7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

ŠMC inf.

Meno kritikos apdovanojimai bus teikiami trečią kartą

Jau gegužės 29 d. vyks trečiųjų Meno kritikos apdovanojimų ceremonija, kurios metu bus įvertintos geriausios praėjusių metų meno kritikos iniciatyvos – nuo trumposios formos iki metų reiškinio. Šiemet bus išdalinti devyni apdovanojimaiir MO jaunos kritikos stipendija. Šventinis vakaras vyks Šiuolaikinio meno centre nuo 19 val. ir bus tiesiogiai transliuojamas portale LRT.lt bei ŠMC facebook paskyroje.

Meno kritikos apdovanojimų organizatorių komanda. A. Solomino nuotr.
Meno kritikos apdovanojimų organizatorių komanda. A. Solomino nuotr.
Rengėjų inf.

„Contour Art Gallery“ erdvėje Dūmų fabrike paroda „Deja manęs ten nebuvo – Mimezė“

Dvi jaunos tapytojos – Maja Masytė ir Urtė Truskauskaitė – nuo gegužės 24 dienos eksponuos savo kūrinius „Contour Art Gallery“ erdvėje Dūmų fabrike parodoje „Deja manęs ten nebuvo – Mimezė“.

Parodos „Deja manęs ten nebuvo – Mimezė“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
Parodos „Deja manęs ten nebuvo – Mimezė“ fragmentas. Organizatorių nuotr.
VGMC inf.

Monografijos „Aspazija. Etnomodernizmas“ pristatymas

Modernizmo skersvėjis padvelkė lietuvių dailėje XX a. 7-ame dešimtmetyje sovietiniu „atlydžio“ laikotarpiu. Tuomet iškilo jauna grafikė Aspazija Surgailienė (1928–2011), sujungusi modernią formą su folkloru. Šiandien, kai naujai atrandamas sovietinio modernizmo paveldas, primirštos lietuvių grafikos klasikės Aspazijos Surgailienės etnomodernizmas skamba šviežiai ir aktualiai.

Karolis Gužas

Katrinos Bajoras tapybos paroda „Vietos be laiko“

Katrinos Bajoras paroda „Vietos be laiko“ – tai konceptuali kelionė į siurrealistinį vaizdinių pasaulį, kuriame laikas praranda linijinę prasmę, o erdvės transformuojasi į sapno, atminties ir būties topologijas. Šie kūriniai išsiskiria ne tik vizualiniu tankumu ir simboliniu krūviu, bet ir filosofiniu refleksyvumu, kviečiančia permąstyti žmogaus vietą tarp tikrovės ir vaizduotės, kultūros ir gamtos, individualios bei kolektyvinės sąmonės lygmenų.

Kamilė Vaškelytė-Grigaitytė

Įleisti

Sophie Durand paroda „inlet : įvadas“ Užupio meno inkubatoriuje

Žengiau akmeniniu grindiniu Užupio meno inkubatoriaus link, kur buvo proga susipažinti su menininkės iš Australijos Sophie Durand menine praktika ir darbais parodoje „inlet : įvadas“, veikusioje iki gegužės 7 dienos. Su Sophie turime bendrų draugų, tačiau iš tikrųjų dar nebuvo tekę susipažinti su jos kūryba.

Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Sophie Durand, „inlet : įvadas“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Kairaitytės nuotr.
Ignas Kazakevičius

Kūniški tekstilės būviai

Apie Jūratės Kazakevičiūtės parodą „Kintantys kūnai“

Ši recenzija – siurrealistinė kelionė per Jūratės Kazakevičiūtės parodą „Kintantys kūnai“, kuri šiuo metu eksponuojama VDA parodų salėse „Titanikas“. Ji susieja natūrą ir kultūrą, kūną ir medžiagą, žmogų ir gamtą. Pasitelkdamas tekstilės meno kontekstus ir tam tikras, netgi labai tolimas analogijas su Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjais, bandau tyrinėti „minkštosios skulptūros“ fenomeną kaip poetinę ekologiją ir jutiminį kraštovaizdžio skaitymo būdą.

