7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Giuliana Stella

Italų menininko Gianluca Sodaro fotografijų paroda

 

Galerijoje „Meno niša“ italų menininko Gianluca Sodaro fotografijų paroda

 

Atidarymas: 2015 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienį, 18 val.

Spaudos konferencija: 17 val.

 

Paroda veiks: 2015 08 27 – 09 19

 

Gianluca Sodaro

 

Nesenstančios – Lėlės turi daug laiko

 

Gianluca Sodaro, „Carmela“.
Gianluca Sodaro, „Carmela“.
Laima Kreivytė

Liudo Parulskio paroda „Barokas ir betonas“

 

Rugpjūčio 26 d., trečiadienį, 19.00 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius (įėjimas iš Didžiosios g. pusės) atidaroma menininko Liudo Parulskio paroda „Barokas ir betonas“. Parodos kuratorė Laima Kreivytė. Atidaryme dalyvaus autorius. Paroda yra Vilniaus gatvės meno festivalio („Vilnius Street Art“) dalis.

Liudas Parulskis, B&B „Aušros“.
Liudas Parulskis, B&B „Aušros“.
Rengėjų inf.

Grupinė lenkų menininkų paroda „Raštas, audinys, siūlas“

 

Raštas, audinys, siūlas. Menas vs. dizainas? 2 dalis

 

Rugpjūčio 27 d., ketvirtadienį, 17 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) atidaroma grupinė lenkų menininkų paroda „Raštas, audinys, siūlas“.

Julita Woijcik.
Julita Woijcik.
Laura Pavilonytė-Ežerskienė

Tarptautinė tekstilės meno paroda „TARPĖJIMAS“

 

Rugpjūčio 27 d. (ketvirtadienį) 18 val. Vilniaus dailės akademijos parodų salių „Titanikas“ II aukšto salėje atidaroma tarptautinė tekstilės meno paroda „TARP<TAUT>ĖJIMAS“.

Polina Reznychenko, „Klaida“.
Polina Reznychenko, „Klaida“.
Rengėjų inf.

Justino Vaitiekūno paroda galerijoje „Akademija“

 

Po trumpos vasarinės pertraukos kviečiame į naujos parodos atidarymą!

 

2015 m. rugpjūčio 31 d. 18 val. galerijoje „Akademija“ atidaroma paroda „Justinas Vaitiekūnas“, kurioje eksponuojami Justino Vaitiekūno per penkerius sukurti darbai.

 

Justinas Vaitiekūnas, „Autoportretas su kultūros centru ir lavoninė“. 2015 m.
Justinas Vaitiekūnas, „Autoportretas su kultūros centru ir lavoninė“. 2015 m.
Eglė Rindzevičiūtė

Ateities kilpos

Šiuolaikinio meno centre atidaroma XII Baltijos trienalė

Ruoškis ateičiai. Kasdienio gyvenimo imperatyvas, formuojantis moralų, atsakingą subjektą. Žadantis gerovę. Teikiantis vilties. Kontrolės iliuziją. Trumparegiškumas smerkiamas politikoje, ekonomikoje ir kasdieniame elgesyje. Nors ekonomistai mėgsta cituoti Johno Maynardo Keyneso frazę „in the long run we are all dead“: žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, mes visi mirsime. Ateitis, atrodytų, yra utopinis horizontas, tolstantis, kuo labiau artėjame jo link. Tačiau tiek daug veiklos inicijuojama būtent ateities vardan: žiniasklaidos linksniuojama nykstančios lietuvių tautos ir kalbos hipotezė turi prasmės ne kaip dabartinis reiškinys, bet kaip ateities grėsmė. Merginos raginamos gimdyti dabar, o ne kai joms bus keturiasdešimt penkeri (tai ne tik genetinė, bet ir kohortos logika). Ir gramatinės formos turi būti teisingos kasdien ir kiekvieną dieną, o ne rytoj ir ne poryt. Ateitis brutaliai įsiveržia į dabartį nepalikdama alternatyvaus pasirinkimo šiandien.

Zofia Rydet, iš ciklo „Sociologiniai duomenys“ (Menininkų butai), 1982 m., Silezija, Gliwice (Lenkija), Iwona Górska
Zofia Rydet, iš ciklo „Sociologiniai duomenys“ (Menininkų butai), 1982 m., Silezija, Gliwice (Lenkija), Iwona Górska
Zofia Rydet, iš ciklo „Sociologiniai duomenys“ (Menininkų butai), 1989 m., Silezija, Gliwice (Lenkija), Jerzy Lewczyński (1924 03 14–2014 07 02, lenkų fotomenininkas, AFIAP)
Zofia Rydet, iš ciklo „Sociologiniai duomenys“ (Menininkų butai), 1989 m., Silezija, Gliwice (Lenkija), Jerzy Lewczyński (1924 03 14–2014 07 02, lenkų fotomenininkas, AFIAP)
Zofia Rydet, iš ciklo „Sociologiniai duomenys“ (Menininkų butai), 1985 m., Krokuva (Lenkija), Krystyna Sokół-Gujda (menininkė ir restauratorė)
Zofia Rydet, iš ciklo „Sociologiniai duomenys“ (Menininkų butai), 1985 m., Krokuva (Lenkija), Krystyna Sokół-Gujda (menininkė ir restauratorė)
Vitalijus Strigunkovas, „Laukimas“, 2015 m., kadras iš videofilmo
Vitalijus Strigunkovas, „Laukimas“, 2015 m., kadras iš videofilmo
Vitalijus Strigunkovas, „Laukimas“, 2015 m., kadras iš videofilmo
Vitalijus Strigunkovas, „Laukimas“, 2015 m., kadras iš videofilmo
Vitalijus Strigunkovas, „Laukimas“, 2015 m., kadras iš videofilmo
Vitalijus Strigunkovas, „Laukimas“, 2015 m., kadras iš videofilmo
Agnė Narušytė

