7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Ali Eisa paroda „Jiems teko tai atlikti savo rankomis“

 

Emalin džiaugiasi pristatydami Rupert rezidento Ali Eisa naujų kūrinių, sukurtų rezidencijos metu, parodą „Jiems teko tai atlikti savo rankomis“. Parodos atidarymas liepos 1 d. 18 val. Vilniaus g. 31 pasaže.

 

Ali Eisa yra Londone gyvenantis menininkas ir tyrėjas, žinomas kaip „Lloyd Corporation“ dalininkas. Neseniai jis baigė vizualinės sociologijos magistro studijas Goldsmiths koledže Londono universitete. Naudodamas (ne)tradicines sociologinių studijų priemones jis siekia ištirti, išplėsti, komplikuoti ir apmąstyti „gamybos“ kultūras.

Ali Eisa, „Final Flyer“
Ali Eisa, „Final Flyer“

V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Vytauto Kašubos piešinių paroda

 

 

Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos išeivijos dailės fondas liepos 2 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečia į Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaromą dailininko gimimo šimtmečio parodą „Vytautas Kašuba (1915–1997). Nematyti piešiniai“ (veiks iki rugsėjo 20 d.). Lankytojams pirmą kartą rodomi 1983–1986 m. sukurti reljefų sienų piešiniai, taip pat kūriniai primenantys dailininko gvildentą Lietuvos istorijos temą, moters kūno studijas, vyrų ir moterų figūrų erdvėje meninius tyrinėjimus ir portretų kūrimą.

 

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė dr. Nijolė Tumėnienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė. Muzikuos pianistė Simona Zajančauskaitė.

 

Spaudos konferencija – liepos 2 d., ketvirtadienį, 11 val.

Rengėjų inf.

Tomos Šlimaitės kūrybos paroda „Ar čia viskas?“

 

2015 m. birželio 30 – liepos 25 dienomis Vilniaus grafikos meno centro III a. ekspozicijų salėje „+” veiks Tomos Šlimaitės kūrybos paroda „Ar čia viskas?“.

Parodos atidarymas 2015 m. birželio 30 d. (antradienį) 17.30 val.

 

Ekspoziciją sudaro trys dalys: „Tarp Debesų“,  „Melancholija“ bei ciklas „Begalybė“. Parodos darbai nesivaiko koncepcijų, nebando būti dirbtinai gilūs, neturi siužetų ir nepasakoja istorijų – jie kalba įtaigia vizualine kalba, už grafikos lakšto palikdami ilgą autorės nueitą kelią: nuo idėjos, kuri keitėsi, plėtėsi ir gryninosi, iki  išbaigtų estampų, kurių atlikimas pareikalavo daug laiko, kruopštumo ir monotoniško veiksmų kartojimo. Blyškios, tarytum nejučia bėgančio laiko išblukintos paveikslų spalvos, motyvų pasikartojimas veikia ir raminamai, ir melancholiškai. Pagrindiniai autorės kūrybos leitmotyvai – tuštuma ir beprasmybė – veikiau neigiamos emocinės būsenos, tačiau, kūrybiniam procesui pasiekus finišą, tuštuma virsta tyla ir vaizdų ramuma, beprasmybė nebegąsdina, nuolatinis pasikartojimas tampa nuolatine kaita, kuri nežymi, nerevoliucinga, bet reikalinga ir prasminga.

Toma Šlimaitė, Nr. 1
Toma Šlimaitė, Nr. 1
Rengėjų inf.

Dalios Kasčiūnaitės paroda „Galerijoje 555“

 

Nacionalinės premijos laureatė, tapytoja abstrakcionistė Dalia Kasčiūnaitė birželio 30 d., kone po dešimtmečio, „Galerijoje 555“ pristatys naują ilgai brandintą parodą „Tapyba“. Šis įvykis neeilinis ne tik Ševčenkos loftų kvartalui, bet ir visai Lietuvai, nes autorė itin skrupulingai ir preciziškai kaupėsi jam daugiau kaip penkerius metus ir ryžosi sulaužyti jos kūrybą neretai vainikuojančius stereotipus – naujojoje parodoje daug eksperimentinių bandymų. Vienas iš jų – portretų ciklas, kurio iš tapytojos veikiausiai nesitiki nei meno kritikai, nei kūryba besidomintys žmonės.

