Nuo 2019 m. rugsėjo 2 iki spalio 3 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje, II aukšte (prieš Bendrąją skaityklą) eksponuojama vaikų žemėlapių konkurso darbų paroda. Žemėlapiai parodai atrinkti iš 1200 darbų, pateiktų šiais metais vykusiam tarptautiniam B. Petchenik vardo Vaikų žemėlapių konkursui. Konkursą Lietuvoje jau aštuntąkart nuo 2003 m. organizuoja Lietuvos kartografų draugija. Parodoje dalyvaujančių darbų autoriai yra iš visos Lietuvos ir skirtingų amžiaus grupių. Jauniausiems darbų autoriams – 5, vyriausiems – 15 metų.
Parodai atrinkti darbai yra prasmingi ir patraukiantys savitumu. Parodoje netrūksta žemėlapių, kuriuose spinduliuojamas pasididžiavimas Lietuva ir jos istorija, gėrėjimasis pasauliu.
Žemėlapiuose pamatysite ir išreikštą rūpestį dėl ekologinių grėsmių, ir raginimą susimąstyti apie ribą, kurią peržengus, pasekmės gali būti negrįžtamos. Itin paveikūs žemėlapiai, kuriuose tas rūpestis reiškiamas vos keliais brūkštelėjimais. Poveikiui sustiprinti vaikai žemėlapiuose pasitelkia nakties, tamsos, rūko motyvus. Norėdami pabrėžti beribį Žemės grožį, žemėlapyje sukuriama ryto Saulės, giedro nakties dangaus ir žvaigždžių spiečiaus iliuzija. Maloni nuostaba parodoje pamatyti žemėlapį, kuriame atrodytų niūrios ir šaltos žiemos motyvai pasitelkti Lietuvos grožiui ir savitumui atskleisti. Kaip koks kūno organas vaizduojama Afrika pasaulio žemėlapyje? Kokį patiekalą vaikams primena pasaulio žemėlapis? Kokias vietas vaikai prižada aplankyti? Ar Jūsų spėjimas teisingas, sužinosite aplankę vaikų žemėlapių parodą Vrublevskių bibliotekoje.
(1932 03 08 – 2019 08 31)
Velionis pašarvotas Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo salėje. Karstas išnešamas šiandien 15 val. Laidojamas Menininkų kalnelyje Antakalnio kapinėse.
Antanas Kmieliauskas gimė 1932 m. kovo 8 d. Butrimonyse, Alytaus r. 1939–1947 m. mokėsi Butrimonių pradžios mokykloje ir Jiezno gimnazijoje, 1947–1949 m. tęsė mokslus Butrimonių progimnazijoje. 1949–1951 m. mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje, kurią baigė aukso medaliu. 1951–1957 m. studijavo tapybą LTSR dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1962–1977 m. dėstė Vilniaus vaikų dailės mokykloje. Nuo 1977 m. dailės institute menininkas dėstė plastinę anatomiją, vėliau ir piešimą. 1994 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.
Tapytojas parodose dalyvavo nuo 1957 m., o 1975 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. A. Kmieliauskas buvo įvairiapusiškas menininkas, kuris pritaikydamas skirtingas medžiagas daugiausiai kūrė skulptūras, grafikos ir tapybos darbus. Per savo kūrybinį gyvenimą dailininkas nutapė apie 2000 kv. metrų freskų. Reikšmingiausios - Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus proga nutapytos freskos rektoriaus auloje bei knygyne „Littera“.
A. Kmieliauskas taip pat yra nutapęs Rainių kančios koplyčios freskas, freską Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, buvusiame planetariume, Lietuvos kooperatyvų sąjungoje. Dailininko tapytos freskos puošia Šv. Kazimiero bažnyčios altorių, Bistrampolio knygnešių koplyčią. Vilniuje yra pastatytos kelios jo skulptūros: Šv. Kristoforo skulptūra prie Mikalojaus bažnyčios, kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties vietoje, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kieme, paminklas, skirtas 1979–1989 m. Sovietų Sąjungos ir Afganistano kare žuvusiems kariams iš Lietuvos.
