7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Rengėjų inf.

„Išgirsk, kuo kvėpuoja pasaulis“ – Valdovų rūmuose nuskambės net 12 pasaulinių premjerų

Tarptautinio E. Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso finalas – jau šį šeštadienį Valdovų rūmuose. „Išgirsk, kuo kvėpuoja pasaulis“ – tokiu šūkiu pasitinkame 12 naujų kūrinių premjeras iš 9 skirtingų šalių, kurias į finalą atrinko tarptautinė žiuri.

 

Koncerto programa labai įvairi – nuo kamerinių ansamblių iki styginių orkestro bei mišraus choro. Tarp atlikėjų – ne tik Eduardo Balsio anūkė, viena šiuolaikinės kamerinės muzikos lyderių Lietuvoje pianistė Indrė Baikštytė, bet ir styginių kvartetas „Mettis“, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas, o taip pat latvių atlikėjai – Rygos kamerinis choras „Ave Sol“ su dirigentu Andriu Veismaniu, sopranas Monta Martinsonė.

Živilė Ramoškaitė

Tarp vokalo ir vaidybos

104-ąjį LNOBT sezoną atvėrė naujas Giuseppe’s Verdi „Aidos“ pastatymas

Su didžiausiu nekantrumu laukėme naujojo Giuseppe’s Verdi operos pastatymo, lapkričio 10–12 dienomis parodyto Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Lietuvoje „Aida“ turi ilgą istoriją, prasidėjusią 1927 m. spektakliu Valstybės teatre. Operos istorikai suskaičiavo iki šiol šešis „Aidos“ pastatymus, tarp kurių vyresnė karta pamena galbūt tris, o iš tiesų gal tik du: įspūdingą 1975 m. Liudo Truikio ir 1997 m. Jono Jurašo su Adomo Jacovskio scenografija. Apie pirmąjį kuluaruose sklandė šmaikštūs pasakojimai, kaip režisieriaus ir dailininko sukurtų triko atsisakė solistės, ypač kategoriškai – šviesaus atminimo Gražina Apanavičiūtė.

Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Kristine Opolais (Aida). M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Kristine Opolais (Aida). M. Aleksos nuotr.
Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Tadas Girininkas (Ramfis). M. Aleksos nuotr.
Justina Gringytė (Amneris) ir Tadas Girininkas (Ramfis). M. Aleksos nuotr.
Kristine Opolais (Aida) ir Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Kristine Opolais (Aida) ir Gastonas Rivero (Radamesas). M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Aida“. M. Aleksos nuotr.
Kseniya Bakhritdinova Kravchuk (Aida) ir Arūnas Malikėnas (Amonasras). M. Aleksos nuotr.
Kseniya Bakhritdinova Kravchuk (Aida) ir Arūnas Malikėnas (Amonasras). M. Aleksos nuotr.
LNF inf.

VIII Vilniaus fortepijono festivalis – „Dedikacija jam“

Į Lietuvos nacionalinę filharmoniją sugrįžta jau tradiciniu tapęs Vilniaus fortepijono festivalis. Šis prof. Mūzos Rubackytės sumanytas renginys nuo 2009 m. kas antrą rudenį tampa fortepijono muzikos gerbėjų traukos centru ir praturtina sostinės kultūrinį gyvenimą aukšto lygio koncertais, kuriuose groja pripažinti Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Šiųmetis, aštuntasis festivalis vyks lapkričio 18–gruodžio 2 d., jo tema – „Dedikacija jam“, o programoje numatyti devyni koncertai Filharmonijoje (LNF) bei meistriškumo kursai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).

Festivalio spaudos konferencijoje. D. Matvejevo nuotr.
Festivalio spaudos konferencijoje. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Iš tolimų kelionių „Saulė ir jūra“ sugrįžta į Lietuvą

Šalies vardą pasaulyje garsinanti menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra“ tęsia jau tradicija tampantį sugrįžimą į Lietuvą prieš didžiąsias metų šventes. Dainuojantis paplūdimys gruodžio 14–18 dienomis įsikurs bene įspūdingiausioje erdvėje – Vilniaus taksi parke.

„Saulė ir jūra“ Vilniaus taksi parke. 2022 m. A. Morozovo nuotr.
„Saulė ir jūra“ Vilniaus taksi parke. 2022 m. A. Morozovo nuotr.
Ieva Bačiulytė

Trimito virtuozas Sergejus Nakariakovas: „Patarčiau mažiau galvoti apie karjerą ir daugiau – apie muziką“

Lapkričio 17 d. Valdovų rūmuose laukia ypatinga proga išgirsti pasaulinio garso trimito virtuozą Sergejų Nakariakovą. „Tokių trimitininkų pasaulyje yra vienetai“, – taip apie S. Nakariakovą yra sakęs Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. Šįsyk Vilniuje žymusis trimitininkas pasirodys su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro iš Vengrijos Sándoro Gyüdi.

Sergejus Nakariakovas. Th. Cohen nuotr.
Sergejus Nakariakovas. Th. Cohen nuotr.
Sergejus Nakariakovas su Sauliumi Sondeckiu. 1992 m.
Sergejus Nakariakovas su Sauliumi Sondeckiu. 1992 m.
Rengėjų inf.

