Elisabeth Del Prete – viena iš penkių 12-osios Kauno bienalės PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT kuratorių. Kuratorės veiklos spektras labai platus, nuo parodų kuravimo iki bendruomeninių projektų ir mokymų menininkams. Elisabeth Del Prete savo veikloje daug dėmesio skiria dalyvavimo, bendradarbiavimo ir prieinamumo aspektams. Londone gyvenanti ir dirbanti kuratorė pokalbyje dalijosi mintimis apie skirtingų kontekstų keliamus iššūkius, pažintį su Kauno ir Lietuvos istorija bei architektūra, ir meno viešose erdvėse keliamus klausimus.
Kaip apibrėžtumėte nūdienos šiuolaikinio meno kuratoriaus vaidmenį?
Šiuolaikinio meno kuratoriai naudojasi meno kontekstu tam, kad užmegztų ryšius tarp skirtingų disciplinų ir tolimų viena kitai idėjų.
O kaip apibūdintumėte savo pačios kuratorinę praktiką? Kokios temos ir kuratorinės strategijos įdomiausios Jums?
Man patinka atrasti metodus, leidžiančius dirbti su turimomis situacijomis, kuruoti kontekstus ir jų turinį, kiekvienam projektui suteikiant aktualumo, dalyvavimo ir refleksijos aspektus. Paprastai tariant, stengiuosi dirbti su tuo, ką siūlo turimas kontekstas ir taikant dalyvavimo strategijas paversti jį prieinamu visiems.