1994 m. A. Kmieliauskas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija, 2007 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2016 m. už nuopelnus buvo pagerbtas Vilniaus miesto apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle.
Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininką.
Pasaulio bibliotekų institucijas vienijanti organizacija IFLA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtą stendinį pranešimą šių metų generalinėje konferencijoje pripažino geriausiu. Konkursui buvo pateikti 198 stendai iš įvairių pasaulio šalių.
Rugpjūčio 24–30 d. Atėnuose (Graikija) vyko 85-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions; IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja „Bibliotekos: pokyčių dialogas“ (angl. Libraries: dialogue for change). Tradiciškai pasauliniame bibliotekininkų ir informacijos mokslų atstovų renginyje dalyvavo ir Lietuvos bibliotekų delegacija, vadovaujama Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko.
Konferencijos metu vyko paroda, kurioje buvo galima išsamiai susipažinti su technologinėmis naujovėmis, bibliotekų teikiamomis naujomis paslaugomis, gauti konsultacijų, informacinės medžiagos, užmegzti naudingų ryšių, daugiausia dėmesio skiriant bibliotekų veiklos transformacijai, naujų veiklos modelių ir paslaugų visuomenei kūrimui.
Be to, vyko plakatų (stendinių pranešimų) paroda-konkursas. Bibliotekų, asociacijų, įvairių organizacijų sukurti stendai, perėję atranką, buvo eksponuojami tam skirtose erdvėse. Konkurse dalyvavo 198 darbai iš Japonijos, JAV, Danijos, Vokietijos, Kinijos, Austrijos, Prancūzijos, Italijos, Graikijos, Norvegijos, Kanados, Čekijos, Lenkijos ir kt. Solidi vertinimo komisija, kurią sudarė IFLA Profesinio komiteto nariai, geriausiu išrinko Lietuvos nacionalinės bibliotekos stendinį pranešimą „Kiekviena gera adaptacija yra ir inovacija“ (angl. Every good adaptation is also an innovation), kuris ir pelnė pagrindinį apdovanojimą. Stendo autoriai: Donatas Kubilius, Adriana Daškevič, Giedrė Čistovienė ir dizainerė Vaida Gasiūnaitė.
Stendiniame pranešime pristatoma Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje sukurta kūrybinė erdvė. Pristatydamas Nacionalinės bibliotekos dirbtuvių PATS SAU veiklą, jų administratorius D. Kubilius kartu pasakojo, kaip skaitmeniniame amžiuje keičiasi tradicinis bibliotekos įvaizdis vartotojų sąmonėje, kaip į naujas paslaugas transformuojasi tradicinės bibliotekos veiklos, kokios taikomos praktikos stiprinant naujų bibliotekos paslaugų vartotojų bendruomenę.
Per IFLA generalinės konferencijos ir asamblėjos uždarymą apibendrinti kongreso rezultatai, pareikštos padėkos, įteikta apdovanojimų. Pasaulinį bibliotekų institucijų susitikimą globojo Graikijos Respublikos prezidentas Prokopios Pavlopoulos.
Kviečiame 4–15 metų vaikus:
mokytis muzikos, koncertuoti,
giedoti šv. Mišiose,
susirasti naujų draugų,
keliauti, stovyklauti.
Mokykloje yra keturi chorai, vokalo ir solfedžio pamokos. Galima mokytis groti gitara ir pianinu.
Priėmimas vyks rugsėjo 4, 5 ir 6 dienomis nuo 18 iki 19.30 Bernardinų bažnyčioje.
Mus rasite Bernardinų bažnyčioje (Maironio g. 10, Vilnius).
Teirautis galima tel.: +37068623096, +37068615469, el. p. [email protected]
www.choras.org
Kviečiame į susitikimą su parodos „Vyras su tamsiais plaukais ir saulėlydžio fone“ autoriumi Pauliumi Petraičiu.
Uždarymo vakaras – rugpjūčio 30 d., 19 val., „Lokomotif“ kuruojamoje atviroje kūrybos ir parodų erdvėje Lentvaryje.
- Do you wish you're human?
- No I like being the entity that I am.
- That's must be a good feeling.
- Thanks. Next question?
