Autorius: NMM biblioteka

NMM biblioteka

Atidarymas kovo 5 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (atrijus, III a.). Tik per atidarymą bus eksponuojamas 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalas ir Lietuvos Respublikos Seimo archyve saugomas oficialus dokumentas, pasirašytas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio ir sekretoriaus Liudviko Sabučio. Šiuos dokumentus per atidarymą saugos garbės sargyba.

NMM biblioteka

Pasaulio bibliotekų institucijas vienijanti organizacija IFLA Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtą stendinį pranešimą šių metų generalinėje konferencijoje pripažino geriausiu. Konkursui buvo pateikti 198 stendai iš įvairių pasaulio šalių.

Rugpjūčio 24–30 d. Atėnuose (Graikija) vyko 85-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions; IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja „Bibliotekos: pokyčių dialogas“ (angl. Libraries: dialogue for change). Tradiciškai pasauliniame bibliotekininkų ir informacijos mokslų atstovų renginyje dalyvavo ir Lietuvos bibliotekų delegacija, vadovaujama Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko.

Konferencijos metu vyko paroda, kurioje buvo galima išsamiai susipažinti su technologinėmis naujovėmis, bibliotekų teikiamomis naujomis paslaugomis, gauti konsultacijų, informacinės medžiagos, užmegzti naudingų ryšių, daugiausia dėmesio skiriant bibliotekų veiklos transformacijai, naujų veiklos modelių ir paslaugų visuomenei kūrimui.

Be to, vyko plakatų (stendinių pranešimų) paroda-konkursas. Bibliotekų, asociacijų, įvairių organizacijų sukurti stendai, perėję atranką, buvo eksponuojami tam skirtose erdvėse. Konkurse dalyvavo 198 darbai iš Japonijos, JAV, Danijos, Vokietijos, Kinijos, Austrijos, Prancūzijos, Italijos, Graikijos, Norvegijos, Kanados, Čekijos, Lenkijos ir kt. Solidi vertinimo komisija, kurią sudarė IFLA Profesinio komiteto nariai, geriausiu išrinko Lietuvos nacionalinės bibliotekos stendinį pranešimą „Kiekviena gera adaptacija yra ir inovacija“ (angl. Every good adaptation is also an innovation), kuris ir pelnė pagrindinį apdovanojimą. Stendo autoriai: Donatas Kubilius, Adriana Daškevič, Giedrė Čistovienė ir dizainerė Vaida Gasiūnaitė.

Stendiniame pranešime pristatoma Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje sukurta kūrybinė erdvė. Pristatydamas Nacionalinės bibliotekos dirbtuvių PATS SAU veiklą, jų administratorius D. Kubilius kartu pasakojo, kaip skaitmeniniame amžiuje keičiasi tradicinis bibliotekos įvaizdis vartotojų sąmonėje, kaip į naujas paslaugas transformuojasi tradicinės bibliotekos veiklos, kokios taikomos praktikos stiprinant naujų bibliotekos paslaugų vartotojų bendruomenę.

Per IFLA generalinės konferencijos ir asamblėjos uždarymą apibendrinti kongreso rezultatai, pareikštos padėkos, įteikta apdovanojimų. Pasaulinį bibliotekų institucijų susitikimą globojo Graikijos Respublikos prezidentas Prokopios Pavlopoulos.

NMM biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į dailės istorikės dr. Laimos Laučkaitės naujos knygos pristatymą. Dr. L. Laučkaitė yra XIX–XX a. Vilniaus meno, ikonografijos specialistė, straipsnių ir monografijos apie XX a. pradžios dailę Vilniuje autorė. Knygoje pirmą sykį publikuojami Vilnių vaizduojantys Pirmojo pasaulinio karo metų kūriniai, saugomi Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos atminties institucijose.