 

Dalia Kasčiūnaitė, „Dvikova“
Dalia Kasčiūnaitė, „Dvikova“
„7md“ inf.

Lėktuvai, vėliava ir neįprastas tiltas

Iš dailės pasaulio

Britų menininkas Rogeris Hiornsas pranešė ketinąs po žeme užkasti keleivinį lėktuvą „Boeing 737“ savo gimtajame Birmingamo mieste. Anot autoriaus, jis siekia „išpūsti dabarties nerimą, kylantį dėl lėktuvų. Nors žmonės negalės nieko pamatyti iš išorės, aš siūlau gerai pažįstamą aplinką, tik prisotintą nerimo ir apčiuopiamo slėgio.“ Visai nekeista, kad Hiornsas nemėgsta skristi ir vengia to, kiek tik įmanoma. Po ketverių metų paieškų menininkas pagaliau aptiko lėktuvo laidotuvėms tinkamą vietą: pramoniniame rajone, netoli kanalo. Pagal projektą žiūrovai galės vaikščioti virš lėktuvo ir užeiti į vidų, pasėdėti salono kėdėse. Sumanymo kaina siekia 250 000 svarų sterlingų. Rogeris Hiornsas yra buvęs Turnerio prizo nominantu.

 

Pirmiausia todėl, kad ji puiki. Ne tik graži, bet ir kalba apie išdidumą, jėgą ir yra 1978 metais sukurta menininko Gilberto Bakerio. Be jokios abejonės, vaivorykštės vėliava pirmiausia asocijuojasi su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisėmis, paradais ir kitais reikalais. „Tai ne tik atpažįstamas ženklas, tai veikia ir daugybe kitų būdų“, – teigia Bakeris. Jo nuomone, „reikėjo ko nors, ką iškart visi pažintų, o vėliavos juk skelbia galią“. Pirmą vėliavą menininkas sukūrė kartu su draugais. „Vaivorykštė yra tobula, nes idealiai atitinka mūsų vertinamą įvairovę: rasės, lyties, amžiaus ir visų kitų dalykų. O be to, tai natūrali vėliava – ji iš dangaus!“ Pirmąkart tokia vėliava iškelta Jungtinių Tautų aikštėje San Fransiske 1978 m. liepos 25 dieną. Muziejaus dizaino departamentui, įsigijusiam vėliavą, priklauso ir @ (eta), antrinio rūšiavimo simboliai.

Keleivinis lėktuvas „Boeing 737“
Keleivinis lėktuvas „Boeing 737“
Gilberto Bakerio sukurta vaivorykštės vėliava. P. Mag nuotr.
Gilberto Bakerio sukurta vaivorykštės vėliava. P. Mag nuotr.
Kompiuteriu sukurtas tilto per Temzę Londone projektas
Kompiuteriu sukurtas tilto per Temzę Londone projektas
Agnė Narušytė

Kaulas vartotojui

Vilniaus Kultūros nakties vizualiniai įspūdžiai

Nemėgstu masinių vaikštynių, bet man visai patinka Kultūros naktis. Gal dėl to, kad šiuo metų laiku taip iki galo ir nesutemsta? O gal smagu matyti šitiek žmonių, išėjusių į gatves paragauti meno, kuris, sako, nereikalingas? Ne, ne visai tai. Greičiausiai mane traukia pasibastyti su draugais po savąjį miestą taip, lyg jis būtų svetimas, tapęs muge, kurioje galima ne ką nors nusipirkti, bet rasti rafinuotų patirčių, išmušančių kasdienybės kamščius.
 
Kultūros naktis bent atrodo demokratiška – čia visko tiek daug, visos institucijos atveria duris, net pačias solidžiausias, šalia ir šiaip veikiančių parodų vyksta renginiai – linksminantys, žadantys atverti praeities paslaptis. Užėjęs gali nepastebimai plaukti su minia, likti incognito, kitaip nei kitomis dienomis, kai tave persekioja tavo paties žingsnių aidas tuščiose salėse ir prižiūrėtojų akys. Be to, esi laisvas atrasti ką nors įdomaus ir užsibūti arba išeiti, vos tik pamatai, kad paroda, spektaklis, koncertas – ne tau.
 
