83-iojo Venecijos kino festivalio laureatai
83-iasis Venecijos kino festivalis baigėsi laureatų sąrašu, kuris apie šiuolaikinio kino kultūrinę bei politinę nuotaiką pasako ne mažiau nei apie pačius filmus. Maggie Gyllenhaal vadovaujama žiuri „Auksinį liūtą“ skyrė May el-Toukhy filmui „Nepažįstamoji“ („Kvinde Ukendt“), Didįjį žiuri prizą – Lee Chang-dongo juostai „Galima meilė“ („Ganeunghan sarang“), geriausio režisieriaus apdovanojimą – Iljai Chržanovskiui už „DAU“, o Specialųjį žiuri prizą – Yuvalio Abrahamo ir Rachel Szor dokumentiniam filmui „NAZA“. Johnas Malkovichius pelnė geriausio aktoriaus titulą už filmą „Laukinis arklys Devyni“ („Wild Horse Nine“), Mathilde Arcel tapo geriausia aktore už vaidmenį „Nepažįstamojoje“, o Malou Khebizi atiteko Marcello Mastroianni apdovanojimas už filmą „15/18“.
Nauji filmai – „Tonis“
Kai net neįsivaizduoji, kuo nori tapti, kartais pakanka žinoti, kur norėtųsi pritapti. Devyniolikmečiui Anthony Bourdainui, dar gerokai iki knygų ir televizijos laidų, tokia vieta tampa ankšta, prakaituota ir keiksmažodžių pilna Provinstauno restorano virtuvė, kurioje literatūrinės ambicijos niekam nerūpi, – kad būtum priimtas, čia tereikia išplauti indus ir atlaikyti pašaipas.
Hou Hsiao-hsieno filmų retrospektyva „Atminties sala“
Rugsėjo 10–23 dienomis „Skalvijoje“ rengiama Taivano kūrėjo Hou Hsiao-hsieno filmų retrospektyva. 1947 m. Kinijoje gimusio režisieriaus šeima 1949-aisiais įsikūrė Taivane, bėgdama nuo pilietinio karo Kinijoje. Olivier Assayaso dokumentiniame filme „Hou Hsiao-hsieno portretas“ („Portrait de Hou Hsiao-hsien“, 1997) režisierius vedžioja filmavimo grupę po savo vaikystės miestą ir rodo vietą, kur kadaise augo mango medis.
Krėsle prie televizoriaus
Pedro Almodóvaro filmo „Skausmas ir šlovė“ (LRT Plius, 17 d. 21.33) pagrindinis veikėjas – pagyvenęs kino režisierius Salvadoras. Jį kankina depresija, vienatvė, nugaros skausmai ir dar dešimt įvairiausių ligų, kurias pamatome lyg mokslo populiarinimo filmo animuotuose kadruose. Taip su šypsena Almodóvaras išvardija tipiškus pagyvenusio žmogaus negalavimus.
Rugsėjo 10–13 dienomis Klaipėdoje vyksiantis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON į kino ekraną sugrąžins vieną ryškiausių XXI amžiaus animacinių filmų – Marjane Satrapi ir Vincento Paronnaud „Persepolį“. Pagal pasaulinio pripažinimo sulaukusį autobiografinį grafinį romaną sukurtas filmas tapo svarbiu kūriniu tiek animacijos, tiek komiksų istorijoje.
Nauji filmai – „Šuns žvaigždynas“
Sero Ridley Scotto personažai, net ir androidai iš „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ (1982) ar „Prometėjo“ (2012), ne kartą ieškojo atsakymų, ką reiškia būti žmogumi. Tačiau prie šio klausimo, kaip ir prie distopinio pasaulio, režisierius grįžta vis iš naujo. Šį kartą – „Šuns žvaigždyne“ („The Dog Stars“, JAV, D. Britanija, 2026), svajų apie geresnį pasaulį persmelktame postapokaliptiniame pasakojime, sukurtame pagal to paties pavadinimo 2012 m. pasirodžiusį Peterio Hellerio romaną.
Nauji filmai – „Noriu tik sekso“
Šiomis dienomis sunkiai išvengsi svarstymų apie mažėjantį gimstamumą, artėjančią, o gal jau ir vykstančią demografinę krizę, jos padarinius bei galimus būdus jų išvengti. Dažniausiai šiuose svarstymuose dalyvauja vidutinį amžių gerokai perkopę vyrai, siūlantys įvairiausius sprendimus – nuo diskotekų iki finansinių paskatų, priklausančių nuo gimdančios moters amžiaus.
Krėsle prie televizoriaus
Payal Kapadia filmas „Taip įsivaizduojame šviesą“ (LRT Plius, 10 d. 21.18) – pernykščių Kanų sensacija, apdovanota Didžiuoju festivalio prizu. Režisierė sukūrė poetišką dviejų slaugytojų, kartu gyvenančių triukšmingame Mumbajuje, portretą. Jos išsilavinusios ir finansiškai nepriklausomos, bet ilgisi meilės, artumo. Prabha prarado ryšį su vyru, už kurio buvo ištekinta visai jauna ir kuris prieš daugelį metų išvažiavo ieškoti darbo į Europą.
Šių metų Venecijos kino festivalyje įvyks net trys lietuviškos premjeros – Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmo „Gėdos akys“ ir dviejų Lietuvos bendros gamybos filmų „Laiškai iš nutildytos šalies“ bei „Imperija“. Nepriklausomoje festivalio programoje taip pat bus rodomas filmas, nufilmuotas operatoriaus Vytauto Katkaus.
Šiandien prasideda 83-iasis Venecijos kino festivalis. Vienoje jo konkursinių programų „Venice Immersive“ dalyvauja Tomo Tamošaičio režisuotas filmas „Gėdos akys“.
Šis animacinis virtualios realybės filmas kviečia žiūrovus įsitraukti į paauglės, vardu Beakė, mintis ir susimąstyti, kiek gėdos formų mus persekioja nuo vaikystės. Žiūrovas čia neužsibūna vienoje pozicijoje. Kartais įsikūnija į pagrindinę heroję, žiūri jos akimis, liečia jos rankomis, o kartais stebi viską iš šalies.
„Gėdos akys“ – tai Lietuvos studijos „Afterimage“, Prancūzijos studijos „Insomniak“ ir Kroatijos studijos „Minya Film and Animation“ bendros gamybos projektas. Venecijos kino festivalyje įvyks filmo pasaulinė premjera. Jis bus rodomas rugsėjo 2–12 dienomis, o vėliau pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.
Apie filmo temas, inspiracijas ir kūrybos užkulisius pasakoja filmo režisierius, scenarijaus autorius ir prodiuseris Tomas Tamošaitis.