Analoginės fotografijos mėgėjų paroda „Mano kiemas ’16“ Kauno fotografijos galerijoje
Kai XIX a. viduryje Fiodoras Dostojevskis sukritikavo fotografinius portretus dėl šių skurdumo ir netikrumo, rodės, tapybos galimybių psichologizuoti ir apibendrinti niekas niekada nenurungs. Tačiau jau mažiau nei po amžiaus šis žanras fotografijoje išsiplėtė iki begalybės. Maža to, portretas netgi pakeitė savo tikslą: tarnavo propagandai sovietmečiu, kai nuotraukos buvo retušuojamos dėl vienintelės neginčijamos tiesos, atsirado „lemiamo momento“, humanistinio socialinio portreto estetika, taip pat atstovaujanti tam tikrai tiesai. Tačiau, kaip yra sakęs Albert’as Camus, nėra vienos absoliučios tiesos, jų yra daugybė. Tad nenuostabu, jog Kauno fotografijos galerijoje atidaryta paroda „Mano kiemas ’16“ atstovauja dar vienai, šįkart šiuolaikinio portreto suvokimo, tiesai. Kokia ji?







Dariaus Basčio tapybos darbų paroda „Pasakėlės“ LNDT Mažosios salės fojė
Pradėsiu iš toli, nuo „Aido“ galerijoje 2012 m. surengtos Dariaus Basčio parodos „Penkeri metai“, kuri neužsimiršo, liko kaip įdomaus autoriaus sugrįžimo į meno lauką faktas. Bastys – skulptorius, lūžio laikais baigęs Vilniaus dailės akademiją, po ilgo tylėjimo pasukęs prie tapybos, jau vien tuo žadinantis smalsumą. Ir jį pateisinantis. Nedideli formatai, beveik senųjų meistrų technika atlikti kūriniai pilni šių dienų paradoksų ir kažkokio pirminio keistumo. Tačiau galerijos sienos suteikia legitimaciją, prestižą, nutrindamos tą faktą, kad menininkas atrodo visai iškritęs iš šiuolaikinių lietuviškų trendų, madų ir netgi meninių grupelių. Būdamas tikras profesionalas (baigęs ne tik akademiją, bet ir atsimokęs daugybę metų M.K. Čiurlionio meno mokykloje, dabar gimnazijoje), jis vis tiek atrodo lyg vienišius, kuriantis savo slaptame garažiuke tai, kas jam pačiam atrodo smagu.
Birželio 21 d., antradienį, 17:00 val., fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ kviečia atvykti į Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Vitebsko filialą (P. Lukšio g 60), kur vyks fotožurnalisto Artūro Morozovo parodos „Lelo Burti. Mūšis dėl 16 kilogramų garbės“ atidarymas. Parodos autorius lankytojus supažindins su tūkstantmete Gruzijos kaimelio Šuchučio tradicija – Lelo varžytuvėmis, vykstančiomis kartą metuose – Didįjį Sekmadienį. Vėliau lankytojai bus kviečiami į čia pat esančią Čečėnijos aikštę, kurioje eksponuojama kita autoriaus paroda „Gruzija 08 08 08“. Paroda bibliotekoje veiks iki rugsėjo 30 d. Šios parodos – tai fotografo kūrybinis sugrįžimas į jo vaikystės rajoną.
„Didįjį Sekmadienį viršutinio ir žemutinio Šuchučio kaimelio vyrai grumiasi dėl 16 kilogramų sveriančio kamuolio, prikimšto žemių ir vyno. Gruziniškai jis vadinamas burti. Žaidimo tikslas – šį sunkų odinį kamuolį nunešti į savo kaimelio pusę. Jį miniai šventikas išmeta tiksliai nustatytame centre tarp dviejų upelių. Maždaug 150 metrų ruožas, per kurį driekiasi net magistralė, tuomet kelioms valandoms virsta tikru Lelo mūšio lauku. Besigrumiančios minios nesustabdo niekas – nei namų tvoros, nei daržai ar kelio ženklai“, – pasakoja parodos autorius A. Morozovas.
