Emalin džiaugiasi pristatydami Rupert rezidento Ali Eisa naujų kūrinių, sukurtų rezidencijos metu, parodą „Jiems teko tai atlikti savo rankomis“. Parodos atidarymas liepos 1 d. 18 val. Vilniaus g. 31 pasaže.
Ali Eisa yra Londone gyvenantis menininkas ir tyrėjas, žinomas kaip „Lloyd Corporation“ dalininkas. Neseniai jis baigė vizualinės sociologijos magistro studijas Goldsmiths koledže Londono universitete. Naudodamas (ne)tradicines sociologinių studijų priemones jis siekia ištirti, išplėsti, komplikuoti ir apmąstyti „gamybos“ kultūras.
Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos išeivijos dailės fondas liepos 2 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečia į Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaromą dailininko gimimo šimtmečio parodą „Vytautas Kašuba (1915–1997). Nematyti piešiniai“ (veiks iki rugsėjo 20 d.). Lankytojams pirmą kartą rodomi 1983–1986 m. sukurti reljefų sienų piešiniai, taip pat kūriniai primenantys dailininko gvildentą Lietuvos istorijos temą, moters kūno studijas, vyrų ir moterų figūrų erdvėje meninius tyrinėjimus ir portretų kūrimą.
Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė dr. Nijolė Tumėnienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė. Muzikuos pianistė Simona Zajančauskaitė.
Spaudos konferencija – liepos 2 d., ketvirtadienį, 11 val.
2015 m. birželio 30 – liepos 25 dienomis Vilniaus grafikos meno centro III a. ekspozicijų salėje „+” veiks Tomos Šlimaitės kūrybos paroda „Ar čia viskas?“.
Parodos atidarymas 2015 m. birželio 30 d. (antradienį) 17.30 val.
Ekspoziciją sudaro trys dalys: „Tarp Debesų“, „Melancholija“ bei ciklas „Begalybė“. Parodos darbai nesivaiko koncepcijų, nebando būti dirbtinai gilūs, neturi siužetų ir nepasakoja istorijų – jie kalba įtaigia vizualine kalba, už grafikos lakšto palikdami ilgą autorės nueitą kelią: nuo idėjos, kuri keitėsi, plėtėsi ir gryninosi, iki išbaigtų estampų, kurių atlikimas pareikalavo daug laiko, kruopštumo ir monotoniško veiksmų kartojimo. Blyškios, tarytum nejučia bėgančio laiko išblukintos paveikslų spalvos, motyvų pasikartojimas veikia ir raminamai, ir melancholiškai. Pagrindiniai autorės kūrybos leitmotyvai – tuštuma ir beprasmybė – veikiau neigiamos emocinės būsenos, tačiau, kūrybiniam procesui pasiekus finišą, tuštuma virsta tyla ir vaizdų ramuma, beprasmybė nebegąsdina, nuolatinis pasikartojimas tampa nuolatine kaita, kuri nežymi, nerevoliucinga, bet reikalinga ir prasminga.
Nacionalinės premijos laureatė, tapytoja abstrakcionistė Dalia Kasčiūnaitė birželio 30 d., kone po dešimtmečio, „Galerijoje 555“ pristatys naują ilgai brandintą parodą „Tapyba“. Šis įvykis neeilinis ne tik Ševčenkos loftų kvartalui, bet ir visai Lietuvai, nes autorė itin skrupulingai ir preciziškai kaupėsi jam daugiau kaip penkerius metus ir ryžosi sulaužyti jos kūrybą neretai vainikuojančius stereotipus – naujojoje parodoje daug eksperimentinių bandymų. Vienas iš jų – portretų ciklas, kurio iš tapytojos veikiausiai nesitiki nei meno kritikai, nei kūryba besidomintys žmonės.
Iš dailės pasaulio
Britų menininkas Rogeris Hiornsas pranešė ketinąs po žeme užkasti keleivinį lėktuvą „Boeing 737“ savo gimtajame Birmingamo mieste. Anot autoriaus, jis siekia „išpūsti dabarties nerimą, kylantį dėl lėktuvų. Nors žmonės negalės nieko pamatyti iš išorės, aš siūlau gerai pažįstamą aplinką, tik prisotintą nerimo ir apčiuopiamo slėgio.“ Visai nekeista, kad Hiornsas nemėgsta skristi ir vengia to, kiek tik įmanoma. Po ketverių metų paieškų menininkas pagaliau aptiko lėktuvo laidotuvėms tinkamą vietą: pramoniniame rajone, netoli kanalo. Pagal projektą žiūrovai galės vaikščioti virš lėktuvo ir užeiti į vidų, pasėdėti salono kėdėse. Sumanymo kaina siekia 250 000 svarų sterlingų. Rogeris Hiornsas yra buvęs Turnerio prizo nominantu.
Pirmiausia todėl, kad ji puiki. Ne tik graži, bet ir kalba apie išdidumą, jėgą ir yra 1978 metais sukurta menininko Gilberto Bakerio. Be jokios abejonės, vaivorykštės vėliava pirmiausia asocijuojasi su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisėmis, paradais ir kitais reikalais. „Tai ne tik atpažįstamas ženklas, tai veikia ir daugybe kitų būdų“, – teigia Bakeris. Jo nuomone, „reikėjo ko nors, ką iškart visi pažintų, o vėliavos juk skelbia galią“. Pirmą vėliavą menininkas sukūrė kartu su draugais. „Vaivorykštė yra tobula, nes idealiai atitinka mūsų vertinamą įvairovę: rasės, lyties, amžiaus ir visų kitų dalykų. O be to, tai natūrali vėliava – ji iš dangaus!“ Pirmąkart tokia vėliava iškelta Jungtinių Tautų aikštėje San Fransiske 1978 m. liepos 25 dieną. Muziejaus dizaino departamentui, įsigijusiam vėliavą, priklauso ir @ (eta), antrinio rūšiavimo simboliai.
Vilniaus Kultūros nakties vizualiniai įspūdžiai