Jūratė Kazakevičiūtė, „Versminis“. 2025 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Versminis“. 2025 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Vėtravarta“. 2025 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Vėtravarta“. 2025 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Derlinga žemė“. 2025 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Derlinga žemė“. 2025 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Trauklapis ir kuokelis“. 2024 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Trauklapis ir kuokelis“. 2024 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Trauklapis“, kūrinio fragments. 2024 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Trauklapis“, kūrinio fragments. 2024 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, ciklas „Pojūčių medžiai“. 2021–2023 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, ciklas „Pojūčių medžiai“. 2021–2023 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Nakties valdovė“. 2022 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Nakties valdovė“. 2022 m.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Kintantys kūnai“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
Jūratė Kazakevičiūtė, „Kintantys kūnai“, parodos fragmentas. 2025 m. M. Martinaitytės nuotr.
MKČDM inf.

Paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus M.K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M.K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, gegužės 17 d., šeštadienį, 17 val. kviečiame į lauko parodos „Čiurlionių šeimos paletė“ atidarymą.

Čiurlionių šeima apie 1906 m. NČDM nuotr.
Čiurlionių šeima apie 1906 m. NČDM nuotr.
Rengėjų inf.

Dedikacija Čiurlioniui Nidoje: istorinės Nidos dailininkų kolonijos paroda

Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas, vasarojęs Nidoje, ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – vienmečiai kūrybos genijai, kurių 150 metų gimimo sukaktis švenčiame šiais – 2025 – metais.

Ne gana to, M.K. Čiurlionis buvo to paties laikmečio kūrėjas, kaip ir istorinės Nidos dailininkų kolonijos atstovai, tapę ne tik Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį, bet ir gaivališką, sielas prikaustančią Baltijos jūrą.

Behrendt Friedrich, „Atvira jūra“. XX a. I p. A. Popovo / J. Kosinovos kolekcija (Nidden)
Behrendt Friedrich, „Atvira jūra“. XX a. I p. A. Popovo / J. Kosinovos kolekcija (Nidden)
LNDM inf.

Samurajų lobiai Palangoje – unikali Japonijos dekoratyvinės dailės paroda

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejus kviečia visus japonų kultūros ir meno gerbėjus į išskirtinę Japonijos dekoratyvinės dailės parodą „Samurajų lobiai: japonų kardų meninės detalės ir miniatiūrinė skulptūra iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus rinkinio“. Paroda kviečia susipažinti su samurajų luomo pasauliu, jų gyvenimo būdu bei kultūros išraiškomis, kurios ne tik išliko per šimtmečius, bet ir įgavo naują reikšmę šiuolaikinio meno kontekste. Atidarymas vyks gegužės 16 d., penktadienį, 16 valandą. Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.

Gijokosai (Gyokkosai) (kūrė 1830–1867 m.), necukė „Egzorcizmo apeigos per Setsubun šventę“. Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Gijokosai (Gyokkosai) (kūrė 1830–1867 m.), necukė „Egzorcizmo apeigos per Setsubun šventę“. Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Aistė Kisarauskaitė

Gyvenimas su stiklu

Apie parodą „Sluoksniai“ Dekoratyvinio meno ir dizaino muziejuje Rygoje

Atvirai sakant, man pabodo galvoti apie tekstų įžangas, kurios iš labai toli už rankutės skaitytoją atvestų iki aptariamo dalyko, suviliotų gamtos aprašymais, orų prognozėmis ar jausmų upeliais, nes kitaip niekas parodų recenzijos neskaitys. Kartais galvoju – gal Jūs, gerbiami skaitytojai, nesate tokie naivuoliai ir Jums tiesiog rūpi parodos ar meno kūriniai?

„Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
„Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
„Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
„Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Danas Aleksa, „Išpisti langai“. 2017 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Danas Aleksa, „Išpisti langai“. 2017 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Domas Ignatavičius, „Chairtable“.  2024–2025 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Domas Ignatavičius, „Chairtable“. 2024–2025 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Rūta Lipaitė, „Užuolaida“. 2024 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Zelčos nuotr.
Rūta Lipaitė, „Užuolaida“. 2024 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. K. Zelčos nuotr.
Tiina Sarapu, „Possibility“. 2024 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Tiina Sarapu, „Possibility“. 2024 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Tiina Sarapu, „Possibility“. 2024 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Tiina Sarapu, „Possibility“. 2024 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Piret Ellamaa, „Resonance“. 2019 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
Piret Ellamaa, „Resonance“. 2019 m. „Sluoksniai“, parodos fragmentas. 2025 m. D. Grodzs nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 581  >>> Archyvas