Liepos 15–22 d. Nidoje vyks XXVII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio programa apims kamerinės muzikos koncertus, kino vakarus, žodžio programos diskusijas bei parodas, rengiamas skirtingose kurorto kultūros erdvėse, bus organizuojamas žygis-ekskursija, fotografijų ir esė konkursų rezultatų pristatymai. Šiųmečio renginio tema – „Kultūros kraštovaizdžiai. Svetimas“.
Tradicinis Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Neringos savivaldybės rengiamas pajūrio festivalis „Kuršių nerija“ švenčia 25-metį. Ansamblio „Musica humana“ ir prof. Algirdo Vizgirdos kadaise inicijuotas, o dabar prof. Roberto Beinario vadovaujamas Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis šiemet vyks ne tik Neringoje, bet ir Palangoje, aštuonios festivalio programos publiką džiugins rugpjūčio 5 – rugsėjo 2 dienomis.
Michaelo Gordono kūrinio „Resonance“, skirto Vilniui, pasaulinė premjera
Liepos 5 d. įvyko paskutinis šiuolaikinės muzikos festivalio „Muzika Vilniui“ koncertas, kuriame skambėjo vieno žinomiausių pasaulyje kompozitorių amerikiečio Michaelo Gordono kūriniai ir buvo pristatyta pasaulinė premjera, skirta Vilniaus 700-osioms metinėms. Kitą dieną, Lietuvai minint karaliaus Mindaugo karūnavimą, Vilniaus rotušėje buvo galimybė susitikti su pačiu kompozitoriumi, jį kalbino kompozitorė Justina Šikšnelytė.






Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos smuiko žvaigždė Akiko Suwanai. Spalio 20 d. smuiko virtuozė iš Japonijos pasirodys simfoninės muzikos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Akiko Suwanai išgarsėjo, kai būdama vos 18 metų amžiaus ji laimėjo garsųjį Čaikovskio konkursą (1990) ir iškart pelnė pasaulinį pripažinimą kaip pati jauniausia šio konkurso laimėtoja! Taip pat tuomet ji tapo ir kitų dviejų prestižinių konkursų laureate – Paganini konkurso Italijoje bei Karalienės Elžbietos konkurso Belgijoje. Nuo to laiko jos muzikinė karjera šovė į aukštumas ir ji įsitvirtino kaip viena geidžiamiausių savo kartos smuikininkių pasaulyje.
Vilniaus festivalį užbaigė Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“
Vienas garsus Apšvietos amžiaus mokslininkas yra sakęs, jog stilius – pats žmogus. Kaip tik ši frazė įkyriai, bet maloniai mintyse tyvuliavo paskutinio Vilniaus festivalio koncerto metu, klausantis Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“. Pradedant veikalo pavadinimu, kurį, manding, labai greitai išmokome tarti gražia lotynų kalba nuo pat kūrinio premjeros 1997 m. rugpjūtį, baigiant giliai įsimintina kai kurių artefaktų raiška: dunksintys akmenys, bažnyčių varpų melodijų polifoniją sukuriantys tikrieji varpai (ačiū Dievui, kad niekas nesusiviliojo to kur nors pamėgdžioti, nusavinti), – visa tai ir galėjo rastis tik Narbutaitės kūryboje, autentiškai muzikinėje, bet ir linkusioje gerokai peržengti muzikinio teksto ribas. Nes pati autorė savaimingai kuria savo stilių iš daugybės meninių, istorinių, estetinių, etinių ir asmeninių sluoksnių. O kadangi pasakyta „pradedant“ ir „baigiant“, tai ne mažiau svarbu išplėtoti dar ir tąjį „tęsiant“, kuris atsiduria tarp karštinių pozicijų. Apie tai ir norėtųsi pasidalinti, bet tebūnie dar ir trumpas intermezzo.








Vasariški įspūdžiai iš Bavarijos sostinės
Atėjus vasarai teko džiaugsmas Miunchene klausytis Lietuvos vardą garsinančios Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamos muzikos, o ir pasimatyti su ja pačia. Susitikusios prisiminėme tikrą kūrybos šventę, kai prieš šešetą metų buvau jos pakviesta drauge dirbti Zalcburgo miesto teatre: įstabiame Helbruno parke pastatėme muzikinį pasivaikščiojimą-spektaklį „Iš vandens ir akmens“ (pagal Broniaus Kutavičiaus kūrinius „Iš Jotvingių akmens“, „Ten ir atgal“ bei operą „Kaulo senis ant geležinio kalno“). Zalcburgo senamiestyje, Kolegijos bažnyčioje (Kollegienkirche), sukūrėme muzikinį sceninį vyksmą pagal Kutavičiaus oratoriją „Jeruzalės vartai“.







Jei dar nepatyrėte, ką gali vasaros vakaro šiluma, apgaubianti Valdovų rūmų Didžiojo kiemo erdvę, ir gaivališka italų verizmo operos drama, nukelianti į emocingą meilės ir aistrų, neapykantos ir pavydo kupiną istoriją, tiesiog negalite praleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalio „LNOBT Open“, kur liepos 4 dieną vyks Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“ koncertinis atlikimas. Jį publikai dovanos LNOBT simfoninis orkestras bei choras, vadovaujami vyr. dirigento Ričardo Šumilos, bei puikus pasaulyje pripažintų solistų būrys. Pagrindinius vaidmenis atliks Viktorija Miškūnaitė (Santuca), Aleksandrs Antonenko (Turidu), Rita Preikšaitė (Lučija), Andrei Bondarenko (Alfijus) ir Maria Bondarenko (Lola).
Liepos 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertuos unikalios sudėties kolektyvas – Baltijos gitarų kvartetas, Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatysiantis įvairiaspalvę ir intriguojančią programą „Piligrimai“. Apie šios programos ypatumus ir ansamblio nueitą kelią kalbamės su vienu iš jo narių, gitaristu Sauliumi S. Lipčiumi.
Jau nuo liepos 5 dienos kiekvieną mėnesio trečiadienį skambės tradicinio Vilniaus kariliono festivalio muzika. Šiais metais pripažinti užsienio kariliono muzikantai savo koncertus skiria 700 Vilniaus miesto gimtadieniui.
Trečiojo tarptautinio „LNOBT Open” festivalio patirtis dar kartą įrodė, kaip karštai Lietuvos publika myli baletą: bilietai į šeštadienį, liepos 1-ąją, rodomą Baleto Gala koncertą festivalyje ištirpo patys pirmieji. Šiame koncerte šalia Lietuvos šokėjų scenoje išvysime svečius iš Latvijos nacionalinio baleto, Vienos valstybinio baleto ir Berlyno valstybinio baleto trupių, tačiau išskirtinis vakaras bus pažymėtas ir atsisveikinimų gaida.