Kino anonsai

LKC inf.

Prasidėjo 78-asis Kanų kino festivalis, kurio pagrindinėje konkursinėje programoje – filmas „Du prokurorai“ (rež. Sergejus Loznitsa), prie kurio gamybos prisidėjo ir Lietuva. Kartu su festivaliu vyks viena svarbiausių kino mugių Europoje „Marché du Film“, pritraukianti tūkstančius kino industrijos profesionalų iš viso pasaulio, tarp kurių – ir gausus lietuvių būrys. 

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Nežiūriu laidų, kurios erzina, nors medijų analitikai sako, kad jau susiformavo hate-watching kultūra. Tai tokia pramogos rūšis, kai ką nors žiūri, kad galėtum ironiškai komentuoti, kritikuoti ir smerkti. Tik kartais tokiu žiūrovu tampama prieš savo norą, ypač jei įsijungęs televizorių beveik mėnesį matai Romos bažnyčias ir girdi pasakas apie Katalikų bažnyčios popiežius.

Rengėjų inf.

15-ąjį kartą visus šalies kino operatorius ir kino industrijos atstovus subūrė Lietuvos kino operatorių asociacija, surengusi „Ąžuolo“ apdovanojimų ceremoniją, kuri jubiliejinį kartą vyko Naujojoje Vilnioje esančiame „Dūmų fabrike“. Šiemet pagrindinį „Ąžuolo“ kategorijos prizą pelnė Narvydas Naujalis už operatoriaus darbą žiūrimumo rekordus mušančiame Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“, o jauniesiems operatoriams skirtas „Gilės“ prizas atiteko Mildai Juodvalkytei už filmą „Pravažiavus Napoleono kepurę“. Taip pat buvo įteiktas apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus, padėkos prizas ir specialaus paminėjimo prizas.

Art Shot inf.

„Mąstymas, kad yra kažkoks „vaikų stalas“ ar, kitaip tariant, vaikiškos temos, yra pasenęs. Juk jiems aktualūs tie patys dalykai, kaip ir mums – draugystė, meilė“, – sako režisierė Urtė Oettinger. Gegužės 16-ąją Lietuvos kino teatruose pasirodys pirmosios 5-ios jos kurto animacinio serialo istorijos „BFF. Turbo nuotykių maratonas“. Prie šio kūrinio prisijungė Lietuvos kino industrijoje puikiai žinomi vardai – „BFF“ scenarijų kūrė režisieriai ir scenaristai, „Sidabrinių gervių“ laimėtojai Marija Kavtaradze ir Titas Laucius.

LKC inf.

Lietuvos kino centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos audiosensorine biblioteka, pritaikė garsinį vaizdavimą dar penkiems kino klasikos filmams. Šie filmai papildė virtualios bibliotekos ELVIS fondą ir yra pasiekiami žmonėms su regos negalia visoje Lietuvoje. 

Rengėjų inf.

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Metų geriausieji paaiškės jau birželio 8 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje vyksiančioje ceremonijoje, kur kino kūrėjams bus įteikta 18 „Sidabrinės gervės“ statulėlių ir 3 specialieji apdovanojimai. Tarp dažniausiai skirtingose kategorijose paminėtų pretendentų – režisieriaus Igno Miškinio „Pietinia kronikas“, Lauryno Bareišos „Sesės“ ir Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“.

LTMKM inf.

Gegužės 13 dieną, 18 val., Muzeotekoje pristatoma Gražinos Baikštytės autobiografija „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“. „Man norėtųsi sugrįžti į tuos laikus, bet... su dabartiniu protu ir išmintimi. Tačiau tuomet tai jau nebebūtų jaunystė“, – sako aktorė. 

Elena Jasiūnaitė

Nauji serialai – „Studija“

Filmai (vėliau – ir TV serialai) apie svajonių fabriko užkulisius egzistuoja turbūt tiek pat laiko, kiek ir pats Holivudas. Ne tik Gene’as Kelly ir Stanley Donenas, kurie, žinoma, į galvą ateina pirmieji, bet ir broliai Coenai, Spielbergas, Tarantino, Lynchas pasakojo savo istorijas apie Holivudo spindesį ir skurdą, kurios yra ir ironiškas žvilgsnis į save, ir kartu – amžinos meilės kinui bei jo kuriamai magijai deklaracija.

Paulina Pukytė

Apie Giedrės Beinoriūtės dokumentinį filmą „Sacrum ir profanum Pievėnuose“

Miglotas rytas kaime: pilkšvas dangus, plynas laukas – tiek kartų matyta graži filmo pradžia. Toliau – nyki apšiurusi kaimo buitis. Nepagražinta, rodoma „tokia, kokia yra“. Nykstantys daiktai: šulinio dangtis, krosnelė, alavinis puodas, šuns būda. Čia pat jau ir plastikiniai kibirai, ir dronai – materialios šiuolaikybės ženklai kaime. Pravažiuoja didelė šiukšlių mašina. Žmogus kaimo parduotuvėje priduoda skardines. Visa tai turbūt ir yra tas „profanum“.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Rubenas Östlundas tiksliai įvardija, kas jam nepriimtina. Jį erzina ciniški, savo pažiūras pasauliui primetantys prasimušėliai ir piniguočiai, veidmainiškos socialinės medijos, demagogija mintantis šiuolaikinis menas. Po „Force majeure“ ir „Kvadrato“, kurių veikėjai pasijuto bejėgiai naujosios tikrovės karnavale, atrodė, kad kitas režisieriaus filmas parodys, kas slypi už fantasmagoriškų jų svajonių.