Erdvės trauka

Komentaras apie Vilniaus gatvės meno festivalio renginius ir jų paraleles Anglijoje

Rugpjūčio 20 d. „Kablyje“ buvo sunku kvėpuoti – tiek susirinko žmonių padiskutuoti apie gatvės meną ir grafičius. Gal reikėjo atidaryti langus, bet taip dingtų subkultūrai privaloma prietema, nors už pseudokorintinių kolonų nukarusio kablio vaizdas būtų kaip tik. Tai – iš dalies realizuota Mindaugo Navako 9-ojo dešimtmečio pabaigos vizija iš antrojo „Vilniaus sąsiuvinio“. Fotomontaže kablys buvo pritvirtintas prie geležinkelio stoties pastato, pavertęs jį tarsi vagonu, o visą miestą – galingų industrinių jėgų vežamu kroviniu. 1994 m. jis ironiškai neutralizavo Geležinkeliečių rūmų pompastiką ir šie tapo alternatyvios kultūros vieta. Už tai, o kartu ir už atvirą panieką grožiui, daugelis stoties rajono gyventojų jo nekenčia ne mažiau nei kiti – „Vamzdžio“. Bet po šiuo impotentiško „pjautuvo“ ženklu vis randa prieglaudą „aukštosios kultūros“ standartų neatitinkantis menas. Šįkart – Gatvės meno festivalis, kuris vyksta jau trečius metus.

Millo piešinys ant pastato Pylimo g. 56, Vilnius. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Millo piešinys ant pastato Pylimo g. 56, Vilnius. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Sepe & Chazme piešinys ant pastato Kauno g. 1, Vilnius. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Sepe & Chazme piešinys ant pastato Kauno g. 1, Vilnius. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Londono graffiti. A. Narušytės nuotr.
Londono graffiti. A. Narušytės nuotr.
Abo Solomono piešinys ant algos vokelio žmonai Celie parodoje „Ką? Jokios žuvies!“ („Wot? No Fish!“) Southbank centre, Londonas, „Meilės festivalis“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Abo Solomono piešinys ant algos vokelio žmonai Celie parodoje „Ką? Jokios žuvies!“ („Wot? No Fish!“) Southbank centre, Londonas, „Meilės festivalis“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
„Priversti išvykti. Ugandos azijiečiai buvo priversti išvykti iš šalies tik su vienu krepšeliu. Kokių penkių daiktų jums reikia gyventi Britanijoje?“, interaktyvi instaliacija parodoje „Įsisavinant Britaniją: 70 migracijos metų“ („Adopting Britain: 70 years of Migration“) Southbank centre, Londonas, „Meilės festivalis“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
„Priversti išvykti. Ugandos azijiečiai buvo priversti išvykti iš šalies tik su vienu krepšeliu. Kokių penkių daiktų jums reikia gyventi Britanijoje?“, interaktyvi instaliacija parodoje „Įsisavinant Britaniją: 70 migracijos metų“ („Adopting Britain: 70 years of Migration“) Southbank centre, Londonas, „Meilės festivalis“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Pankės Londone 1980 m., paroda Southbank centre, Londonas, „Meilės festivalis“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Pankės Londone 1980 m., paroda Southbank centre, Londonas, „Meilės festivalis“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Ugnė Makauskaitė

Tik tiek

Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Keistame laike“ Kauno menininkų namuose

Mažoje Kauno menininkų namų salytėje, be manęs, buvo gal dar trys žmonės, nepažinoję pačios autorės. Ko gero, kas antras turėjo fotoaparatą ir vaikščiodamas rituališkai ratu su kolegomis bandė įamžinti tą saujelę nelaimingųjų, dėl tam tikrų priežasčių tądien nusprendusių pabūti tik žiūrovais. Apie apšvietimą šnekėti sunku: ko gero, lempos paliktos nuo ankstesnės parodos ir kažkas, atsirėmęs į sieną, netyčia jas uždegė. Tačiau toje mažoje salytėje su visais žmonėmis ir visomis lempomis tyliai užgroja patefonas. Ir tada, rodos, randi užuominą – vidury salės tylintis juodas rojalis ją tik patvirtina: kalbėsime apie praeitį. Tad štai, pirmoji Mildos Kiaušaitės paroda „Varno pasakos“ taip pat vyko Kauno menininkų namuose. Anot pačios autorės, per jos kūrybos metus Kauno menininkų namai tapo ir jos pačios namais (ir visas tuntas draugų, pažįstamų, giminaičių pasidaro kiek artimesni). Tad, galima sakyti, laikas, kad ir praeities, yra kintantis. O ir pati fotografija nėra statiška, ji – trumpas veiksmas, akimirksnis.

Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Mildos Kiaušaitės fotografija
Agnė Narušytė

Daugiau nei 100 procentų

Pokalbis su Gintaru Česoniu ir Ieva Meilute-Svinkūniene knygos apie Vitą Luckų apdovanojimo proga

 Liepos 8 d. Arlio antikiniame teatre buvo paskelbti svarbiausio Europos fotografijos festivalio „Arlio susitikimai“ („Les Rencontres d’Arles“) apdovanojimai. Niekas turbūt nesitikėjo, kad antrą kartą per šešerius metus čia suskambės Lietuvos vardas – 2009 m. Rimaldas Vikšraitis tapo metų atradimu, o šiemet Margaritos Matulytės ir Tatjanos Luckienės-Aldag sudaryta Vito Luckaus monografija „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“ paskelbta geriausia istorinės fotografijos knyga.

 
Laimėjimas įspūdingas, nes šiais metais konkursui buvo pateiktos 728 knygos iš viso pasaulio, iš jų 93 knygas atrinko žymiausi ekspertai Markusas Schadenas, Horacio Fernandezas ir Rémi Coignet: 72 į autorinės knygos kategoriją, o 21 – į istorinės. Be Luckaus monografijos, į nominuotų autorinių knygų kategoriją pateko dar viena lietuviška knyga – Gyčio Skudžinsko „Albumas“ (leidėjas „Nerutina“). Nugalėtojus išrinko Paryžiaus galerijos „Jeu de Paume“ vadovė Marta Gili, atradimų prizo nominatoriai Krzysztofas Candrowiczius, Louise Clements, Fannie Escoulen, Claire Jacquet ir Francesco Zanot, „Photosynthèses Editions“ ir „Delpire Editions“ prezidentė Vera Michalski, Avinjono „Fnac“ redaktorius ir prekiautojas meno knygomis Jérôme’as Marcas. Abiejuose sąrašuose Lietuva buvo vienintelė šalis ne tik iš Rytų bei Vidurio Europos, bet ir apskirai vienintelė, neįeinanti į tradicinių svarbiųjų fotografijos šalių sąrašą. Nors ir buvo didžiulė konkurencija, komisija už Vito Luckaus monografiją balsavo vienbalsiai.

Ieva Meilutė-Svinkūnienė ir Gintaras Česonis Arlio antikiniame teatre atsiima apdovanojimą už Margaritos Matulytės ir Tatjanos Luckienės-Aldag sudarytą monografiją „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“. 2015 m. Kauno fotografijos galerijos nuotr.
Ieva Meilutė-Svinkūnienė ir Gintaras Česonis Arlio antikiniame teatre atsiima apdovanojimą už Margaritos Matulytės ir Tatjanos Luckienės-Aldag sudarytą monografiją „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“. 2015 m. Kauno fotografijos galerijos nuotr.
Margaritos Matulytės ir Tatjanos Luckienės-Aldag sudaryta monografija „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“ – tarptautinio festivalio „Arlio susitikimai“ laureatė istorinės knygos kategorijoje. 2015 m. Kauno fotografijos galerijos nuotr.
Margaritos Matulytės ir Tatjanos Luckienės-Aldag sudaryta monografija „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“ – tarptautinio festivalio „Arlio susitikimai“ laureatė istorinės knygos kategorijoje. 2015 m. Kauno fotografijos galerijos nuotr.
Tarptautinio festivalio „Arlio susitikimai“ prizams nominuotų knygų ekspozicija. 2015 m. Kauno fotografijos galerijos nuotr.
Tarptautinio festivalio „Arlio susitikimai“ prizams nominuotų knygų ekspozicija. 2015 m. Kauno fotografijos galerijos nuotr.
Gyčio Skudžinsko „Albumas“ („Nerutina“, 2014), nominuotas tarptautinio festivalio „Arlio susitikimai“ prizui autorinės knygos kategorijoje. 2015 m.
Gyčio Skudžinsko „Albumas“ („Nerutina“, 2014), nominuotas tarptautinio festivalio „Arlio susitikimai“ prizui autorinės knygos kategorijoje. 2015 m.
Audrius Ambrasas, „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“. 2014 m. A. Ambraso ir festivalio „Vilnius Street Art“ nuotr.
Audrius Ambrasas, „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“. 2014 m. A. Ambraso ir festivalio „Vilnius Street Art“ nuotr.
Audrius Ambrasas, „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“. 2014 m. A. Ambraso ir festivalio „Vilnius Street Art“ nuotr.
Audrius Ambrasas, „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“. 2014 m. A. Ambraso ir festivalio „Vilnius Street Art“ nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas