Dizaino savaitė 2016, „Tekstilės dizainas“
Parodos organizatorius: VDA Tekstilės katedra
Parodos laikas: 2016 05 03-05 14
Parodos atidarymas: 2016 05 03, 16 val.
2015 m. Baltarusijoje vykusio plenero „Sutino erdvė“ metu sukurti keturių menininkų paveikslai atkeliauja į Lietuvą. Plenere dalyvavo trys Baltarusijos menininkai (Vladislavas Petruičikas, Oksana Arakčejeva, Dmitrijus Surinovičius) ir Lietuvai atstovaujantis Solomonas Teitelbaumas.
Pleneras – pirmos tarptautinės mokslinės konferencijos „Sutino skaitymai“ dalis. Konferencijos metu buvo kalbama apie garsaus litvako Chaimo Soutine’o kūrybą, jo biografijos fragmentus, gyvenimą ir jį supusius žmones.
2016 gegužės 6 d. (penktadienį) 17 val. Baroti galerijoje (Didžioji vandens g. 2, Aukštoji g. 1,Klaipėda) atidaroma Ewos Miazek (Lenkija) tapybos darbų paroda „Jūros fone“.
Ewa Miazek gyvena ir dirba Varšuvoje, Lenkijoje. 1971-1976 m. studijavo tapybą Varšuvos Dailės Akademijoje.
Gegužės 5 dieną 17 valandą I aukšto „Titaniko“ parodų salėje (Maironio g. 3, Vilnius) vyks Mildos Gailiūtės tapybos darbų parodos, pavadinimu „Viena“, atidarymas.
Parodoje pristatomi 2012 metais Vienoje „Art-in-residence“ programos metu ir 2014 metais Kaune, studijoje, sukurti darbai.
Projektas „Viena“ užsimezgė 2012 metais kūrybinės rezidencijos „Artist-in-Residence“ Vienoje (Austrija) metu. Tapytojai galimybę dalyvauti šioje rezidencijų programoje suteikė projektas „Jaunojo tapytojo prizas 2011“. Projekto metu Austrijos federacinės Respublikos švietimo, meno ir kultūros ministerija (BMUKK) Mildai Gailiūtei paskyrė tris mėnesius trukusią rezidenciją su stipendija.
2016-05-04, 18:00, Sodų g. 4, Vilnius
Alicjos Bielawskos parodos „Soft Ground“ atidarymas ir Kristinos Aglajos Skaldinos performansas
Opening of the exhibition "Soft Ground"
by Alicja Bielawska
and performance by Kristina Aglaja Skaldina
Kuratorė: Justė Kostikovaitė
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, gegužės 12 d., ketvirtadienį, 18.30 val.atidaroma Leono Striogos metalo skulptūrų paroda „Leonas Strioga – Kitoks“.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus Mansardos galerijoje (Rotušės a. 13) gegužės 7 d., šeštadienį, 12 val. atidaroma Antano Liutkaus retrospektyvinė tapybos paroda „Grįžimas iš Žydrosios pakrantės“ / „Retour de la Côte d'Azur à Kaunas“.
Parodoje – Lietuvos diplomato ir tapytojo, gyvenusio bei kūrusio Prancūzijoje, paveikslai iš šeimos narių kolekcijų, eksponuojami tapytojo sūnaus Perkūno Liutkaus (Villefranche-sur-Mer, Prancūzijos Rivjera), iniciatyva.
Paroda „Libretas Mærskui Mc-Kinney Mølleriui. Sinopsis“ Nacionalinėje dailės galerijoje
Balandžio 12 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta šiuolaikinio menininko Artūro Railos paroda „Libretas Mærskui Mc-Kinney Mølleriui. Sinopsis“. Tai tekstas ir filmas, sukurtas iš 1600 piešinių. Parodos architektas Darius Čiuta Railos kūrinį papildė garsiniu elementu – šurmuliuojančios minios triukšmu. Visa ekspozicija – viena 40 metrų ilgio ir 3 metrų pločio instaliacija.
