Sapiegų rūmų I a. Šiaurinėje galerijoje 2026 m. bus pristatytos trys parodos.
Krėsle prie televizoriaus
Angliškai May-December vadinamos poros, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas. Panašios lietuviškos idiomos nėra, todėl Toddo Hayneso filmas virto „Praeities šešėliu“ (LRT Plius, 26 d. 21.33). Toks pavadinimas tiktų daugumai trilerių, šnipų filmų ar melodramų. Kita vertus, jis apibūdina filmo pradžios atmosferą, kai aktorė Elizabet (Natalie Portman) atvyksta susitikti su būsimos savo herojės prototipe Greis (Julianne Moore), o ši atidaro šaldytuvą ir gali pasirodyti, kad iš ten tuoj ištrūks pabaisa.
76-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis
Prisimenu, kad rašydama apie praėjusių metų Kanų kino festivalį sakiau, jog atidaryti jį debiutiniu filmu, sukurtu moters režisierės, galėjo būti sveikintinas festivalio atvirumo gestas, bet jis nuvylė savo banalumu. Berlinalė niekada nevengė būti politiškai angažuotas festivalis, tad ir šiais metais atsidarė afganistanietės režisierės Shahrbanoo Sadat filmu „Nėra gerų vyrų“ („No Good Men“), kurį būtų galima apibūdinti kaip politišką romantinę komediją. Festivalio gestas – aiškus ir svarbus, ir man šįkart visai nesinori rašyti to BET, kurį, būdama kino kritikė, jau beveik automatiškai rinkau klaviatūroje.
Tarptautiniame festivalyje KITOKS – spektaklis-instaliacija MIRKIDS
Fojė besibūriuojantys nuo šiol kas dvejus metus organizuojamo tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui KITOKS žiūrovai į „Menų spaustuvės“ Juodąją salę pakviečiami keliauti susikibę rankomis, atlikėjams paslaptingai šnabždant – „įsivaizduokite, kad esate viena ilga gyvatė“. Taip prasideda šveicarų trupės „Prototype Status“ spektaklis-instaliacija MIRKIDS (idėjos autorė ir choreografė – trupės įkūrėja Jasmine Morand), skirta jauniesiems žiūrovams.








Alvydo Lukio paroda „Banalūs peizažai“ Prospekto galerijoje
Kas gali būti banaliau už peizažo fotografiją? Jaukus gamtos ar miesto vaizdelis įrašomas į atminties korteles ir netrukus pamirštamas. Nes tai – tik scenografija žmogaus dramai, ir kai žmogaus nėra, žvilgsnis praslysta įspūdingiausiais kalnais, miškais, ežerais. Visa tai jau matyta. Daugybę kartų. Grožėtis nufotografuotais peizažais banalu, jie patys banalūs, neverti menininko dėmesio. Popsas, mėgėjų užsiėmimas, atostogautojų aistra.








Leidykla „NoRoutine Books“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline dailės galerija, Tartu dailės muziejumi (Estija) ir „Wunder Kombinat“ (Latvija), išleido naują fotografijos istorijos tyrimų leidinį „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos fotografijos istorija“. Ši publikacija yra tęstinio projekto dalis, atskleidžianti ankstyvųjų moterų fotografių, dirbusių Baltijos regione nuo XIX a. vidurio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, palikimą – sritį, kuriai iki šiol buvo skiriama nedaug nuoseklaus dėmesio. Apjungiant visą tyrimo medžiagą pirmą kartą knygos pavidalu „Sidabro merginos“ pateikia įtaigų kolektyvinį šių fotografių portretą ir išryškina jų indėlį ne tik į Baltijos fotografijos, bet ir į platesnę kultūrinę bei socialinę istoriją.