7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Ramūno Čeponio tapybos paroda „Veidas. Transformacijos“





 

Lapkričio 18 d. (trečiadienį) 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma tapytojo Ramūno Čeponio kūrybos paroda „Veidas. Transformacijos“. Parodoje menininkas pristato naujausias tapybos drobes iš kelerius metus tęsiamo ciklo veidų tema.




 

Ramūnas Čeponis, „Veidas“. 2015 m.
Ramūnas Čeponis, „Veidas“. 2015 m.
Rengėjų inf.

Vytenio Jankūno paroda „Pakeleivis“





 

Vytenis Jankūnas. Pakeleivis
2015.11.20–2016.01.06

Parodos atidarymas: lapkričio 20 d., penktadienį, 18 val.

Personalinėje Vytenio Jankūno parodoje eksponuojamos fotografijos, padarytos menininkui keliaujant Niujorko metro – nuo Queens rajono iki Manhatteno. Šiuo maršrutu savo pamėgtu „J2“ linijos traukiniu jis važinėja kone kasdien, slapčia fotografuodamas atsitiktinius pakeleivius. Iš pirmo žvilgsnio šios fotografijos atrodo tiesiog kaip kelionių dokumentacija, o jų vaizdo estetika ir spaudos technologija kuria klasikinės fotografijos iliuziją. Iš tiesų kiekvienas atvaizdas kuriamas daugybinės ekspozicijos metodu – skaitmeniniu būdu į vieną vaizdą sumontuojant keliolika ar net keliasdešimt skirtingų kadrų. Šiuos daugiasluoksnius vaizdus menininkas komponuoja po kelis viename lakšte, taip dar labiau sukomplikuodamas laiko ir situacijos suvokimą. Laikas tampa dar vienu šio traukinio pakeleiviu ir kartu su fotografijų autoriumi keliauja po vaizdus: tai sustoja, tai pradingsta, tai vėl pasirodo smulkiose vaizdo detalėse.





 

Vytenis Jankūnas, „J 2 Manhattan #019“, 2015 m.
Vytenis Jankūnas, „J 2 Manhattan #019“, 2015 m.
Rengėjų inf.

Sauliaus Saladūno fotografijų paroda „Plokštumos“





 

Lapkričio 17 d., antradienį, 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Sauliaus Saladūno fotografijų paroda „Plokštumos“. Atidaryme dalyvaus autorius. Paroda bus eksponuojama iki gruodžio 5 d.




 

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Erika Grigoravičienė

Niekuo dėtas Charcot

Laisvydės Šalčiūtės paroda „(Melo)dramos. Isterija“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Pernai ten pat pirmąją „(Melo)dramų“ ciklo parodą „Ledos dienoraščiai“ surengusios menininkės tikslas, regis, buvo atgaivinti žinių visuomenėje išblėsusį geismą, išlaisvinti represuotą moterišką seksualumą ir išvaduoti jį nuo vyriško žvilgsnio hegemonijos. Laisvydė beveik visada renkasi užduotis, smarkiai pranokstančias vieno žmogaus jėgas ir vienos parodos galimybes, bet šios parodos manifeste rašo: „Menas nėra geras elgesys. Menas turi pasėti nerimą. Tai alcheminis įžūlumas...“. Tam užtektų labai nedaug, vis dėlto nedaug – ne jos būdui.

 

Tada menininkė rodė savo senus darbus ir iš klasikinių paveikslų perpiešto Ledos su gulbe motyvo versijas, dabar, pasak jos, „fotografinio isterijos simptomų sąvado vaizdus“ gretina su „belle epoque estetika ir vaizdais“, rastais „skaitmeniniame mūsų dienų informacijos sraute, kur apstu keistų patetiškų kūno laikysenų, grimasų, mėšlungiškų pozų“. Ten jai rūpėjo erotikos švelnumas, čia – smurtinė grožio prigimtis. Grožio parodoje tikrai netrūksta. Dideli paveikslai – aptapyti medžio raižinių atspaudai, idealiai sujungiantys tapybos ir grafikos raišką, akį traukiantys objektai greta jų ar atokiau po stiklo gaubtais, instaliacija su organinėmis medžiagomis (šienu) ir ready made daiktais (plastiko eglutėmis), rastų vaizdų (senų nuotraukų ir reklaminių skelbimų) atspaudai, tekstai ant sienų („Isterijos posūkis“: Fredrico Jamesono tekste „modernybės“ sąvoką pakeitus „isterija“, konstatuojama „(post)isterinė“ būklė), erdviai išdėlioti visose trijose galerijos salėse, palieka gerą optinį įspūdį. Patirti vaizdai švelniai įsirėžia atmintin ir nekelia jokių klausimų, nes atmintis, bent jau manoji, atmeta visą balastą.

Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Laisvydė Šalčiūtė, parodos „(Melo)dramos. Isterija“ fragmentas. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Gabrielė Kuizinaitė, Paulina Gudaitytė

Taikomojo meno mugė pasakos daiktų istorijas

„Craft Vilnius 2015“ programa „Litexpo“ parodų centre

Gruodžio 3–6 d. taikomojo meno mugė „Craft Vilnius 2015“ vėl kvies žiūrovus ir pažvelgti į profesionaliai atliktus taikomojo meno kūrinius, ir ką nors įsigyti, ir įsitraukti į veiklą kūrybinėse dirbtuvėse.

Mugės organizatoriai pabrėžia, kad nuo seno žmonės norėjo kurtis gražesnę buitį, savo namams įgyti daiktų, kurie būtų perduodami iš kartos į kartą, taptų šeimos relikvijomis, turinčiomis ypatingą reikšmę. Kai suklestėjo pramoninė įvairių namų dekoro elementų gamyba, žmonės tarsi pamiršo autentiško, vienetinio meno kūrinio galią. Mugės metu bus siekiama priminti žmonėms šiuos dalykus.

Planuojama pristatyti taikomųjų menininkų profesionalų kūrinių iš šiuolaikinės tekstilės, juvelyrikos, drabužių dizaino srities, odos, metalo bei stiklo. Pagrindinė šių metų renginio tema, anot organizatorių, – daiktai ir jų istorijos. Taip pat mugėje keliamas klausimas, kaip gimsta idėjos, tampančios menu. „Litexpo“ parodų rūmų erdvėje bus ne tik pristatomi įdomiausi Lietuvos bei užsienio šalių taikomosios dailės menininkai, bet ir bus bandoma pažvelgti į jų kūrybos ištakas.

Margarita Taurinskienė, „Rugpjūčio naktys“
Margarita Taurinskienė, „Rugpjūčio naktys“
Elzė Sakalinskaitės ir Militos Bačaitytės darbai
Elzė Sakalinskaitės ir Militos Bačaitytės darbai
Redos Aleknienės darbas
Redos Aleknienės darbas
Agnė Narušytė, Jurij Dobriakov

Kas nutiko lietuviškam medijų menui?

Pokalbis su parodos „Remediacija“ kuratoriumi Jurijumi Dobriakovu

Spalio 21–31 d. Kaune, galerijoje „Post“, vyko X tarptautinio medijų meno ir muzikos festivalio „Centras“ paroda „Remediacija“. Jos kuratorius Jurijus Dobriakovas siekė iš naujo aktualizuoti medijų meno sampratą ir apmąstyti jo trumpą istoriją Lietuvoje. Parodos dalyviai – žinomi jaunosios kartos ir dar tik neseniai baigę studijas menininkai: Arturas Bumšteinas, Vitalij Červiakov, Tomas Čiučelis, Mindaugas Gapševičius, Bartoš Polonski, Urtė Milda Širvinskaitė, Rimas Sakalauskas, Julijonas Urbonas, Aistė Viršulytė, taip pat 3xpozicija, VILMA.CC ir BALSAS.CC (parodos vaizdų galima rasti čia: http://www.letmekoo.lt/anton-zolo-ir-laima-stasiulionyte-cntrs/). Pristatydamas parodą kuratorius iškėlė klausimą: „Ar per pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje susiformavo stipri ir gyvybinga medijų meno scena?“ Suintriguoti pakvietėme Jurijų Dobriakovą pasidalinti savo, kaip medijų meno procesų dalyvio, patirtimi.

Jurij Dobriakov parodoje „Remediacija“. 2015 m. L. Stasiulionytės nuotr. (www.letmekoo.lt)
Jurij Dobriakov parodoje „Remediacija“. 2015 m. L. Stasiulionytės nuotr. (www.letmekoo.lt)
Aldona Dapkutė

Ars longa, vita brevis

Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus skulptorių sekcijos paroda Šv. Jono gatvės galerijoje

