
Th. Manno festivalio koncertas. Organizatorių nuotr.
LNF inf.

Rugpjūtį prasideda jubiliejinis muzikos festivalis „Kuršių nerija“

Tradicinis Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Neringos savivaldybės rengiamas pajūrio festivalis „Kuršių nerija“ švenčia 25-metį. Ansamblio „Musica humana“ ir prof. Algirdo Vizgirdos kadaise inicijuotas, o dabar prof. Roberto Beinario vadovaujamas Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis šiemet vyks ne tik Neringoje, bet ir Palangoje, aštuonios festivalio programos publiką džiugins rugpjūčio 5 – rugsėjo 2 dienomis.

Opera-triptikas „Neringa“. N. Jankausko nuotr.
Opera-triptikas „Neringa“. N. Jankausko nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Garsinės skulptūros Vilniaus erdvėje

Michaelo Gordono kūrinio „Resonance“, skirto Vilniui, pasaulinė premjera

Liepos 5 d. įvyko paskutinis šiuolaikinės muzikos festivalio „Muzika Vilniui“ koncertas, kuriame skambėjo vieno žinomiausių pasaulyje kompozitorių amerikiečio Michaelo Gordono kūriniai ir buvo pristatyta pasaulinė premjera, skirta Vilniaus 700-osioms metinėms. Kitą dieną, Lietuvai minint karaliaus Mindaugo karūnavimą, Vilniaus rotušėje buvo galimybė susitikti su pačiu kompozitoriumi, jį kalbino kompozitorė Justina Šikšnelytė.

„Muzika Vilniui“. Michaelo Gordono kūrinio premjera. Vykintas Baltakas, Michaelas Gordonas, trombonininkų ansamblis. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Michaelo Gordono kūrinio premjera. Vykintas Baltakas, Michaelas Gordonas, trombonininkų ansamblis. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Michael Gordon. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Michael Gordon. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Ingrida Rupaitė, Rakelė Chijenaitė, Toma Bandzaitytė-Puplauskė. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Ingrida Rupaitė, Rakelė Chijenaitė, Toma Bandzaitytė-Puplauskė. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Viktor Rekalo. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Viktor Rekalo. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Trombonininkų ansamblis, dir. Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Trombonininkų ansamblis, dir. Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Dirigentas Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
„Muzika Vilniui“. Dirigentas Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Vilniaus festivalių inf.

Pasaulinio garso smuikininkė Akiko Suwanai koncertuos Vilniuje

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos smuiko žvaigždė Akiko Suwanai. Spalio 20 d. smuiko virtuozė iš Japonijos pasirodys simfoninės muzikos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Akiko Suwanai išgarsėjo, kai būdama vos 18 metų amžiaus ji laimėjo garsųjį Čaikovskio konkursą (1990) ir iškart pelnė pasaulinį pripažinimą kaip pati jauniausia šio konkurso laimėtoja! Taip pat tuomet ji tapo ir kitų dviejų prestižinių konkursų laureate – Paganini konkurso Italijoje bei Karalienės Elžbietos konkurso Belgijoje. Nuo to laiko jos muzikinė karjera šovė į aukštumas ir ji įsitvirtino kaip viena geidžiamiausių savo kartos smuikininkių pasaulyje.

Akiko Suwanai. T. Kumada nuotr.
Akiko Suwanai. T. Kumada nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Ar tu tiki, kad šiame mieste glūdi gyvybės paslaptis?

Vilniaus festivalį užbaigė Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“

Vienas garsus Apšvietos amžiaus mokslininkas yra sakęs, jog stilius – pats žmogus. Kaip tik ši frazė įkyriai, bet maloniai mintyse tyvuliavo paskutinio Vilniaus festivalio koncerto metu, klausantis Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“. Pradedant veikalo pavadinimu, kurį, manding, labai greitai išmokome tarti gražia lotynų kalba nuo pat kūrinio premjeros 1997 m. rugpjūtį, baigiant giliai įsimintina kai kurių artefaktų raiška: dunksintys akmenys, bažnyčių varpų melodijų polifoniją sukuriantys tikrieji varpai (ačiū Dievui, kad niekas nesusiviliojo to kur nors pamėgdžioti, nusavinti), – visa tai ir galėjo rastis tik Narbutaitės kūryboje, autentiškai muzikinėje, bet ir linkusioje gerokai peržengti muzikinio teksto ribas. Nes pati autorė savaimingai kuria savo stilių iš daugybės meninių, istorinių, estetinių, etinių ir asmeninių sluoksnių. O kadangi pasakyta „pradedant“ ir „baigiant“, tai ne mažiau svarbu išplėtoti dar ir tąjį „tęsiant“, kuris atsiduria tarp karštinių pozicijų. Apie tai ir norėtųsi pasidalinti, bet tebūnie dar ir trumpas intermezzo.

Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Oratorijos „Centones meae urbi“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas, Nerijus Masevičius, Gunta Gelgotė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar

Dirigentės Mirgos Gražinytės pasirodymai Miunchene

Vasariški įspūdžiai iš Bavarijos sostinės

Atėjus vasarai teko džiaugsmas Miunchene klausytis Lietuvos vardą garsinančios Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamos muzikos, o ir pasimatyti su ja pačia. Susitikusios prisiminėme tikrą kūrybos šventę, kai prieš šešetą metų buvau jos pakviesta drauge dirbti Zalcburgo miesto teatre: įstabiame Helbruno parke pastatėme muzikinį pasivaikščiojimą-spektaklį „Iš vandens ir akmens“ (pagal Broniaus Kutavičiaus kūrinius „Iš Jotvingių akmens“, „Ten ir atgal“ bei operą „Kaulo senis ant geležinio kalno“). Zalcburgo senamiestyje, Kolegijos bažnyčioje (Kollegienkirche), sukūrėme muzikinį sceninį vyksmą pagal Kutavičiaus oratoriją „Jeruzalės vartai“.

Koncerto akimirka Isaro filharmonijoje. Dirigentė Mirga Gražinytė. B. Mar nuotr.
Koncerto akimirka Isaro filharmonijoje. Dirigentė Mirga Gražinytė. B. Mar nuotr.
Operos „Laputė gudruolė“ akimirka. W. Hösl nuotr.
Operos „Laputė gudruolė“ akimirka. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Elena Tsallagova, Angela Brower. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Elena Tsallagova, Angela Brower. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Elena Tsallagova. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Elena Tsallagova. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Wolfgang Koch. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Wolfgang Koch. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Wolfgang Koch. W. Hösl nuotr.
Opera „Laputė gudruolė“. Wolfgang Koch. W. Hösl nuotr.
Akrobatai iš Ukrainos Miuncheno gatvėse. B. Mar nuotr.
Akrobatai iš Ukrainos Miuncheno gatvėse. B. Mar nuotr.
Ingrida Milašiūtė

Dirigentas Ričardas Šumila: „Opera „Kaimo garbė“ man – galimybė pademonstruoti savo muzikalumą“

Jei dar nepatyrėte, ką gali vasaros vakaro šiluma, apgaubianti Valdovų rūmų Didžiojo kiemo erdvę, ir gaivališka italų verizmo operos drama, nukelianti į emocingą meilės ir aistrų, neapykantos ir pavydo kupiną istoriją, tiesiog negalite praleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalio „LNOBT Open“, kur liepos 4 dieną vyks Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“ koncertinis atlikimas. Jį publikai dovanos LNOBT simfoninis orkestras bei choras, vadovaujami vyr. dirigento Ričardo Šumilos, bei puikus pasaulyje pripažintų solistų būrys. Pagrindinius vaidmenis atliks Viktorija Miškūnaitė (Santuca), Aleksandrs Antonenko (Turidu), Rita Preikšaitė (Lučija), Andrei Bondarenko (Alfijus) ir Maria Bondarenko (Lola).

Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Ričardas Šumila. M. Aleksos nuotr.
Rengėjų inf.

Baltijos gitarų kvarteto programa „Piligrimai“

Liepos 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertuos unikalios sudėties kolektyvas – Baltijos gitarų kvartetas, Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatysiantis įvairiaspalvę ir intriguojančią programą „Piligrimai“. Apie šios programos ypatumus ir ansamblio nueitą kelią kalbamės su vienu iš jo narių, gitaristu Sauliumi S. Lipčiumi.

Baltijos gitarų kvartetas. Organizatorių nuotr.
Baltijos gitarų kvartetas. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Amžinai jauną miestą sveikins Vilniaus kariliono festivalis

Jau nuo liepos 5 dienos kiekvieną mėnesio trečiadienį skambės tradicinio Vilniaus kariliono festivalio muzika. Šiais metais pripažinti užsienio kariliono muzikantai savo koncertus skiria 700 Vilniaus miesto gimtadieniui.

LNOBT inf.

Baleto Gala koncertas: pasimatymai ir atsisveikinimai

Trečiojo tarptautinio „LNOBT Open” festivalio patirtis dar kartą įrodė, kaip karštai Lietuvos publika myli baletą: bilietai į šeštadienį, liepos 1-ąją, rodomą Baleto Gala koncertą festivalyje ištirpo patys pirmieji. Šiame koncerte šalia Lietuvos šokėjų scenoje išvysime svečius iš Latvijos nacionalinio baleto, Vienos valstybinio baleto ir Berlyno valstybinio baleto trupių, tačiau išskirtinis vakaras bus pažymėtas ir atsisveikinimų gaida.

„Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
„Bajaderė“. M. Aleksos nuotr.
Baleto Gala koncertas. M. Aleksos nuotr.
Baleto Gala koncertas. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 450  >>> Archyvas