Kultūros naktis leidžia mažame Vilniuje pasijusti lyg kokiame didmiestyje, kuriame neįmanoma visko apeiti. Bet, aišku, yra ir kita pusė: galimybė įsigilinti į ką nors sudėtingesnio susitraukia iki paskui tave einančio žiūrovo stumtelėjimo, iki nuobodulio akimirkos, nekantravimo pamatyti, kas toliau, būti kitur, tik ne čia. Todėl organizatoriai jau tikriausiai pastebėjo: Kultūros nakčiai labiausiai tinka žaismingi, ryškūs, stambūs ir efektingi dalykai, tokie kaip didžioji geltona galva prie „Titaniko“ Maironio gatvėje.

Martynas Gaubas, „Konteineris“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Martynas Gaubas, „Konteineris“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Mikko Waltari, „Nevykėliai“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Mikko Waltari, „Nevykėliai“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Petras Lincevičius, „Namukas laikui / Ryto nebus“, instaliacijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Petras Lincevičius, „Namukas laikui / Ryto nebus“, instaliacijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Rasa Jundulaitė, iš ciklo „XII + I“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Rasa Jundulaitė, iš ciklo „XII + I“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
„M4“ kūrybinė grupė, „Atspindžiai“, instaliacijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
„M4“ kūrybinė grupė, „Atspindžiai“, instaliacijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Ilona Miknevičiūtė, Amalia Ramanankirahina, „Miestas – paslaptis“, instaliacijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Ilona Miknevičiūtė, Amalia Ramanankirahina, „Miestas – paslaptis“, instaliacijos fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Titas Satkūnas

Pavojingas žaidimas

Apie Andrew Mikšio fotografijų albumą „Disko“ ir kai kurias reakcijas į jį

Andrew Mikšys – Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs lietuvių kilmės fotografas, 2013 m. savarankiškai išleidęs nuotraukų albumą „Disko“. Kartą netikėtai atsidūręs mažo Lietuvos miestelio diskotekoje Mikšys susidomėjo neįprastu reginiu ir beveik dešimt metų važinėjo po šalį ieškodamas panašių vietų bei jas fotografuodamas. Taigi ciklą sudaro šokių salėmis virtusios senų, nutriušusių „kultūrnamių“ erdvės ir ten besilinksminančio Lietuvos kaimo jaunimo portretai.

 
Iš pirmo žvilgsnio nuotraukose tarsi nieko kontroversiško ar įžeidžiamo nėra – užfiksuoti paprasti žmonės, galbūt keistoki, galbūt vilkintys prastokais ar neįprastais drabužiais, bet šiaip jau puikiai kiekvienam pažįstami. Tačiau fotografijoms pasirodžius užsienio žiniasklaidoje, Lietuvoje kilo pasipiktinimo banga – komentarai įvairiuose šaltiniuose tvirtino, kad ciklas žemina Lietuvos vardą bei lietuvių įvaizdį pasaulyje. Todėl įdomu semiotiškai panagrinėti pačias „Disko“ fotografijas ir pasiaiškinti, kas galėjo nukreipti jų interpretaciją tokia linkme.

Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
Andrew Mikšys, iš ciklo „Disko“. 2013 m.
7md inf.

Maskvos parkai, kalvos ir Manhatano teismas

Iš dailės pasaulio

Šiuolaikinis menas Maskvoje turi „Garažą“
Maskvoje, Gorkio parke, atidarytas naujas, iš tolo nauju kiautu žėrintis šiuolaikiniam menui skirtas muziejus „Garažas“ (http://garageccc.com/en). Pastatas perdarytas siekiant išsaugoti autentiškas dalis ir sluoksnius iš 7-ąjį dešimtmetį statyto buvusio „Metų laikų“ restorano. Besižavėdamas sovietmečio viešų erdvių platumu ir nesiekimu išrast ką nors nauja, „Garažo“ išvaizda rūpinosi olandų architektas Remas Koolhaas. Dašos Žukovos – kolekcionierės, Šiuolaikinio meno centro tuo pačiu pavadinimu (2008) įkūrėjos, Romano Abramočiaus žmonos – teigimu: „Tai naujas iššūkis. Anksčiau žmonės turėjo mūsų ieškoti, o dabar mes pačiame centre, kur vaikštinėja žmonės, kurie galbūt nemėgsta šiuolaikinio meno, o galbūt net nežino apie jo egzistavimą“. Prie parko, dabar vadinamo hipsterių ganyklomis, gaivinimo nemažai prisidėjo ir sutuoktinis. Naujame muziejuje galima pavartyti kolekcijos archyvus, apsilankyti kavinėje ir knygyne, o kolekcija kol kas, pasak mačiusiųjų, dar atrodo kaip eskizas to, kuo galėtų tapti. Juolab kad muziejus dar nėra iki galo užbaigtas. Tačiau jau dabar parke, kur bobutės stumdo vežimaičius su karštais koldūnais, galima pamatyti šiuolaikinio meno pavyzdžių.
 