Apie Andrew Mikšio fotografijų albumą „Disko“ ir kai kurias reakcijas į jį








Iš dailės pasaulio
Šiuolaikinis menas Maskvoje turi „Garažą“
Maskvoje, Gorkio parke, atidarytas naujas, iš tolo nauju kiautu žėrintis šiuolaikiniam menui skirtas muziejus „Garažas“ (http://garageccc.com/en). Pastatas perdarytas siekiant išsaugoti autentiškas dalis ir sluoksnius iš 7-ąjį dešimtmetį statyto buvusio „Metų laikų“ restorano. Besižavėdamas sovietmečio viešų erdvių platumu ir nesiekimu išrast ką nors nauja, „Garažo“ išvaizda rūpinosi olandų architektas Remas Koolhaas. Dašos Žukovos – kolekcionierės, Šiuolaikinio meno centro tuo pačiu pavadinimu (2008) įkūrėjos, Romano Abramočiaus žmonos – teigimu: „Tai naujas iššūkis. Anksčiau žmonės turėjo mūsų ieškoti, o dabar mes pačiame centre, kur vaikštinėja žmonės, kurie galbūt nemėgsta šiuolaikinio meno, o galbūt net nežino apie jo egzistavimą“. Prie parko, dabar vadinamo hipsterių ganyklomis, gaivinimo nemažai prisidėjo ir sutuoktinis. Naujame muziejuje galima pavartyti kolekcijos archyvus, apsilankyti kavinėje ir knygyne, o kolekcija kol kas, pasak mačiusiųjų, dar atrodo kaip eskizas to, kuo galėtų tapti. Juolab kad muziejus dar nėra iki galo užbaigtas. Tačiau jau dabar parke, kur bobutės stumdo vežimaičius su karštais koldūnais, galima pamatyti šiuolaikinio meno pavyzdžių.
Pokalbis su Egle Lekevičiūte jos personalinės parodos „Ratais kvadratais“ proga





2015 06 11–08 09
Šiuolaikinio meno centre austrų menininkas Erwin Wurm pristato skulptūrinį objektą „Siauras namas“. Tai natūralaus dydžio jo vaikystės namas, tipinis pokario Austrijos priemiesčių architektūros statinys su pilnai atkurtu interjeru, tik suspaustas iki 1 m pločio ir šįkart paverstas neįprastu kampu. „Parodyti kasdienybę kitokiu rakursu“ – tai vienas iš menininko moto, kurį jis įgyvendina nuolat mesdamas iššūkį įprastinėms skulptūros sampratoms.