Išdalinti „Oskarai“: (beveik) jokių staigmenų

Los Andžele 96-ąjį kartą įteikti Amerikos kino akademijos apdovanojimai. Pirmą kartą Akademija apdovanojo filmą iš Ukrainos: Mstyslavo Chernovo „20 dienų Mariupolyje“ („20 Days in Mariupol“) pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu. Daugiausia statulėlių – septynias, tarp jų už geriausią filmą, režisieriaus ir aktoriaus darbą, gavo Christopherio Nolano „Openheimeris“ („Oppenheimer“). Tradicinis vaizdo įrašas, kuriame prisimenami per metus mirę kino kūrėjai, prasidėjo Aleksejaus Navalno citata – jis buvo 2023 m. nugalėjusio dokumentinio filmo herojus.

Tikriausiai nemažai žmonių 2024-uosius prisimins kaip „Openheimerio“ metus – Nolanas, kurį ištikimi gerbėjai jau seniai vadina genijumi, gavo „Oskarus“ už režisūrą ir geriausią metų filmą. Tačiau daugeliui ši ceremonija bus ta, per kurią Ukraina laimėjo pirmąjį „Oskarą“. Mstyslavas Chernovas savo kalbą pradėjo pareiškimu: „Priešingai nei dauguma režisierių, norėčiau, kad šio filmo nebūtų. <...> negaliu pakeisti istorijos, praeities. Tačiau mes galime užtikrinti, kad istorija būtų užfiksuota, kad tiesa nugalėtų ir kad Mariupolio žmonės, tie, kurie paaukojo savo gyvybę, niekada nebūtų pamiršti. Nes kinas kuria atmintį, o atmintis – istoriją.“

„Openheimerio“ pergalė septyniose svarbiausiose nominacijose – be jau minėtų, už montažą, operatoriaus darbą, muziką ir dvi statulėlės Cillianui Murphy bei Robertui Downey jaun., kurie abu apdovanoti pirmą kartą, – nenustebino nė vieno. Visą apdovanojimų sezoną filmo pusėn skriejo daug ditirambų. Downey dėkojo „savo siaubingai vaikystei ir Akademijai“, Murphy prizą skyrė „pasaulio taikdariams“.

Emmos Stone pergalė geriausios aktorės kategorijoje, jau antroji jos biografijoje, gali būti pripažinta netikėta. Vis dėlto Martino Scorsese’s „Gėlių mėnulio žudikai“ („Killers of the Flower Moon“) išties reikšmingas filmas tiek meniniu, tiek istoriniu požiūriu, todėl buvo tikimasi Lily Gladstone, kuri ne tik puikiai atliko pagrindinį vaidmenį, bet ir tapo pirmąja Amerikos indėne, nominuota „Oskarui“, triumfo. Tačiau „Gėlių mėnulio žudikai“ liko be apdovanojimų.

Yorgoso Lanthimoso komedija „Prasti reikalai“ („Poor Things“) iš viso pelnė keturias statulėles, likusias tris – už išradingą filmo dailininkų darbą.

Britas Jonathanas Glazeris, gavęs „Oskarą“ už geriausią filmą ne anglų kalba – „Interesų zoną“ („The Zone of Interest“) – apie Aušvico kocentracijos stovyklos komendantą ir jo šeimą, nuo scenos pasmerkė bet kokią dehumanizaciją ir teigė, kad filmu siekta kalbėti apie dabartį, „pasakyti ne „žiūrėkite, ką jie darė tada“, o „žiūrėkite, ką mes darome dabar“.“

Tradicinę in memoriam dalį pradėjo fragmentas iš dokumentinio filmo „Navalnas“ („Navalny“, rež. Daniel Roher, 2022), kuriame jo herojus atsako į klausimą, ką daryti mirties atveju: nepasiduoti. „Viskas, ko reikia, kad blogis triumfuotų, – tai gerų žmonių neveiklumas“, – sako Navalnas. Matyt, amerikiečių kino kūrėjai šiuos žodžius ima į širdį, matydami savo amatą kaip veiksmingą būdą keisti pasaulį.

Geriausias filmas: „Openheimeris“ (rež. Christopher Nolan)

Geriausias aktorius: Cillian Murphy „Openheimeris“

Geriausias antro plano aktorius: Robert Downey jaun. („Openheimeris“)

Geriausia aktorė: Emma Stone („Prasti reikalai“)

Geriausia antro plano aktorė: Da’Vine Joy Randolph („Svajonių atostogos“)

Geriausias režisierius: Christopher Nolan („Openheimeris“)

Geriausias pilnametražis animacinis filmas: „Berniukas ir garnys“ (rež. Hayao Miyazaki)

Geriausias adaptuotas scenarijus: Cord Jefferson („American Fiction“)

Geriausias originalus scenarijus: Justine Triet ir Arthur Harari („Kryčio anatomija“)

Geriausias operatorius: Hoyte van Hoytema („Openheimeris“)

Geriausi kostiumai: Holly Waddington („Prasti reikalai“)

Geriausias pilnametražis dokumentinis filmas: „20 dienų Mariupolyje“ (rež. Mstyslav Chernov)

Geriausias montažas: Jennifer Lame („Openheimeris“)

Geriausias filmas ne anglų kalba: „Interesų zona“ (rež. Jonathan Glazer)

Geriausias grimas ir šukuosenos: Nadia Stacey, Mark Coulier ir Josh Weston („Prasti reikalai“)

Geriausia originali muzika: Ludwig Göransson („Openheimeris“)

Geriausia daina: Billie Eilish ir Finneas O’Connell „What Was I Made For?“ („Barbė“)

Geriausias dailininko darbas: James Price, Shona Heath ir Zsuzsa Mihalek („Prasti reikalai“)

Geriausias garsas: Tarn Willers ir Johnnie Burn („Interesų zona“)

Geriausi specialieji efektai: Takashi Yamazaki, Kiyoko Shibuya, Masaki Takahashi ir Tatsuji Nojima („Godzilla Minus One“)

Parengė I. V.