Maloniai kviečiame į menininkių prof. dr. Elvan Özkavruk Adanir, dr. Jovitos Sakalauskaitės-Kurnaz parodą „Gyvenimo Ciklas: Rastis, Atgimti ir Išnykti“, kurią bus galima pamatyti VDA tekstilės galerijoje „Artifex“ nuo birželio 21d. iki liepos 9d.
Parodos atidarymas birželio 21d. 18 val.
Gyvenimo Ciklas: Rastis, Atgimti ir Išnykti
Tūkstančius metų visame pasaulyje Deivės Motinos kultas buvo neatsiejama žmogaus savęs suvokimo ir kultūros vystymosi dalis. Nuo paleolito laikų Deivė Motina garbinta skirtingų civilizacijų: nors įvairiuose regionuose, pavyzdžiui Anatolijoje, Graikijoje, Šiaurės Europoje, Viduržemio jūros šalyse, Tolimuosiuose Rytuose ir kt., deivė vadinta skirtingais vardais, tačiau archeologų nuomone, tai ta pati Deivė Motina. įkūnijanti gyvybės atsiradimą, vaisingumą ir gausą.
KAS: Paroda - Alvydas Urbietis „Permainų nuojauta”
KUR: POST galerija, Laisvės al. 51a. 4 aukštas, Kaunas
KADA: 2016 m. birželio 29 d. - liepos 16 d.
ATIDARYMAS: 2016 m. birželio 29 d., 19 val.
2016 m. birželio 29 d. 19 val. „POST“ galerijoje (Laisvės al. 51a.) bus atidaryta Alvydo Urbiečio paroda „Permainų nuojauta”.
2016 06 22–07 30
Parodos atidarymas birželio 22 d. 18 val.
Kuratorius Amer Abbas
Reinhold: ši vadinamoji mintis visuomet yra ne pats dalykas.
Iš August Wilhelm Schlegel knygos Paveikslas,1798
Ne „matymas yra tikėjimas“, kvaileli, bet „tikėjimas yra matymas“ – tai moderniam menui tapo visiškai literatūriška; paveikslai ir kiti kūriniai egzistuoja tik tam, kad iliustruotų tekstą.
Iš Tom Wolfe knygos Nutapytas žodis,1975
„Kultūros naktis“ senose ir naujose meno erdvėse
Šiųmečių „Meno celių“ kuratoriaus Jurijaus Dobriakovo užduota tema „Tikėjimas“ turbūt pakoregavo mano kultūros nakties maršrutą. „Įsikūrusi buvusio vienuolyno ansamblyje ir kitų sakralinių statinių apsuptyje, Vilniaus dailės akademija ir šiandieniniame pragmatinės kūrybinės ekonomikos pasaulyje yra savotiška tikėjimo bendruomenė“, – rašo kuratorius. Tikslu. Dar pridurčiau, kad ir „Titanikas“, kuriame veikia pagrindinė paroda, įsikūręs buvusioje „Tiesos“ spaustuvėje – ji taip pat skleidė tikėjimą, tiktai – žemesnius visatos sluoksnius valdžiusiais dievukais.