Yayoi Kusama taškuoti medžiai prie naujo „Garage“ muziejaus pastato Gorkio parke, Maskvoje
Yayoi Kusama taškuoti medžiai prie naujo „Garage“ muziejaus pastato Gorkio parke, Maskvoje
Salavatas Ščerbakovas prie kuriamo paminklo
Salavatas Ščerbakovas prie kuriamo paminklo
Joseph Gibbons
Joseph Gibbons
Malvina Jelinskaitė

Menas ne vien akims

Pokalbis su Egle Lekevičiūte jos personalinės parodos „Ratais kvadratais“ proga

Parodoje – visai kaip gyvenime. Kažkur užeinu, kažkur sustoju. Kažką judinu arba pati judinuosi. Ratu ratu arba kampais kampais. Kartais atsitrenkdama. Judesyje. Judu. Kaip Aristotelis sakė, viskas juda, kol pasiekia savo natūralią vietą, o judėjimas mums yra laikinas, nes natūrali kūno būsena – ramybė. Tik dangaus šviesuliai juda be sustojimo, nes jų judėjimo trajektorijos yra tobulos, nes juos judina Dievas. O kol esame netobuli ir viskas mums yra daiktiška, kol viską esame linkę suvokti substancinėmis ir ypatybinėmis kategorijomis, mes judame ir judėdami patiriame. Tik judesys mums yra sąlyga patirti. Tik judesyje pasirodo erdvė ir laikas, o mūsų patirtis juos išskleidžia. Judindami, judėdami ir judindamiesi mes taip pat žaidžiame. Šįkart – Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos kvadratuose. Ratais kvadratais mes sukame ratus, rankomis miname buvusius dviračius, o gal prisukinėjame amžinybės laikrodžius, kurie skaičiuoja ir mūsų gyvenimo žaidimo valandas, minutes? Ieškome išėjimo kvadratinėse pinklėse ir stačiakampiškuose labirintuose, ne visada jį rasdami. Nesvarbu, esi suaugęs ar vaikas. Ypač suaugusiems jokių privilegijų nėra. Žaidi arba ne. Ieškai, galvoji, improvizuoji arba stovi vietoje ir nuobodžiauji. Juk esi tik judanti aristoteliška substancija tarp judančių daiktų. Tik judantis elementas tarp judančių kitų. Mažytis atomas ratų kvadratų molekulėje.
Eglės menas ne vien akims. Pakėlus jos perdaryto telefono ragelį, pasigirsta juokas. Jos juokas.

Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė, parodos „Ratais kvadratais“ fragmentas. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglės Lekevičiūtės parodos „Ratais kvadratais“ atidarymo svečiai. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglės Lekevičiūtės parodos „Ratais kvadratais“ atidarymo svečiai. 2015 m. E. Lekevičiutės nuotr.
Eglė Lekevičiūtė šalia savo kūrinio parodoje „Ratais kvadratais“. 2015 m. T. Šimkaus nuotr.
Eglė Lekevičiūtė šalia savo kūrinio parodoje „Ratais kvadratais“. 2015 m. T. Šimkaus nuotr.
Rengėjų inf.

Erwino Wurmo paroda „Siauras namas“ ŠMC

 

2015 06 11–08 09

Šiuolaikinio meno centre austrų menininkas Erwin Wurm pristato skulptūrinį objektą „Siauras namas“. Tai natūralaus dydžio jo vaikystės namas, tipinis pokario Austrijos priemiesčių architektūros statinys su pilnai atkurtu interjeru, tik suspaustas iki 1 m pločio ir šįkart paverstas neįprastu kampu. „Parodyti kasdienybę kitokiu rakursu“ – tai vienas iš menininko moto, kurį jis įgyvendina nuolat mesdamas iššūkį įprastinėms skulptūros sampratoms.

Erwin Wurm,  „Siauras namas“.
Erwin Wurm, „Siauras namas“.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas