7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

NDG inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – svetingas savaitgalis

Gegužės 13–15 d. Nacionalinė dailės galerija (NDG) kviečia lankytojus į svetingą savaitgalį, skirtą Artūro Railos projekto – filmo „Libretas Mærskui Mc-Kinney Mølleriui. Sinopsis“ – uždarymui. Galerijos bilietas kainuos tik 20 centų, vyks nemokamos ekskursijos po parodą ir edukaciniai užsiėmimai.

 

Pirmąsyk Nacionalinės dailės galerijos didžiojoje salėje rodomas vienas kūrinys. Tai šiuolaikinio menininko A. Railos naujo projekto – filmo „Libretas Mærskui Mc-Kinney Mølleriui. Sinopsis“ – premjera Lietuvoje. Į 40 m ilgio ir 3 m aukščio ekraną filmas projektuojamas, pasitelkiant 8 sinchronizuotus projektorius. Instaliaciją užpildo Dariaus Čiutos triukšmo garsynas. Pagal savo parašytą libretą tradiciniu būdu – ranka – nupiešęs 1 600 piešinių, A. Raila animavo šiuolaikybei būdingą konfliktišką socialinį įvykį viešojoje erdvėje, stebimą ir čia pat perdirbamą žiniasklaidos.

Projekto „Libretas Mærskui Mc-Kinney Mølleriui. Sinopsis“ ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Projekto „Libretas Mærskui Mc-Kinney Mølleriui. Sinopsis“ ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
„7md“ inf.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga išrinko naują pirmininką

Pirmadienį, gegužės 9 d., neeilinio Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimo metu išrinktas naujas pirmininkas – Gintaras Česonis, suformuota ir patvirtinta nauja valdyba: Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė, Arūnas Baltėnas, Eugenijaus Barzdžius, Eglė Deltuvaitė, Algis Griškevičius, Saulius Jokužys, Mindaugas Kavaliauskas, Alvydas Lukys, Agnė Narušytė, Romualdas Požerskis, Vilma Samulionytė, Petras Saulėnas, Gytis Skudžinskas, Vytautas V. Stanionis, Donatas Stankevičius, Darius Vaičekauskas. Ankstesnis pirmininkas, kartu ir Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis, vadovavęs sąjungai nuo 2009 m., atsistatydino, nes jo veikla nebeatitiko fotografų bendruomenės lūkesčių, sąjunga buvo praradusi autoritetą ir kryptį. Naujojo pirmininko patirtis nuo 2009 m. vadovaujant Kauno skyriui žada esminius pokyčius ir suteikia vilties, kad sąjunga transformuosis į šiuolaikišką, dinamišką organizaciją, atvirą požiūrių įvairovei, naujoms idėjoms ir efektyviai veikiančią tarptautiniame kontekste.

Gintaras Česonis pristato savo programą Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimui. 2016 m. R. Požerskio nuotr.
Gintaras Česonis pristato savo programą Lietuvos fotomenininkų sąjungos suvažiavimui. 2016 m. R. Požerskio nuotr.
Naujoji Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdyba: (viršuje iš kairės) Petras Saulėnas, Arūnas Baltėnas, Vytautas V. Stanionis, Gintaras Česonis (pirmininkas), Gytis Skudžinskas, Darius Vaičekauskas, Romualdas Požerskis, (apačioje iš kairės) Alvydas Lukys, Agnė Narušytė, Vilma Samulionytė (atsakingoji sekretorė), Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė, Eglė Deltuvaitė, Donatas Stankevičius, Algis Griškevičius, Saulius Jokužys. 2016 m. A. Ostašenkovo nuotr.
Naujoji Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdyba: (viršuje iš kairės) Petras Saulėnas, Arūnas Baltėnas, Vytautas V. Stanionis, Gintaras Česonis (pirmininkas), Gytis Skudžinskas, Darius Vaičekauskas, Romualdas Požerskis, (apačioje iš kairės) Alvydas Lukys, Agnė Narušytė, Vilma Samulionytė (atsakingoji sekretorė), Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė, Eglė Deltuvaitė, Donatas Stankevičius, Algis Griškevičius, Saulius Jokužys. 2016 m. A. Ostašenkovo nuotr.
LDM inf.

V. Kasiulio dailės muziejuje Viktoro Petravičiaus paroda „Kūrybos koordinatės“

Lietuvos dailės muziejus gegužės 12 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro parodą „Viktoras Petravičius. Kūrybos koordinatės“ (veiks iki rugsėjo 4 d.). Ši jubiliejinė personalinė V. Petravičiaus paroda – jau šešta Lietuvoje. Be Lietuvos muziejuose saugomų ankstesnėse parodose dominavusių dailininko kūrinių, stengtasi parodyti kuo daugiau žiūrovams nematytų, privačiuose rinkiniuose esančių ir atskiriems asmenims autoriaus dovanotų dailininko darbų (eksponuojama per 90 kūrinių).

 

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Ingrida Korsakaitė, dailininkas ir kolekcininkas Vaidotas Žukas, projekto koordinatorė Regina Urbonienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė. Renginio metu bus pristatytas parodos katalogas. Muzikuos Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos postfolkloro  ansamblis „Šilo paukščiai“ (vad. mokytoja Irma Asinavičienė).

Viktoras Petravičius, „Tėviškės motyvai“. 1950 m. Popierius, linoraižinys. Lietuvos dailės muziejus
Viktoras Petravičius, „Tėviškės motyvai“. 1950 m. Popierius, linoraižinys. Lietuvos dailės muziejus
Agnė Narušytė

Kaktomuša su aura

Eglės Budvytytės paroda „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“ Šiuolaikinio meno centre

Pavydžiu šokėjams – jie gali išrašyti save tiesiogiai, pačia nuo įtampos virpančio kūno medžiaga, neieškodami tarpininkų žodžių, kurie, prieš virsdami kūnu, dar pareikalauja sugalvoti mintį. Įtempi smegenis ir – žiūrėk – kūnas jau suglebęs kėdėje, neberašo, o tavo vidinė tikrovė lieka kažkur anapus. Gal jos nė nebuvo.

 

Tačiau tai, į ką žiūriu Šiuolaikinio meno centre, nėra šokis, bent jau ne muzikos plaikstomo kūno rašmenys, nes ir muzikos nėra. Čia – Eglės Budvytytės paroda „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. Tarp Briuselio ir Amsterdamo gyvenančios menininkės Vilniuje atrinkti devyni žmonės (Tomas Dapšauskas, Raima Drąsutytė, Lema Lungytė, Viktoras Michnevičius, Greta Petrovskytė, Andrius Pulkauninkas, Matas Saladžius, Kristina Aglaja Skaldina, Povilas Šimonis), kai kurie – profesionalūs šokėjai, kas vakarą šeštą valandą atlieka ritualą: įtempia ir atpalaiduoja vienas kito raumenis, suminkštėjusiais kūnais šliaužia salėmis ir koridoriais, susikabindami į trijules ar dvejetus tampa laikinais padarais, palindę po juodu patiesalu kontrapunktu praslysta pro Joso de Gruytero ir Haraldo Thyso parodą „Baltas suprematizmas“, keisdami formą įsmunka į tarnybines patalpas, ropoja laiptais žemyn kartu nusitempdami ir žiūrovų vorą, užsikniaubę ant riedlenčių grįžta į vestibiulį, iš kur vėl ropščiasi į viršų, kol galiausiai užlipę mediniais laiptais dingsta danguje. Taigi šis septynetas ne šoka, o patiria pastatą visu kūno paviršiumi. Veiksmo esmė aprašyta jau parodos anotacijoje, o jei kam dar būtų neaišku, tereikia išklausyti septyniais balsais atliekamą maldą, kurios žodžiai ne tik riedlentiškai raižo erdvę, bet ir formuluoja mintį: kūnas ant lentos, matuoju atstumus, pusiau kirmėlė, pusiau siurblys, pusiau kažkas...

Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Eglė Budvytytė, „Riedlenčių malda, arba Kakta žemiau širdies“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
LNM inf.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė atmintis Napoleono Ordos architektūriniuose peizažuose

Gegužės 5 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė atmintis Napoleono Ordos architektūriniuose peizažuose“. Parodą galima aplankyti iki liepos 17 dienos.

 

Napoleonas Orda (1807–1883), dailininkas ir kompozitorius, gyveno ir kūrė XIX amžiuje, kuomet po 1795 m. įvykdyto Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Lietuva jau buvo tapusi Rusijos imperijos sudėtine dalimi, išbraukta iš pasaulio žemėlapio ir pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu. Būdamas senos Ordų giminės, žinomos politiniame ir visuomeniniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, palikuonis, jis niekada neužmiršo garbingos savojo krašto praeities.

Vilniaus Kalvarijų Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. 1877 m. 
1662–1669 m. šiauriniame Vilniaus priemiestyje pastatytas Kryžiaus kelio stočių kompleksas. Vietovė imta vadinti Kalvarijomis. 1772 m. pastatyta nauja mūrinė barokinė bažnyčia
Vilniaus Kalvarijų Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. 1877 m. 1662–1669 m. šiauriniame Vilniaus priemiestyje pastatytas Kryžiaus kelio stočių kompleksas. Vietovė imta vadinti Kalvarijomis. 1772 m. pastatyta nauja mūrinė barokinė bažnyčia
Rietavas prie Jūros upės. Kunigaikščių Oginskių nuosavybė. Rūmus pastatė kunigaikščio, Lietuvos diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnus Irenėjus
Rietavas prie Jūros upės. Kunigaikščių Oginskių nuosavybė. Rūmus pastatė kunigaikščio, Lietuvos diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnus Irenėjus
Ružanai (dab. Baltarusija). Kunigaikščių Sapiegų šeimos rezidencija. Rūmų koplyčioje kurį laiką ilsėjosi šv. Kazimiero palaikai, atgabenti iš Vilniaus katedros per 1655 m. karą. Paskutinis rūmų savininkas – kunigaikštis Eustachijus Sapiega (1797–1866)
Ružanai (dab. Baltarusija). Kunigaikščių Sapiegų šeimos rezidencija. Rūmų koplyčioje kurį laiką ilsėjosi šv. Kazimiero palaikai, atgabenti iš Vilniaus katedros per 1655 m. karą. Paskutinis rūmų savininkas – kunigaikštis Eustachijus Sapiega (1797–1866)
Erika Grigoravičienė

Menininkų laisvė

Valentino Antanavičiaus ir Eugenijaus A. Cukermano parodos Vilniuje

Valentinas Antanavičius ir Eugenijus A. Cukermanas šiandien atstovauja vyriausiai Lietuvos dailininkų kartai – tai, kuri, didesnę gyvenimo pusę praleidusi aptvare, vėliau deramai įvertino laisvės skonį. Šiandien jie visomis prasmėmis yra laisvi menininkai: gyvena laisvoje demokratinėje šalyje, kuria atvirai visuomenei, niekam netarnauja, nėra susiję su jokiomis institucijomis, nesiekia būtinai kam nors patikti ir parduoti savo darbus. Abu, kaip ir neseniai Nacionalinėje dailės galerijoje triumfavęs Šarūnas Sauka, priklausė 1989–1999 m. gyvavusiai tapytojų grupei „24“, labiausiai išgarsėjusiai tuo, kad jos nariai galėjo būti tik vyrai, be to, ne tik gyvi ir gyvenantys Vilniuje, bet ir jau iškeliavę anapus. Raiškos požiūriu grupė buvo tokia marga, kad vieninteliai bendri jos projektai tegalėjo būti suneštinės be menkiausių koncepcijų parodos. Nenuostabu, kad visas tas reikalas ilgainiui nunyko, bet išsiskirstę nariai po kiek laiko atgimė.

 

Eugenijus A. Cukermanas, abstrakcijas tapantis dar nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio, parodoje „Plenerų aplankas“ Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g.) eksponuoja tapybos darbus ant popieriaus, sukurtus 2008–2015 m. Bikuškio dvaro pleneruose. Parodos anotacijoje dailininkas rašo: „Ar būtina vykti į plenerą norint sukurti keletą ar keliolika darbų, juolab tai nebus darbai „iš natūros“? Ne, nebūtina. (...) ar privalu dirbti nuvykus į plenerą? Neprivalu. Tačiau: kodėl gi ne? Darbas plenere esmingai skiriasi nuo rutininio darbo studijoje, kur esi savo vietos ir savo laiko šeimininkas. (...) neįprastos miestiečiui erdvės, ribota trukmė (apie savaitę), nuolatinis buvimas draugėj – regis, viskas tik trikdys darbą. Anaiptol! Plenero aplinka pažadina prisnūdusią energiją, tad ir tapysena raiškesnė – vien tik presto, agitato, con brio... Savaitė prabėga tarsi pagreitintai rodoma juosta, kur kaitosi skirtingos sekvencijos: impulsyvus, nirtulingas darbas ir atvanga (...). Pabaigoje greita peržiūra: ką palikti, ką į laužą; po to improvizuota ekspozicija, kaskart kitoje vietoje.“

Valentinas Antanavičius, „Išskalbta“. 2012 m. A. Narušytės nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Išskalbta“. 2012 m. A. Narušytės nuotr.
Eugenijus A. Cukermanas, be pavadinimo. 2009 m. A. Narušytės nuotr.
Eugenijus A. Cukermanas, be pavadinimo. 2009 m. A. Narušytės nuotr.
Eugenijus A. Cukermanas, be pavadinimo. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eugenijus A. Cukermanas, be pavadinimo. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eugenijus A. Cukermanas, be pavadinimo. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Eugenijus A. Cukermanas, be pavadinimo. 2011 m. A. Narušytės nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Barbora Radvilaitė“. 1982 m. A. Narušytės nuotr. Ramutės Rachlevičiūtės nuosavybė
Valentinas Antanavičius, „Barbora Radvilaitė“. 1982 m. A. Narušytės nuotr. Ramutės Rachlevičiūtės nuosavybė
Valentinas Antanavičius, „Dailininkas su gitara“. 2006 m. A. Narušytės nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Dailininkas su gitara“. 2006 m. A. Narušytės nuotr.
Valentinas Antanavičius, „Dėdės Jono laidotuves prisiminus“. 2006 m. A. Narušytės nuotr. Autoriaus nuosavybė
Valentinas Antanavičius, „Dėdės Jono laidotuves prisiminus“. 2006 m. A. Narušytės nuotr. Autoriaus nuosavybė
Valentinas Antanavičius, „Demografinė krizė“. 1979–1985 m. A. Narušytės nuotr. Autoriaus nuosavybė
Valentinas Antanavičius, „Demografinė krizė“. 1979–1985 m. A. Narušytės nuotr. Autoriaus nuosavybė
Rengėjų inf.

Jaunųjų menininkų grupinė paroda „8“

Gegužės 11 – birželio 5 dienomis AV17 galerija pristato grupinę parodą „8“. Atidarymas įvyks gegužės 11 d. 18 val. Aušros Vartų g. 17.