Pauliaus Petraičio serija „Vyras su tamsiais plaukais ir saulėlydžio fone“ (2017-2019) nagrinėja vizualaus atpažinimo, paremto giluminiu mokymu ir dirbtiniu intelektu, programinę logiką. Pasitelkiant asmenines fotografijas žvelgiama į technologijos potencialą perbraižyti šiandienos socialinės elgsenos modelius. Lengva ir poetiška prieiga projektas siūlo pažvelgti į dabarties embrioninę technologijos būklę. Joje atskleidžiami neatitikimai tarp žmogiškos vizijos ir mašininio matymo, keliantys klausimą kaip vaizdas tampa atpažįstamas.
Autorius, atlikėjus ir prodiuserius vienijančios asociacijos LATGA, AGATA ir AVAKA, bendradarbiaudamos su komunikacijos agentūra „Bosanova“, tęsia dar pernai pradėtą antipiratinę kampaniją ir pristato video klipą „Vagie kepurė dega“. Šmaikščiu socialiniu vaizdo klipu autorių teisių gynėjai griežtina toną, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į vagysčių internete problemą.
Visos trys autorių, atlikėjų bei prodiuserių teises administruojančios ir ginančios asociacijos nuolat vykdo daugybę projektų bei iniciatyvų, nukreiptų prieš internetinį piratavimą. Pavyzdžiui, rengia pamokas ar seminarus autorių teisių tema tiek mokyklose, tiek universitetuose, didina legalaus turinio prieinamumą (AGATA sukūrė lietuviškos muzikos portalą „Pakartot.lt“, AVAKA – lietuviškų filmų svetainę „Kinofondas.lt“.) Lengviau atsikvėpta ir Asociacijai LATGA šiemet pramušus ledus bei laimėjus beprecedentę „Linkomanijos“ bylą.
eksponuojama apie 100 Lietuvos tautodailininkų ir menininkų darbų, šiemet mini 40-metį. Vienas lankomiausių Vakarų Lietuvos turizmo objektų rugpjūčio 30-ąją sulauks specialistų komandos: tądien prasidedančio simpoziumo metu medžio skulptoriai atnaujins ekspozicijos kūrinius ir paruoš juos šaltajam sezonui.
„Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą be profesionalų priežiūros, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė. – Šįkart per simpoziumo savaitę bus atnaujintos skulptūrų detalės, planuojama nuvalyti samanas, puvinį, impregnuoti medieną ir atlikti kitus kosmetinius darbus, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.“ Medinių skulptūrų atnaujinimo simpoziumą finansuoja Neringos savivaldybė.
Raganų kalno keturiasdešimtmečio proga „Neringos muziejai“ dalijasi faktais apie šio išskirtinio gamtos parko istoriją bei dabartį. Beje, jis svečiams atviras visus metus, o apsilankyti čia galima nemokamai.
Skulptūrų įvairovė
Raganų kalnas su skulptūrų ekspozicija – darnus gamtos ir žmogaus kūrinys, padalytas į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako sutiksite žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes bei primenančius Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Maršruto ilgis – 1,5 km.
Juodkrantės klimatas medžio skulptūroms nėra labai palankus. Tačiau Neringos muziejininkai įsitikinę, kad išsaugoti išskirtinį kompleksą – garbės reikalas: jau beveik du dešimtmečius čia reguliariai rengiami medžio drožėjų simpoziumai, kurių metu skulptūros rūpestingai restauruojamos.
Išskirtinis gamtos objektas
Raganų kalnas – vieta, įdomi ne vien dėl žmogaus rankomis sukurtų medžio skulptūrų. Visas kalnas, kuris atrodo tarsi būtų specialiai supiltas ekspozicijai su pasivaikščiojimų maršrutu, iš tiesų yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos kūrinys – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa.
Anksčiau nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai, tačiau ilgainiui jos šlaitai apaugo pušimis. Tai – vienas iš nedaugelio Kuršių nerijoje išlikusių sengirės plotų. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental) – natūralų miško amifiteatrą.
Iš užmaršties prikelta tradicija
Sukurti šioje vaizdingoje vietovėje meninę ekspoziciją po atviru dangumi XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje paskatino tuomet dar atsargus istorinės Juodkrantės praeities gaivinimas.