Instaliaciją sudaro teksto (ekspozicijos prieangyje) ir vaizdo visuma, ekrano dydis sukuria paveikumo efektą. Ekraną erdvioje NDG ekspozicijoje galima apžiūrėti iš dviejų pusių. Einant siauru koridoriumi didžiulis ekranas nukelia į veiksmo scenas, o kitoje pusėje likusi tuščia erdvė leidžia žiūrovui pasirinkti, iš kokio atstumo maloniau stebėti visumą.
Menotyrininkė Lolita Jablonskienė, šios parodos kuratorė, Railos kūrinį įvardino kaip spektaklio visuomenės kritiką, išsakomą paties spektaklio kalba – libretu. Teksto ir vaizdo ryšys verčia sekti kiekvieną eilutę ir stebėti cikliškai pasikartojančius instaliacijos epizodo veikėjų judesius. Tai, kad tekstas NDG ekspozicijoje buvo pateiktas tolokai nuo vaizdo, šiek tiek kliudė pajusti jų ryšį. Pirmoje šio kūrinio versijoje, 2015 m. pristatytoje Antverpeno šiuolaikinio meno muziejuje, akcentuotas tekstas, o animuoti epizodai rodyti mažose planšetėse.




Gegužės 2 d. 18 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Pilies g. 40) atidaroma Eglės Velaniškytės tapybos paroda „Aš ateinu“.
Tapytoja Eglė Velaniškytė viena ryškiausių XX amžiaus pabaigos Lietuvos menininkių, neapleidžianti šios pozicijos iki šiol. E. Velaniškytės kūryba priskiriama vadinamajai lūžio kartai, kuriai atstovauja 9 dešimtmetyje studijas baigę menininkai. Tapytoja personalines parodas pradėjo rengti 1980 m., grupinėse parodose dalyvauja nuo 1979 m. Jos darbams būdingas išskirtinis stilius, pasižymintis figūrinės tapybos plėtojimu ir profesiniu meistriškumu.
Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį, sudarė Erika Grigoravičienė ir Aistė Kisarauskaitė, knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis, Vilnius, „Inter Se“, 2015, 700 egz.
„Kol kas viešumoje matyti tik nedidelis jo gyvenimo ir kūrybos kraštelis, pati viršūnė. Todėl ir sakau, kad jis dar ateityje, kad jis dar pasirodys pilnesnis, platesnis. Daug kas turi išrūgti, išsivaikščioti, nusėsti drumzlės, kol visa bus pamatyta perspektyvoje – į praeitį ir į ateitį“, – taip rašė Marcelijus Martinaitis pomirtiniame Vinco Kisarausko kūrybos albume (Vaga, 1996; leidinį parengė Saulė Kisarauskienė; dail. Alfonsas Žvilius). Iki visai neseniai šis albumas su pranašiškais žodžiais buvo pagrindinė Kisarauską išsamiau pristatanti knyga. Ją pakeisti turėtų naujasis pernai išleistas albumas: „Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį“, kurį ir mėginsiu aptarti. Pasirodo, kad nemažai iliustracijų, patekusių į naująjį, yra perimtos iš kruopščiai rengtų geros kokybės skaidrių pirmajam. Tad nemažai vaizdų sutampa. Tik gerokai skiriasi spaudos kokybė. Dabar, be abejonės, – geresnė. Nekyla klausimų, kodėl ataidi svarbieji darbai. Bet naujos knygos apimtis didesnė, todėl šalia atmintinai žinomų darbų atsiranda ir kompozicijos vinilų vokams, ir koliažai ant grafikos, scenografijos eskizai ir žinomų darbų variacijos, rodančios, kad prie vienos temos dailininkas dirbdavo nuodugniai, prigamindamas ištisus telkinius vienas kitą papildančių darbų.