Vėlyvojo Baroko architektūros ir muzikos jungtys koncerte Šv. Jonų bažnyčioje

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ jau ketvirtą kartą pakvies klausytojus į iškiliausiam Baroko architektūros meistrui, Vilniaus Baroko mokyklos kūrėjui Jonui Kristupui Glaubicui skirtą koncertą. Rodrigo Calveyros vadovaujamo ansamblio rengiamo koncertų ciklo idėja – J. K. Glaubico sukurtose bažnyčiose organizuoti istoriškai atliekamos jo laikų – vėlyvojo Baroko muzikos koncertus, lydimus ekskursijų ir paskaitų, gilinančių žinias apie architekto kūrybinį palikimą. Koncertuose klausytojams siūloma unikali vizualinės ir akustinės dermės patirtis – muzikos ir architektūros stilistinė vienovė leidžia geriau suvokti vėlyvojo Baroko pasaulėjautą ir atpažinti bendrus stiliaus bruožus, vienijančius architektūrą, dailę ir muziką. Pirmasis ciklo koncertas įgyvendintas Vilniaus Evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios interjeras buvo pirmasis J. K. Glaubico darbas Lietuvoje.

„Canto Fiorito“, Rodrigo Calveyra ir Renata Dubinskaitė Šv. Jonų bažnyčioje. E. Kurausko nuotr.
„Canto Fiorito“, Rodrigo Calveyra ir Renata Dubinskaitė Šv. Jonų bažnyčioje. E. Kurausko nuotr.
Rodrigo Calveyra. D. Matejevo nuotr.
Rodrigo Calveyra. D. Matejevo nuotr.
MKČ namų inf.

„Dialogai su Čiurlioniu“: svečiai iš Estijos ir JAV

Rugsėjo mėnesį, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 148-ąjį gimtadienį, į M.K. Čiurlionio namus Vilniuje (Savičiaus g. 11) sugrįžęs tęstinis muzikinis projektas – koncertų ciklas „Dialogai su Čiurlioniu“ eina į pabaigą – liko tik du susitikimai.

Vytautė Markeliūnienė

Kilni ir graži, be jokių grimasų

Kamerinės muzikos vakarai „Organum“ salėje

Patinka per vieną radijo programą pasiklausyti „Intermezzo“ valandos, kuri kartais ir stebina: štai 9 valandą ryto kaitinti aplinką ima Ludwigo van Beethoveno Penktosios ar Trečiosios simfonijų energija, nors tokiu laiku, ko gero, labiau tiktų kurių nors kitų Beethoveno simfonijų dalys ar kažkas iš šimtų klasicizmo arba vėlesnių laikų kamerinės muzikos pavyzdžių, siūlančių nebūtinai heroizmo, dramatizmo galių šėlsmą, bet įdomių, net labai dinamiškų pokalbių, instrumentinių diskusijų naratyvus. Didžiųjų viešų erdvių ir kamerinių aplinkų muzika – abi vertingos, tačiau skleidžiasi labai skirtingų poveikių trajektorijose.

Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Emilija Žukauskaitė ir Giedrius Žukauskas. I. Augaitytės nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Milda Kraujutaitytė ir Silvija Čiuladytė. N. Kiznio nuotr.
Kotryna Lukšytė

Operos premjerai susivienijo net penki Lietuvos kompozitoriai

Valstybinis choras „Vilnius“ rengia ypatingą dovaną – lapkričio 25 d., 19 val. Vilniaus senajame teatre įvyks šiuolaikinės operos „Kas Aš?“ premjera. Operos tema ir siužetas – neeilinis: opios ir jautrios atskirties, būties temos atsiskleidžiamos pasitelkiant sudėtingomis ligomis sergančių žmonių bei jų artimųjų patirtis. Kiekviena pasakojama istorija ir patirti išgyvenimai yra labai skirtingi ir individualūs, kaip ir penkių operos kompozitorių – Martyno Bialobžeskio, Jono Jurkūno, Ryto ir Giedriaus Svilainių ir Lino Rimšos.

Alvydas Šlepikas. Organizatorių nuotr.
Alvydas Šlepikas. Organizatorių nuotr.
 Birutė Ukrinaitė. Organizatorių nuotr.
Birutė Ukrinaitė. Organizatorių nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai

Onutės Narbutaitės „Lapides, flores, nomina et sidera“ Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje

Vėlinių oktava, nepaisant vis didesnę dienos dalį pasiglemžiančios lapkričio tamsos ir vėsos, yra viena šviesiausių ir šilčiausių liturginių metų švenčių. Šiuo apmirštančios gamtos virsmo metu prisimenant mirusiuosius bei apmąstant savo žemiškąją kelionę giedamos rūsčios giesmės – Dies irae („Rūsčią dieną“), Libera me („Gelbėk mane, Viešpatie“) ir kt. – ne baugina, bet nuteikia savotiškai pakiliai, tiesdamos tiltą į mums nepažinią anapusybę. Iškeliavusieji tarsi priartėja iš Anapus savo šviesiąja būtimi, taip, kaip mes prie jų priartėjame savo maldomis ir mintimis.

„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
„Lapides, flores, nomina et sidera“ akimirka. G. Bartuškos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 449  >>> Archyvas