Vaikščiodama po Vilniaus skulptorių parodą „80-mečio susitikimas“ (Lietuvos dailininkų sąjunga švenčia aštuoniasdešimtmetį ir Vilniaus skulptorių sekcija ta proga surengė parodą) vis kartojau skulptoriaus Stepono Šarapovo mėgstamą frazę: „Ars longa, vita brevis.“ Parodos kuratoriai – jauniausi sekcijos nariai Aušra Jasiukevičiūtė ir Daumantas Kučas – ne tik sumanė parodą, bet ir dalyvauja joje kaip kūrėjai. Anotacijoje Jasiukevičiūtė nusako parodos idėją ir eksponavimo principus: ,,Nusprendėme pakviesti visus pagal sąrašą Vilniaus skulptorius į simbolinį susitikimą – pabūti drauge savo kūriniais, susitikti jubiliejaus proga. Mūsų nuostabai ir džiaugsmui į kvietimą atsiliepė dauguma Vilniaus skulptorių. (...) Šia paroda siekiama Susitikti. Susitikti ir Pabūti ne konkuruojant ar kritikuojant kitą, bet gerbiant jo kūrybą, gerbiant jo pastangas būti savimi, pastangas eiti šiuo nelengvu keliu. Žinant, kokie menininkai yra individualistai, mes pasiryžome improvizacijai jubiliejinės šventės tema suburti į pasimatymą, kur gali kalbėtis skulptūros grandai ir dar tik pradedantieji užčiuopti savo giluminę kūrybos gyslą. Susitikimo proga „pakvietėm“ ir Anapilin iškeliavusius mokytojus, ne tik todėl, kad dabar Ilgių metas, bet ir tam, kad nepamirštume, jog ne su mumis Skulptūros menas prasidėjo, ne su mumis jis ir pasibaigs. Mes vienaip ar kitaip esam tąsa ir būtent dabartis yra mūsų pačių rankose, dabartis tokia, kokia ji šiuo metu yra. Taigi ši paroda yra improvizacija mūsų dabarties tema, tačiau atsisakant laiko dimensijos, tam, kad susitiktume ir pabūtume Skulptūros kūrybiniame lauke, nes mums neužtenka tik žinoti, kad kažkas kažkur dirbo, galvojo, mums nuolat ir nuolat reikia skulptūrą liesti, liesti formą, liesti prasmę, kurios laikas įveikti nepajėgia.“ Aušra Jasiukevičiūtė kviečia pasižiūrėti į kuratorių ,,pasiūlytą tikrovę“.

Ksenija Jaroševaitė, „Gimnastikuojanti“. 1984 m. A. Narušytės nuotr.
Ksenija Jaroševaitė, „Gimnastikuojanti“. 1984 m. A. Narušytės nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Kelionė (senelės Veronikos Mamavičienės 70-mečiui)“. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Kelionė (senelės Veronikos Mamavičienės 70-mečiui)“. 1971 m. A. Narušytės nuotr.
Vilmantas Adamonis, „Ikaras“. 2012 m. A. Narušytės nuotr.
Vilmantas Adamonis, „Ikaras“. 2012 m. A. Narušytės nuotr.
Konstantinas Bogdanas, „Sūnaus portretas“. 1970 m. A. Narušytės nuotr.
Konstantinas Bogdanas, „Sūnaus portretas“. 1970 m. A. Narušytės nuotr.
Vladas Vildžiūnas, Deivė paukštė“. 1977 m. A. Narušytės nuotr.
Vladas Vildžiūnas, Deivė paukštė“. 1977 m. A. Narušytės nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Skulptūra Nr. 5“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Skulptūra Nr. 5“. 1988 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Šnaras, „Nuotaka“. 1987 m. A. Narušytės nuotr.
Antanas Šnaras, „Nuotaka“. 1987 m. A. Narušytės nuotr.
Gediminas Akstinas, „Lentynėlė“. 2010–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Gediminas Akstinas, „Lentynėlė“. 2010–2015 m. A. Narušytės nuotr.
Rengėjų inf.

Marzenos Nowak paroda „Tarp“ Šiuolaikinio meno centre





 

Marzena Nowak. Tarp
2015.11.18–2016.01.06

Parodos atidarymas: lapkričio 18 d., trečiadienį, 18 val. 





 

Marzenos Nowak, „Be pavadinimo (duona iškepta su Lenkijos dirva)“. 2015 m.
Marzenos Nowak, „Be pavadinimo (duona iškepta su Lenkijos dirva)“. 2015 m.
Indrė Makaraitytė

paroda skirta dailininko, skulptoriaus, medalisto, dizaiParoda Stasio Leono Makaraičio (1938–2014) atminimui „Gyvenimai ant stiklo plokštelės“





 

2015 m. lapkričio 20 d. 19 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma paroda skirta dailininko, skulptoriaus, medalisto, dizainerio Stasio Leono Makaraičio (1938 – 2014) atminimui „Gyvenimai ant stiklo plokštelės“.



 

Stasio Leono Makaraičio medalis
Stasio Leono Makaraičio medalis
Rengėjų inf.

Nematytas Čechavičius parodoje „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“





 

Lietuvos dailės muziejus lapkričio 13 d., penktadienį, 17 val. kviečia į Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius)  atidaromą Juozapo Čechavičiaus (1818–1888, Józef Czechowicz) nuotraukų parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“ (veiks iki 2016 m. sausio 15 d.). Atidaryme muzikuos Linas Dužinskas (fortepijonas) ir Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė (sopranas), programoje – Stanislavo Moniuszkos dainos.

SPAUDOS KONFERENCIJA – lapkričio 13 d. 11 val. Dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorius Dainius Junevičius, fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.




 

Juozapas Čechavičius (1818-1888), Pilies gatvė prie Šv. Jonų bažnyčios. XIX a. 7-8 deš. Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Juozapas Čechavičius (1818-1888), Pilies gatvė prie Šv. Jonų bažnyčios. XIX a. 7-8 deš. Lietuvos valstybės istorijos archyvas
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas