Tarptautinio E. Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso finalas – jau šį šeštadienį Valdovų rūmuose. „Išgirsk, kuo kvėpuoja pasaulis“ – tokiu šūkiu pasitinkame 12 naujų kūrinių premjeras iš 9 skirtingų šalių, kurias į finalą atrinko tarptautinė žiuri.
Koncerto programa labai įvairi – nuo kamerinių ansamblių iki styginių orkestro bei mišraus choro. Tarp atlikėjų – ne tik Eduardo Balsio anūkė, viena šiuolaikinės kamerinės muzikos lyderių Lietuvoje pianistė Indrė Baikštytė, bet ir styginių kvartetas „Mettis“, Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas, o taip pat latvių atlikėjai – Rygos kamerinis choras „Ave Sol“ su dirigentu Andriu Veismaniu, sopranas Monta Martinsonė.
104-ąjį LNOBT sezoną atvėrė naujas Giuseppe’s Verdi „Aidos“ pastatymas
Su didžiausiu nekantrumu laukėme naujojo Giuseppe’s Verdi operos pastatymo, lapkričio 10–12 dienomis parodyto Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Lietuvoje „Aida“ turi ilgą istoriją, prasidėjusią 1927 m. spektakliu Valstybės teatre. Operos istorikai suskaičiavo iki šiol šešis „Aidos“ pastatymus, tarp kurių vyresnė karta pamena galbūt tris, o iš tiesų gal tik du: įspūdingą 1975 m. Liudo Truikio ir 1997 m. Jono Jurašo su Adomo Jacovskio scenografija. Apie pirmąjį kuluaruose sklandė šmaikštūs pasakojimai, kaip režisieriaus ir dailininko sukurtų triko atsisakė solistės, ypač kategoriškai – šviesaus atminimo Gražina Apanavičiūtė.








Į Lietuvos nacionalinę filharmoniją sugrįžta jau tradiciniu tapęs Vilniaus fortepijono festivalis. Šis prof. Mūzos Rubackytės sumanytas renginys nuo 2009 m. kas antrą rudenį tampa fortepijono muzikos gerbėjų traukos centru ir praturtina sostinės kultūrinį gyvenimą aukšto lygio koncertais, kuriuose groja pripažinti Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Šiųmetis, aštuntasis festivalis vyks lapkričio 18–gruodžio 2 d., jo tema – „Dedikacija jam“, o programoje numatyti devyni koncertai Filharmonijoje (LNF) bei meistriškumo kursai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).
Šalies vardą pasaulyje garsinanti menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra“ tęsia jau tradicija tampantį sugrįžimą į Lietuvą prieš didžiąsias metų šventes. Dainuojantis paplūdimys gruodžio 14–18 dienomis įsikurs bene įspūdingiausioje erdvėje – Vilniaus taksi parke.
Lapkričio 17 d. Valdovų rūmuose laukia ypatinga proga išgirsti pasaulinio garso trimito virtuozą Sergejų Nakariakovą. „Tokių trimitininkų pasaulyje yra vienetai“, – taip apie S. Nakariakovą yra sakęs Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. Šįsyk Vilniuje žymusis trimitininkas pasirodys su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro iš Vengrijos Sándoro Gyüdi.
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ jau ketvirtą kartą pakvies klausytojus į iškiliausiam Baroko architektūros meistrui, Vilniaus Baroko mokyklos kūrėjui Jonui Kristupui Glaubicui skirtą koncertą. Rodrigo Calveyros vadovaujamo ansamblio rengiamo koncertų ciklo idėja – J. K. Glaubico sukurtose bažnyčiose organizuoti istoriškai atliekamos jo laikų – vėlyvojo Baroko muzikos koncertus, lydimus ekskursijų ir paskaitų, gilinančių žinias apie architekto kūrybinį palikimą. Koncertuose klausytojams siūloma unikali vizualinės ir akustinės dermės patirtis – muzikos ir architektūros stilistinė vienovė leidžia geriau suvokti vėlyvojo Baroko pasaulėjautą ir atpažinti bendrus stiliaus bruožus, vienijančius architektūrą, dailę ir muziką. Pirmasis ciklo koncertas įgyvendintas Vilniaus Evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios interjeras buvo pirmasis J. K. Glaubico darbas Lietuvoje.
Rugsėjo mėnesį, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 148-ąjį gimtadienį, į M.K. Čiurlionio namus Vilniuje (Savičiaus g. 11) sugrįžęs tęstinis muzikinis projektas – koncertų ciklas „Dialogai su Čiurlioniu“ eina į pabaigą – liko tik du susitikimai.
Kamerinės muzikos vakarai „Organum“ salėje
Patinka per vieną radijo programą pasiklausyti „Intermezzo“ valandos, kuri kartais ir stebina: štai 9 valandą ryto kaitinti aplinką ima Ludwigo van Beethoveno Penktosios ar Trečiosios simfonijų energija, nors tokiu laiku, ko gero, labiau tiktų kurių nors kitų Beethoveno simfonijų dalys ar kažkas iš šimtų klasicizmo arba vėlesnių laikų kamerinės muzikos pavyzdžių, siūlančių nebūtinai heroizmo, dramatizmo galių šėlsmą, bet įdomių, net labai dinamiškų pokalbių, instrumentinių diskusijų naratyvus. Didžiųjų viešų erdvių ir kamerinių aplinkų muzika – abi vertingos, tačiau skleidžiasi labai skirtingų poveikių trajektorijose.





Valstybinis choras „Vilnius“ rengia ypatingą dovaną – lapkričio 25 d., 19 val. Vilniaus senajame teatre įvyks šiuolaikinės operos „Kas Aš?“ premjera. Operos tema ir siužetas – neeilinis: opios ir jautrios atskirties, būties temos atsiskleidžiamos pasitelkiant sudėtingomis ligomis sergančių žmonių bei jų artimųjų patirtis. Kiekviena pasakojama istorija ir patirti išgyvenimai yra labai skirtingi ir individualūs, kaip ir penkių operos kompozitorių – Martyno Bialobžeskio, Jono Jurkūno, Ryto ir Giedriaus Svilainių ir Lino Rimšos.
Onutės Narbutaitės „Lapides, flores, nomina et sidera“ Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje
Vėlinių oktava, nepaisant vis didesnę dienos dalį pasiglemžiančios lapkričio tamsos ir vėsos, yra viena šviesiausių ir šilčiausių liturginių metų švenčių. Šiuo apmirštančios gamtos virsmo metu prisimenant mirusiuosius bei apmąstant savo žemiškąją kelionę giedamos rūsčios giesmės – Dies irae („Rūsčią dieną“), Libera me („Gelbėk mane, Viešpatie“) ir kt. – ne baugina, bet nuteikia savotiškai pakiliai, tiesdamos tiltą į mums nepažinią anapusybę. Iškeliavusieji tarsi priartėja iš Anapus savo šviesiąja būtimi, taip, kaip mes prie jų priartėjame savo maldomis ir mintimis.




