Julia Ducournau apie „Titanę“
Julios Ducournau filmas „Titanė“ („Titane“, Prancūzija, Belgija, 2021) – kūno siaubo filmas, šiemet Kanų kino festivalyje pelnęs pagrindinį prizą (tai tik antras moters režisierės filmas, pelnęs „Auksinę palmės šakelę“), vis dar rodomas kino teatruose. Filmas taip pat išrinktas Prancūzijos pretendentu į „Oskarus“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. „Titanė“, vadinama skandalingiausiu metų filmu, padalijo kritikus. Vieni giria režisierę už drąsą, novatoriškumą, radikalumą ir unikalią viziją, kiti filmą vadina kvailu, beprasmišku ir keliančiu šleikštulį. Pateikiame fragmentus iš režisierės interviu žurnalams „Film Comment“ ir „Trois Couleurs“.
„Nepatogaus kino“ konkursinė programa
„Radikaliam pokyčiui reikia radikalaus veiksmo“ – tokį skambų šūkį šįmet pasirinko festivalis „Nepatogus kinas“. Vargu ar dabartinei susiskaldžiusiai visuomenei dar trūksta radikalumo, juo labiau kad visiškai nebeegzistuoja in between nuomonė... Aišku, toks šūkis patrauks ir suvilios ne vieną gatvės praeivį bent jau pasidomėti, kas per festivalis tas „Nepatogus kinas“.
Krėsle prie televizoriaus
Tokių sėkmingų filmų kaip George’o Roy’aus Hillo „Apgaulė“ (LRT, šiąnakt, 23 d. 00.15) kino istorijoje nedaug. 1973-iaisiais pasirodęs filmas, kurio herojai – 4-ojo dešimtmečio sukčiai, trokštantys atkeršyti už draugo mirtį, pelnė septynis „Oskarus“, originalus filmo pavadinimas „The Sting“ tapo šnekamosios kalbos dalimi, o Roberto Redfordo ir Paulo Newmano duetas iki šiol atrodo nepralenktas, kad ir kaip Quentinas Tarantino stengtųsi įrodyti, jog jiems prilygsta Leonardo DiCaprio ir Bradas Pittas jo filme „Vieną kartą Holivude“.