7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Šiuolaikinio portreto tiesos

Analoginės fotografijos mėgėjų paroda „Mano kiemas ’16“ Kauno fotografijos galerijoje

Ugnė Makauskaitė
Nr. 25 (1177), 2016-06-24
Dailė
Juozo Budraičio fotografija
Juozo Budraičio fotografija

Kai XIX a. viduryje Fiodoras Dostojevskis sukritikavo fotografinius portretus dėl šių skurdumo ir netikrumo, rodės, tapybos galimybių psichologizuoti ir apibendrinti niekas niekada nenurungs. Tačiau jau mažiau nei po amžiaus šis žanras fotografijoje išsiplėtė iki begalybės. Maža to, portretas netgi pakeitė savo tikslą: tarnavo propagandai sovietmečiu, kai nuotraukos buvo retušuojamos dėl vienintelės neginčijamos tiesos, atsirado „lemiamo momento“, humanistinio socialinio portreto estetika, taip pat atstovaujanti tam tikrai tiesai. Tačiau, kaip yra sakęs Albert’as Camus, nėra vienos absoliučios tiesos, jų yra daugybė. Tad nenuostabu, jog Kauno fotografijos galerijoje atidaryta paroda „Mano kiemas ’16“ atstovauja dar vienai, šįkart šiuolaikinio portreto suvokimo, tiesai. Kokia ji?

Tiesa, reikėtų pradėti nuo to, jog parodoje pristatomi septyni fotografai iš tiesų nėra fotografai – tai žmonės, kurie šalia savo profesijos užsiima fotografija. Ši užima svarbią vietą jų gyvenime. Tokiu sprendimu skatinti mėgėjus fotografus kurti reikėtų sveikinti kuratorių Donatą Stankevičių. Ko gero, tai padeda pasiekti ir pagrindinį parodos tikslą – įvertinti skirtingas žmonių savirefleksijas vaizduose, jų pateikimo formas. Ir nors pats parodos pavadinimas parinktas ne visiškai atsakingai (greičiau tai primena repo dainos žodžius ar pradinukų piešinių parodos pavadinimą vietinėje mokykloje), pati idėja ir dar toks autorių pasirinkimas skamba gan drąsiai.

Pirmosios nuotraukos, vaizduojančios gerai žinomus žmones – televizijos laidų vedėjus ir aktorius – nukelia į sovietinius laikus. Nespalvoti atspaudai, mėgėjiškumas, netipiška kadrų kompozicija ir Juozo Budraičio kolegų neformalus bendravimas su pačiu autoriumi primena Vito Luckaus fotografijas. Kalbėdamas apie šiuolaikinę fotografiją menotyrininkas Tomas Pabedinskas teigia, kad ji susitelkia į regimąjį žmogaus paviršių – jo elgesį, aplinką ir išvaizdą, kitaip tariant – į tam tikrus identiteto ženklus. Ne veltui šioms nuotraukoms skirta daugiausiai vietos – tarsi siekiant užakcentuoti tai, ką jau žinome. Kaip saugius ir patikrintus vaizdus. Juozas Budraitis netiesiogiai atidaro parodą, šiuo įvaizdintu teiginiu nebyliai tardamas „pradėkite štai čia“. Ir žiūrovas lėtai slinkdamas akimis nuglosto šiuos sentimentalius vaizdus.

Kitas dalyvis – Tomas Terekas – šiuolaikinį portretą perteikia ironizuodamas, o gal greičiau šiame žanre įžvelgdamas paradoksą. Jo autoportretas su itin ekstravagantiška ir „puošnia“ (ant galvos puikuojasi cilindras) apranga, kokteiliams skirta taure ir žuvimi joje kiek glumina. Glumina pagalvojus, kiek per pastarąją savaitę, dievaži, per pastarąją dieną, pamatei asmenukių. Ir visose jose žmogus stengiasi parodyti save linksmą ir gražų, taigi, „puošnų“. Netradicinis gėrimas, jei taip galima pavadinti, verčia klausti, kas čia ne taip? Narciziška meilė? Manau, tai yra išorėje gaudomų sielos ženklų forma. Kaip nuotraukos žuvis. Juk žuvys stiklinėse mirtų. Ir tuomet šalimais sėdintis klounas, laikantis pasagą, pasirodo visai nejuokingas – tik žmogus dažais ištepliotu veidu mirties akivaizdoje.

Pamačius šešias merginas vaizduojančias nuotraukas pirmiausia kyla mintis, jog tai – vaizdai, paimti iš fotografams skirtų puslapių, tokių  kaip efoto.lt, fotokudra.lt ir pan. Paskui maga jas palyginti su fotografu Rimantu Dichavičiumi, kuris taip pat gamtoje fotografavo ilgaplaukes jaunas merginas. Manau, jog šie vaizdai puikiai atitinka tai, kuo užsiima daugelis mėgėjų ir profesionalų fotografų šiandien – stengiasi atskleisti žmogaus vidinį „aš“ pasitelkdami pradžioje įvardintus elementus: aplinką ar aprangą. Manau, jog Rūta Urbonaitė atspindi tai, kas portretiniame žanre šiuo metu populiariausia (žinoma, nuogų merginų vaizdai sulaukia dar daugiau dėmesio, bet šiems drąsiai galima skirti antrąją vietą).

Vytenio Mališausko mažos mergaitės fotografija prikausto dėmesį. Tai sentimentalumo kupina nuotrauka (juolab kad mergaitė yra autoriaus dukra). Šiai kategorijai galima priskirti ir Romualdo Vinčos fotografiją. Įdomu tai, jog kaip ir šios, kaip ir visos didelio mastelio fotografijos, parodoje kartu pateikiamos ir mažesniu formatu, kas patį vaizdą pakeičia kone neatpažįstamai. Kitas įdomus dalykas yra tai, jog abi nuotraukos laužo įprastinius atspaudų dydžių standartus.

Kito autoriaus, Laito Rekaus, darbų negaliu vertinti objektyviai. Tiksliau, tikrai negaliu jų kritikuoti, kadangi homoseksualų, o kadruose užfiksuoti būtent jie, tema šiandien yra ypač aktuali ir ją dera reflektuoti. Galbūt todėl penki jaunų vyrų portretai man atrodo itin svarbūs šioje parodoje, o dar be viso to ir atlikti jie profesionaliai. Tai yra puikus šiuolaikinio meno kūrinio, skirto LGBT problematikai, pavyzdys.

Paskutinis parodos autorius – Darius Jurevičius – kad ir kaip būtų keista, dirba informacinių technologijų srityje. Sakau, keista, nes šio fotografo darbai turėtų būti pateikti kaip profesionalo, o ne mėgėjo. Jo tema – tėvas – yra ne tik savirefleksija, bet ir kalba apie bendražmogiškas vertybes. Tokiu tiksliu parodos temos atspindėjimu ir giliu išmąstymu šis autorius išsiskiria iš visų „Mano kiemas ’16“ dalyvių. Į jo darbus reikia tiesiog žiūrėti.

Jūros liga gali ištikti klaidžiojant po parodos salę arba tekstą, tuo neabejoju. Dėl šios priežasties pabandysiu atskleisti kelias tiesas. Visų pirma, kad ir koks šiuolaikinis portretas būtų, tai yra senųjų, gerai žinomų fotografų darbų tąsa. Taip pat tai yra ne tik savo aplinkos stebėjimas, bet ir mūsų visų. Tad čia dalyvaujame ir mes – ar tai būtų dar ne visai saugios temos, ar dabartinės mūsų kultūros kritika, ar kaip tik – jos atspindėjimas. „Ir tas kuris neretai pasirenka menininko likimą todėl, kad jaučiasi esąs kitoks, netrukus suvokia, jog galės puoselėti savo meną ir savo skirtumus tik pripažinęs savo panašumą su kitais.“ (A. Camus)

Paroda veikia iki liepos 17 d.

Kauno fotografijos galerija (Vilniaus g. 2, Kaunas)

Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val., šeštadieniais–sekmadieniais 11–17 val.

Juozo Budraičio fotografija
Juozo Budraičio fotografija
Tomo Tereko fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Tomo Tereko fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Tomo Tereko fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Tomo Tereko fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Rūtos Urbonaitės fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Rūtos Urbonaitės fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Vytenio Mališausko fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Vytenio Mališausko fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Dariaus Jurevičiaus fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Dariaus Jurevičiaus fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Romualdo Vinčos fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.
Romualdo Vinčos fotografijos. U. Makauskaitės nuotr.