Pristatoma knyga tęsia jos tyrimus ir yra skirta 1914–1918 m. laikotarpio dailei. Tai pirmoji knyga Lietuvoje, supažindinanti su tuo, kas vyko Vilniaus mieste Pirmojo pasaulinio karo metais, jo kultūroje, mene, kasdieniame gyvenime. Nušviesta okupantų vykdyta miesto apropriacija ir daugiatautės Vilniaus bendruomenės atsakas į ją. Pristatoma ne tik meninė kūryba, bet ir masinė kultūra, požiūris į paveldą karo sąlygomis. Greta vietinių dailininkų kūrybos daug dėmesio knygoje skirta naujai atrastiems meninės scenos dalyviams – vokiečių dailininkams Oberoste. Kas buvo ir ką kūrė tie dailininkai, atvykę į Vilnių kaip kareiviai? Nuožmūs okupantai? Pastabūs turistai? Poetiški klajūnai? Propagandos įrankiai išplautomis smegenimis? Ideologiniai manipuliatoriai vaizdais? Karo traumuoti žmonės, tapę pacifistais? Arogantiški naujausių Vakarų dailės krypčių atstovai? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite leidinyje „Vilniaus dailė Didžiojo karo metais“.

Pristatyme dalyvaus autorė dr. L. Laučkaitė, dailės istorikė Rasa Antanavičiūtė, kultūros istorikas Eligijus Raila, istorikas Tomas Balkelis. Pokalbį moderuos dailės istorikas Ernestas Parulskis.

NMM biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į neseniai pasirodžiusios Monikos Krikštopaitytės knygos „Konstantinas Bogdanas: šviesioji nesėkmės pusė“ pristatymą.

Menotyrininkei M. Krikštopaitytei, knygos sudarytojai, K. Bogdano kūryba atrodo svarbi kaip vieno gryniausių konceptualaus meno pradžios pavyzdžių, rodančių dėmesį menininko realybei. Tai autorius, kuris užfiksavo dailininkų ir menininkų skirtį, išryškino žiūrovo svarbą kūrinio gyvenime ir niekada nesusireikšmino: menas jam buvo ir liko kūrinių kūrimu, specifine bendravimo forma.

Pasakojant apie K. Bogdano kūrybą tenka papasakoti ir apie paskutinių dešimtmečių dailės gyvenimą. Vis dėlto knygos autorei labiau rūpėjo pasakojimo vientisumas, interpretacijos išmonė, troškimas savaip įamžinti Lietuvos dailės istorijos laikotarpį, kuris sutapo su jos pačios profesiniu brendimu.

Pristatyme dalyvaus knygos autorė M. Krikštopaitytė, knygos objektas – menininkas K. Bogdanas, taip pat menotyrininkas, kuratorius ir menininkas Jonas Valatkevičius ir menotyrininkė, kuratorė, poetė bei menininkė Laima Kreivytė – abu puikiai susipažinę su K. Bogdano kūrybine veikla, buvę jo bendražygiai tam tikrame etape.

Leidinį „Konstantinas Bogdanas: šviesioji nesėkmės pusė“ išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Knygos dizainą kūrė Gedas Čiuželis.

Trumpai apie renginį

Data    gegužės 22 d.
Laikas    18 val.
Vieta    Meno erdvė, V a.
Trukmė    apie 1,5 val.
Dalyvavimas    įėjimas laisvas

NMM biblioteka

Rugpjūčio 31–rugsėjo 29 d.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamoje parodoje pristatomas projektas, kuris jau keletą metų veikia internetinėje platformojewww.thedeepsplash.com. Projektas prasidėjo nuo pokalbių su lietuvių menininkais, gyvenančiais užsienyje, o ilgainiui išaugo iki įvairių videodarbų konsteliacijos.
Joje – apsilankymai menininkų studijose, susitikimai, pokalbiai per „Skype“, vizijos, archyviniai kadrai, pačių menininkų videokūryba.

Šį projektą įkvėpė išsibarsčiusios kūrėjų istorijos, o parodoje prisimenama praėjusio amžiaus geografo ir visuomenės veikėjo prof. Kazio Pakšto (1893–1960) idėja įkurti vadinamąją atsarginę Lietuvą, kurią jis siūlė pavadinti Dausuva. Remdamasis klasikinėmis geopolitinėmis schemomis, tarpukariu K. Pakštas prognozavo, kad Lietuvai gresia pavojus. Jis baiminosi, kad stichiškai ir nekryptingai emigruojantys lietuviai ilgainiui lingvistiškai bei kultūriškai asimiliuosis su juos priimančių šalių tautomis. K. Pakšto požiūriu, emigraciją iš Lietuvos reikėtų planuoti bei reguliuoti, sukuriant lietuvių išeivių koloniją. Tuo tikslu jis tyrinėjo menkai gyvenamas teritorijas Brazilijoje, Kanadoje, Venesueloje, Belize, Angoloje.