Parodoje savo darbus pristatys aštuoni jaunosios kartos Lietuvos kūrėjai, kuriems estetinis pasaulio pažinimas yra intuityvi ir neatsiejama kūrybinės saviraiškos forma. Kiekvieno iš jų pasirinkta meno kalba ir medija yra būdas transliuoti ir įprasminti savo požiūrį ir individualų vizualinį pasaulio patyrimą. Nors parodoje dalyvaujantys autoriai nėra susiję konkrečiais kūrybiniais ryšiais, juos visus vienija siekis į pasaulį žiūrėti sąžiningo žmogaus žvilgsniu. Nuolat stebėti ir stebėtis, kaip pasaulis keičiasi į jį pažvelgus naujų patirčių kupinomis akimis. Savo kūryboje šie jauni menininkai reflektuoja asmenines patirtis ir kolektyvinę atmintį, juos supanti kultūrinį, socialinį kontekstus, kasdienybės situacijas, iš atskirų detalių darbuose kuria nenuoseklius, interpretacijai ir sąmonės srautui atvirus pasakojimus ar jų fragmentus, kurių neapibrėžtumas kartu įgalina žiūrovą pratęsti kūrinio suvokimą pasinaudojant savo patirtimi ir intuicija. Jungtinė paroda šiems autoriams taip pat tampa galimybe susiburti bei susivienyti bendram įvykiui, deklaruoti savo menines idėjas ir, tuo pačiu, yra polėkis bei paskatinimas kurti toliau.

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Rengėjų inf.

Telesforo Kulakausko (1907–1977) kūrybos paroda

2016 m. gegužės 10–28 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje veiks Lietuvos grafinio dizaino klasiko Telesforo Kulakausko (1907–1977) kūrybos paroda.

Parodos atidarymas ir dailininkuiskirtos monografijos pristatymas vyks 2016 m. gegužės 10 d., 18 val. VGMC galerijoje „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius).

Renginio metu kalbės parodos kuratorė ir knygos autorė Giedrė Jankevičiūtė, dailės istorikė Jurgita Ludavičienė, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros profesorius Audrius Klimas, pokalbį moderuos menotyrininkas Ernestas Parulskis.

Telesforas Kulakauskas, Kaunas, iki 1944 m.
Telesforas Kulakauskas, Kaunas, iki 1944 m.
Rengėjų inf.

Austrų Peterio ir Reginos Riederių paroda „Kai jūra išnyko kalne“

2016 m. gegužės 3–28 dienomis VGMC ekspozicijų salėje „+“ pristatoma austrų menininkų Peterio ir Reginos Riederių kūrybos paroda „kai jūra išnyko kalne“.

Parodos atidarymas 2016 m. gegužės 3 d., 18 val.

Kadaise Austrija buvo jūrinė šalis. Ten, kur šiandien yra Austrijos respublika, prieš milijonus metų buvo ledynai. Horizontą dengė milžiniška jūra, iš kurios kyšojo tik aukščiausios kalnų viršūnės. Po ledynmečio šylant žemei vanduo palaipsniui išgaravo atidengdamas didingus kalnus ir žavingus ežerus – dabartinę Austrijos žemę. Tačiau tolima praeitis paliko pėdsakus kalnų uolose ir akmenyse.

Peterio ir Reginos Riederių kūrinys
Peterio ir Reginos Riederių kūrinys
Rengėjų inf.

Gia Ram antroji personalinė tapybos paroda

016 m. gegužės 4 d. – 28 d.

2016 m. gegužės  4 d. 18 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje  atidaroma dailininkės Gia Ram antroji personalinė tapybos paroda. Parodoje bus eksponuojama 11 tapybų akrilų ant drobės.

Išnaršiusi Paryžių ir Milaną, 2015 m. modelis Gia Ram pradėjo menininkės karjerą. Parodinės veiklos sąrašas dar nėra ilgas. Pirmasis, kaip tapytojos, prisistatymas įvyko 2015 m. pabaigoje Klaipėdoje. Autorė eksponavo tapybos darbus „Ikra mada“ festivalyje. Po sėkmingo pasirodymo Klaipėdoje sekė rimta personalinė paroda Kaune, „Parko galerijoje“ (paroda „Love. Sex and She“ („Meilė. Seksas ir Ji“).

Gia Ram, „Sometimes it Hurts, but That Won't Stop Me“
Gia Ram, „Sometimes it Hurts, but That Won't Stop Me“
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas