Kronika

VST inf.

ŠCA inf.

Rengėjų inf.

Galerijoje „RAVNIKAR“ Liublianoje atidaryta lietuvių skulptorės, tarpdisciplininio meno atstovės Marijos Šnipaitės paroda „Per ilga naktis“. Marija Šnipaitė – jaunosios kartos lietuvių menininkė, kurianti išskirtinio pobūdžio skulptūras bei instaliacijas, kuriose atsiskleidžia įvairialypės žmogiškos asmeninės ir bendrakultūrinės sąsajos, kasdienybės fragmentai ir ritualai. Autorė nuolatos išbando skulptūros ribas, jungdama įvairias medžiagas ir rastus objektus, perkonstruodama erdvę. Jos kūriniai neturi galutinės formos – vieno kūrinio elementai ar medžiagos gali atsirasti kitame darbe. Toks perėjimas iš vieno kūrinio į kitą pabrėžia jos darbų tęstinumą, kūrybinio proceso ir idėjinio pamato vientisumą.

Vaclovas Juodpusis

Keistoje mūsų gyvenimo tėkmėje, kai įsigali neregėtas egoizmas, kai televizijų ekrane puikuojasi išsigražinusios ir nieko nepasakančios mergelės, kai gatvėse „madą“ demonstruoja sudriskusiomis džinsinėmis kelnėmis žingsniuojantys besipuikuojantys jaunuoliai, kai kultūros tėkmę reguliuojančios institucijos visaip stabdo, o ne remia tikro profesionalaus meno gyvybingumą, kai kur tenka pastebėti ir tarsi po žiemos įšalo besistiebiančius gyvybės daigus. Ką gi bekalbėti apie vyresniosios kartos nusipelniusius meno žmones, kuriems kartais, kaip koks džiūvėsis, numetamas koncertėlis ar koks kitas pagarbos priminimo vakarėlis, arba padėkos raštas paliekamas pasiimti pas įstaigos budėtoją.

„Scanoramos“ inf.

Lietuvoje vos mažiau nei viena iš keturių kino režisierių yra moteris. Remiantis Prancūzijos tyrimų ir mokymų bendrovės „Lab Femmes de Cinéma“ duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro 22% kino režisierių, atsiliekama nuo gerosios Europos praktikos. Daugiausia moterų kino režisierių Europoje yra Islandijoje, kur jos sudaro 37% visų kino režisierių, bei Austrijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, kur jos sudaro 34%. Mažiausiai moterų kino režisierių Bulgarijoje – 14%, o Europos vidurkis, tyrimo partnerio Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo centro duomenimis, išnagrinėjus 2018-2022 m. prodiusuotus ilgametražius filmus, siekė 23%.

UNIMA inf.

LRKM inf.

2026 m. kovą–gegužę Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės parodą, skirtą kūrėjo 150-osioms gimimo metinėms, kurias minėsime 2025 m.

Jogintė Bučinskaitė

Venecijos bienalės „Auksinio liūto“ laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės kvietimu šiame mieste pristato viešojo meno kūrinį, vedamą varpų gaudesio ir balsų. „Copper Lick“ (liet. „Vario lyžis“) projekto autorė kartu su architektu Mantu Peteraičiu nuo kovo 19 dienos kvies į kassavaitinį klausymosi ritualą prie šiai progai įrengtos 400 milijonų metų riedulio skulptūros.

LVSO inf.

Šeštadienio vakarą Vilniuje duris atvėrė naujai rekonstruota, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti ir vienintelė Lietuvos specialiai simfoninei muzikai pritaikyta LVSO koncertų salė (buvę Vilniaus kongresų rūmai). Iškilmingas atidarymo koncertas sulaukė būrio garbingų svečių ir muzikos gurmanų.

LNOBT inf.

Baleto artistui, baletmeisteriui, choreografui ir baleto pedagogui Vytautui Brazdyliui suteiktas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solisto emerito garbės vardas.