Pastatų kūnuose įsigraužusios jų pirminės funkcijos, kurias išstūmė dailė, provokuoja tyrinėti tikėjimą, ypač – jo prieštaringumą. Viena vertus, tikėjimas aukštesnėmis galiomis prikelia iš buitinio letargo ir įkvepia nuveikti ką nors didingo. Kita vertus, kaip tik mūsų noru kuo nors patikėti manipuliuoja siekiantys susikrauti ekonominį ar/ir simbolinį kapitalą. Mokslo bendruomenėje tikėjimas diskredituotas dėl to, kad visų – ir kuriančių, ir griaunančių – tikėjimų pagrindas tas pats: atsisakymas tikrinti ir kritiškai vertinti faktus bei teiginius apie jų priežastinius ryšius, t.y. (ne)tikėjimą versti žinojimu. Tačiau menininkų bendruomenei tikėjimas būtinas, nes tik uždarius kritinį mąstymą galima nerti į tai, kas nepaaiškinama, kas be jokios priežasties sukelia ekstazę, nuskraidina mintis į tokias erdves, kurias analizuoti mėginantis protas sprogtų nuo dimensijų gausos. Kartais reikia bent mažyčio ir laikino tikėjimo, kad galėtum gyventi toliau. Čia ir padeda meno kūriniai, sukeldami energijos išlydžius pažįstamoje aplinkoje. Man tokiu tapo dar „Kultūros nakties“ išvakarėse priešais Šv. Onos bažnyčią aptiktas Tauro Kensmino (gausybės) ragas, iš kurio sklidęs diktorės Loretos Jankauskaitės balsas užliūliavo čia nuolat besigrūdančius turistus, nors jos pasakojamų pasąmoninių klajonių jie ir nesuprato. Ir turbūt tik meną kiek išmanantys praeiviai galėjo gėrėtis nuostabia koncepcijos ir formos derme – stačiakampė rago anga pavertė jį senoviniu televizoriaus kineskopu.
Kuratorės: Julija Fomina ir Agnė Narušytė
2016.06.17–08.14
Parodos menininkai: Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas ir Gintaras Zinkevičius
Kiekvienas menininkų grupės Post Ars pasirodymas būna įvykis. Jos nariai Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas ir Gintaras Zinkevičius atlieka savo partiją bendrame parodos ar akcijos kūrinyje. Muzikos forma jungia atskirus kūno meno, performanso, instaliacijos, hepeningo elementus į visumą, o veiksmo erdvė ir idėja yra partitūra. Todėl toks ir šios parodos pavadinimas, primenantis ir garsųjį grupės kūrinį „Partitūra“, 1993 m. įgyvendintą Europos bienalėje Niederlausitz II. Anuomet „natomis“ tapo tarp pabėgiais nubraižytų penklinių atsidūrę peizažo elementai: medžiai, paukščiai, akmenys, žolės ir net vėjas. Šioje parodoje „partitūra“ tampa fotografija, o kiekvienas menininkas atlieka savo partiją pasitelkdamas poligrafiją, kasdieniškus daiktus, kūnus, gamtos stichijas ir žodžius, kurie iškloti ant grindų žiūrovams po kojomis kaip „brandžios MINDYS“.
Network Architecture Lab (Kazys Varnelis ir Leigha Dennis). Atotrūkis
2016.06.17–08.14
Parodos atidarymas: birželio 17 d., penktadienį, 18 val.
Kaip ištrūkti iš persisotinimo sukeltos karštinės? Nors kasdien pro mūsų akis prabėga didžiulis srautas informacijos, laiko į ją įsigilinti pristinga. Esame sujungti su visais iškart, mus pasiekia aktualiausios naujienos, bet kurią akimirką esame laisvi dalintis savo mintimis, tačiau negebame įsilieti į prasmingą politinę diskusiją ir dalyvauti diskurse. Galbūt susvetimėjimo jausmą pakeitė hiperkinetiškas siautulys? O gal kaina už nuolatinį disponavimą didesniu kiekiu informacijos, nei įmanoma įsisavinti per ištisą gyvenimą, iš tiesų yra absoliutus reikšmės stygius?
Birželio 17 d. 16 val., Plungės Mykolo Oginskio rūmų žirgyne bus atidarytos 4-osios Plungės Fotobienalės parodos, kurias šį kartą jungia tolima ir lietuvius žavinti Japonija ir jos kultūra.
Fotobienalėje bus eksponuojamos keturios Lietuvos ir Japonijos fotomenininkų parodos, kuriose tiesiogiai ar asociatyviai paliečiama savita Japonijos kultūra ar japoniška estetika. Vienas iš fotobienalės akcentų – viduriniosios kartos fotomenininko Arturo Valiaugos projektas „Japonijos dienos meniu“, kurį sukurti pakvietė nepriklausoma kuratorė Mikiko Kikuta ilgametės iniciatyvos „Japonija Europos akimis“ kontekste.