XIX a. Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, tuomet čia sukurtų poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjeros pakrante. Sumanių vietos gyventojų pastangomis Juodkrantė iš mažo žvejų kaimelio per kelis dešimtmečius virto europinio lygio kurortu, kurio aukso amžius tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ji garsėjo ne vien puošniomis vilomis, maudyklomis bei gydyklomis, restoranais bei parduotuvėmis, bet ir pasivaikščiojimo takais miške.
Be to, dabar dažniau Raganų kalnu vadinamas objektas pirmiausia žinomas kaip Jono kalnas: XIX a.–XX a. pr. Mažosios Lietuvos gyventojai čia kasmet švęsdavo Jonines. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo čia susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos. Pasakota, esą ypatingos atmosferos kalnas nuo neatmenamų laikų buvęs ne tik žmonių, bet ir velnių bei raganų susibūrimų vieta.
Kūrė kelerius metus
Įkvėptas pasakojimų apie Juodkrantės ir kalno praeitį, vietos girininkas Jonas Stanius sumanė atgaivinti juos skulptūrų pavidalu.1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą, kuri buvo surengta Tarptautinių vaikų metų proga, susirinkę liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras. Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis. 1979–1981 m. surengti iš viso trys tokie simpoziumai, kurių metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą. Įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš lietuvių etninės kultūros paveldo: pasakų, tautodailės.
„Instagram“ žvaigždė
Šiandien Raganų kalnas – vienas lankomiausių ir dažniausiai fotografuojamų Vakarų Lietuvos turistinių objektų. „Nuotraukų iš Raganų kalno gausu ne tik praėjusių dešimtmečių asmeniniuose fotoalbumuose, bet ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vien „Instagram“ randame šimtus keliautojų viešai publikuotų nuotraukų, kuriose užfiksuoti originalieji kalno personažai“, – sakė dr. L. Motuzienė.
Išsamiau apie Raganų kalną ir kitas lankytinas Kuršių nerijos vietas – Neringos muziejų interneto svetainėje www.neringosmuziejai.lt.
Daugiau informacijos:
Dr. Indrė Žigeu
BĮ Neringos muziejų direktorės pavaduotoja
Mob. tel. (8-673)05749
El. p. [email protected]
Lentvario mieste, sovietmečiu suformuotas industrinio produktyvumo pikas jau senai snaudžia,o naujieji laikai šiam regionui dar neatsiuntė šviežių identiteto koncepcijų.
Mes norime aptarti būsimus scenarijus.
Menininkai, tyrėjai, institucijos, atviros/uždaros bendruomenės, kolektyvai kviečiami ieškoti dialogo su vietinėmis struktūromis ir sistema: politine, ekonomine, sociokultūrine ar ekologine. Pasitelkus metodų įvairovę – plėsti būsimų vizijų akistatą su universaliomis tendencijomis, atvejais.
„Lokomotif“ – kuratorių duetas (Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela), šiuo metu veikiantis Lentvario mieste. Parodų, rezidencijų, meno edukacijos jaunajai vietinei bendruomenei organizavimas – tai susitikimais grįsta praktika, kuria „Lokomotif“ jungia šiuolaikinio meno praktikas su miesto identiteto formavimo strategijomis, kvestionuoja regionų kultūros politikos siekius bei praktinį jų įgyvendinimą konkrečioje vietoje.
Paroda „2 0 9 0“ yra viena iš projekto „Atvira kūrybos ir parodų erdvė Lentvaryje“ programos dalių.
Paraiškai reikalingi priedai:
Projekto aprašymas
Projektą pristatanti vizualinė medžiaga, eskizai
Paraiškų lauksime iki rugsėjo 25 d. el. paštu [email protected]
Parodos dalyviai apie atrankos rezultatus bus informuoti asmeniškai iki spalio 1 d.
Atidarymas – spalio mėn. paskutinė savaitė
Parodos kuratorius: Lokomotif (Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela)
Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė
Projektą dalinai remia:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Trakų rajono savivaldybė
Projektą vykdo:
Lentvario kultūros rūmai
Partneriai:
UAB Lentvario kilimai
UAB Statybų bazė
Loko Cafe
Six Chairs Books
ArtBooks.lt
Vilniaus dailės akademija
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija
Trakų rajono Lentvario pradinė mokykla
Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazija
Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakultetas
Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
Vilniaus dailės akademija
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Komunikaciniai partneriai:
„Trakų žemė“
„Galvė“
Elisabeth Del Prete – viena iš penkių 12-osios Kauno bienalės PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT kuratorių. Kuratorės veiklos spektras labai platus, nuo parodų kuravimo iki bendruomeninių projektų ir mokymų menininkams. Elisabeth Del Prete savo veikloje daug dėmesio skiria dalyvavimo, bendradarbiavimo ir prieinamumo aspektams. Londone gyvenanti ir dirbanti kuratorė pokalbyje dalijosi mintimis apie skirtingų kontekstų keliamus iššūkius, pažintį su Kauno ir Lietuvos istorija bei architektūra, ir meno viešose erdvėse keliamus klausimus.
Kaip apibrėžtumėte nūdienos šiuolaikinio meno kuratoriaus vaidmenį?
Šiuolaikinio meno kuratoriai naudojasi meno kontekstu tam, kad užmegztų ryšius tarp skirtingų disciplinų ir tolimų viena kitai idėjų.
O kaip apibūdintumėte savo pačios kuratorinę praktiką? Kokios temos ir kuratorinės strategijos įdomiausios Jums?
Man patinka atrasti metodus, leidžiančius dirbti su turimomis situacijomis, kuruoti kontekstus ir jų turinį, kiekvienam projektui suteikiant aktualumo, dalyvavimo ir refleksijos aspektus. Paprastai tariant, stengiuosi dirbti su tuo, ką siūlo turimas kontekstas ir taikant dalyvavimo strategijas paversti jį prieinamu visiems.
Rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis Nacionalinės dailės galerijos lankytojai turės paskutinę galimybę aplankyti besibaigiančią parodą „Saldus ateities prakaitas”. Šia proga NDG parengė svetingojo savaitgalio programą ir kviečia įsigyti muziejaus bilietą tik už 20 centų.
Svetingo savaitgalio programa:
Rugpjūčio 30 d., penktadienis:
17 val. – atvira diskusija parodoje „Parodai užsidarant: analizė ir kritika“. Diskusijoje dalyvauja parodos „Saldus ateities prakaitas“ kuratorė Eglė Mikalajūnė, menininkas Deimantas Narkevičius, kuratorė Ūla Tornau, kuratorė ir kritikė Dovilė Tumpytė, kuratorė Justina Zubaitė, moderatorė Goda Aksamitauskaitė.
Rugpjūčio 31 d., šeštadienis:
12 val. – kūrybinės dirbtuvės 6-10 m. vaikams „Ar ledų valgymas yra performansas?“ su menininke Jurga Juodyte. Į kūrybines dirbtuves prašome registruotis el. paštu: [email protected]
16.00 val. – ekskursija po parodą su kuratore Ieva Mazūraite-Novickiene. Į ekskursiją prašome registruotis el. paštu: [email protected]
17.00 val. – susitikimas parodoje su filmo „Tas saldus žodis ...“ (1977) bendraautoriumi Dominyku Velička.
17.30 val. – susitikimas parodoje su video kūrinio „Vandenynas“ (2017) autore Akvile Anglickaite.
Rugsėjo 1 d., sekmadienis:
12.00 val. – ekskursija po parodą su kuratore Agne Narušyte. Į ekskursiją prašome registruotis el. paštu: [email protected]
13.00 val. – susitikimas parodoje su menininke, skulptūros „Kraštovaizdžio partizanas. Castor Fiber (projektas tęsiamas nuo 2012 m.) autore Aurelija Maknyte.
13:30 val. – susitikimas parodoje su menininke, tapybos ciklo „Europa“ (2009-2010) autore Egle Ridikaite.
Visi renginiai nemokami. Informacija: tel. +370 5 212 29 97; www.ndg.lt, www.ldm.lt
Iliustracija: parodos „Saldus ateities prakaitas“ ekspozicijos fragmentas. Fotografė Gintarė Grigėnaitė.