7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Elvan Özkavruk Adanir ir Jovitos Sakalauskaitės-Kurnaz paroda

Parodos fragmentas
Parodos fragmentas

Maloniai kviečiame į menininkių prof. dr. Elvan Özkavruk Adanir, dr. Jovitos Sakalauskaitės-Kurnaz parodą „Gyvenimo Ciklas: Rastis, Atgimti ir Išnykti“, kurią bus galima pamatyti VDA tekstilės galerijoje „Artifex“ nuo birželio 21d.  iki liepos 9d.

Parodos atidarymas birželio 21d. 18 val.

Gyvenimo Ciklas: Rastis, Atgimti ir Išnykti

Tūkstančius metų visame pasaulyje Deivės Motinos kultas buvo neatsiejama žmogaus savęs suvokimo ir kultūros vystymosi dalis. Nuo paleolito laikų Deivė Motina garbinta skirtingų civilizacijų: nors įvairiuose regionuose, pavyzdžiui Anatolijoje, Graikijoje, Šiaurės Europoje, Viduržemio jūros šalyse, Tolimuosiuose Rytuose ir kt., deivė vadinta skirtingais vardais, tačiau archeologų nuomone, tai ta pati Deivė Motina. įkūnijanti gyvybės atsiradimą, vaisingumą ir gausą.

 

Įkvėpimu mūsų projektui tapusi Anatolijoje garbinta Deivė Motina atgaivina gyvenimą Žemėje, suteikia gyvastį gyvūnams, augalams ir žmonėms. Deivės kulto figūrėlės mūsų kūryboje transformavosi į trimates veltinio konstrukcijas, savo dydžiu, forma ir išdėstymo tvarka simbolizuojančias moters atsiradimą, jos gebėjimą suteikti gyvybę ir išnykimą/mirtį. Tai pasikartojantis moters gyvenimo ciklas: rastis, suteikti gyvenimą ir išnykti.

 

Tačiau senosiose civilizacijose dominavęs matriarchalinis pasaulio suvokimas Europoje ir Egėjo jūros regione įsigalint indoeuropiečiams ėmė nykti ir vyriškoji kultūra palaipsniui „nustūmė“ moterį į antrą planą. Iš besąlygiškai garbintos Motinos Deivės, ji virto vyrui priklausančiu turtu, beteisiu, žeminamu ir niekinamu, seksualinių fantazijų tenkinimo, smurto objektu.

 

Visą žmonijos istorijos vystymosi laiką galima stebėti kaip vyriškoji pasaulio dalis blaškosi tarp dviejų kraštutinumų: Moters Deivės garbinimo ir moters kaip antrarūšės gyvasties žeminimo. Net XX–XXI amžiaus socialiniai pokyčiai neišsprendė viso pasaulio moterų „būvimo“ vyriškoje visuomenėje problemų, o moderni visuomenė, įtakojama šiuolaikinio racionalus mąstymo, nesugebėjo pilnai įtvirtinti lygybės tarp vyro ir moters suvokimo.

Šiuo projektu norime atkreipti dėmesį į šimtmečius nesikeičiančią situaciją ir paskatinti susimąstyti apie naujas moters būties ir vystymosi perspektyvas.

Elvan Özkavruk Adanir, dr. Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz

Parodos fragmentas
Parodos fragmentas