Idėja atogrąžose įkurti lietuvių koloniją – fantastiška, utopinė, bet kartu praktiška ir prasminga. Ar galime lyginti nacionalinės tapatybės problemas anuomet ir dabar? www.thedeepsplash.com dalyviai mažai kalba apie lietuvybę, tautiškumą tiesiogiai. Globali tinklo ir fizinė erdvė skatina kitaip pažvelgti į nacionalinį identitetą ir suteikia jam takesnių formų. Dinamiškas būvis, geografinio nesvarumo būsena, kurią šiandien patiria vis daugiau žmonių, kartais gyvendami keliose vietose vienu metu, – kaip tai veikia kūrybą ir darbą? Daugelis kalbinamų kūrėjų gyvena įsilieję į tarptautinę terpę, savarankiškai, nepriklausydami nuo bendruomenės. Kokius jausmus kolonijos idėja kelia šiandien? Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos? Ar skristum atostogauti pas senelius į tropikų Belizą? Kaip dar galima interneto platformą išnaudoti bendruomenės būrimui ir kolektyvinei fantazijai? Ar „Dausuva“ galėtų būti lietuviškas žodžio „internetas“ vertimas?

Būdamas geografas, keliaudamas K. Pakštas stebėjo kultūrinę, politinę padėtį, aprašinėjo gamtą, rinko augalų pavyzdžius. Šie motyvai pasitelkiamai menininkės Ievos Rojūtės darbe „Oras man labai patinka, gamta graži, žmonės čia linksmesni“. Parodoje „Dausuva“ matysime Berlyne gyvenančios fotografės Julijos Goyd „Figūras“ – seriją išblankusių portretų, ieškančių fizinio kūno tęsinių, į Vilnių trumpam grįžusių Justino Vilučio, Mišos Skalskio darbus, Ulijono Odišarijos senelio, kitados Nacionaliniame dramos teatre vaidinusio Mažvydą, antakį, o nuolat keliaujančio Jokūbo Čižiko tekstas, stebintis miestą, įropos apsidairyti bibliotekoje. Greta vaizdo pokalbių ir susitikimų parodoje bus fotografijos darbų, instaliacijų, objektų, tekstų, publikacijų.

Parodoje pristatomi kūrėjai: Eglė Bazaraitė ir Eduardo Brito, Eglė Budvytytė, Tomas Čiučelis, Jokūbas Čižikas, Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė, Julija Goyd, Eglė Jauncėms, Vytautas Jurevičius, Geistė Kinčinaitytė, Valentinas Klimašauskas, Vsevolodas Kovalevskis, Lina Lapelyė, Milda Lembertaitė, Jonas Lozoraitis, Jonas Mekas, Andrius Mulokas, Robertas Narkus, Ulijona Odišarija, Gerda Paliušytė ir Gediminas G. Akstinas, Paul Paper, Eglė Rindzevičiūtė, Johnston Sheard, Miša Skalskis, Indrė Šerpytytė, Emilija Škarnulytė, Jennifer Teets, Justinas Vilutis, Vita Zaman.

Projekto www.thedeepsplash.com iniciatorė yra Lietuvos Respublikos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė. Parodos kuratorės Monika Lipšic, dailininkė Ieva Rojūtė, asistentė Aldona Maja Kovaitė.

Laukiame visų susidomėjusiųjų parodos atidaryme – rugpjūčio 31 d. 18 val.

Trumpai apie parodą
Data: rugpjūčio 31–rugsėjo 29 d.
Atidarymas: rugpjūčio 31 d. 18 val.
Vieta: parodų salė, III a., ir Atrijus, V a.
Organizatoriai: „The Deep Splash“ rengėjai ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Rėmėja: Lietuvos kultūros taryba
įėjimas laisvas

NMM biblioteka

Maloniai kviečiame į Andriaus Zakarausko tapybos darbų parodos „Grubi linija“ atidarymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
 
Renginys vyks liepos 27 d. 18 val. Parodų salėje, III a.
 
A. Zakarauskas 2009 m. pelnė I vietą „Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse , o 2011 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsteigtą Jaunojo kūrėjo premiją, jo kūrinių galima rasti privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Per parodos atidarymą skambės Tautvydo Bajarkevičiaus kurta muzika.