Nuo birželio 14 d. kviečiame galerijoje „Kunstkamera“ aplankyti parodą „Civitas Vilnensis. Vilnius ir vilniečiai iki 1945 m.“. Tai jau antroji šio ciklo paroda. Pirmoji „Civitas Vilnensis“ paroda įvyko 2012 m.
Birželio 14 d. 14 val. galerijoje „Kunstkamera“ vyks parodos spaudos konferencija.
judėti
įsiklausyti
stabtelti
pasiklysti
atrasti
Miškas – apie tai. Apie atstumą ir apie artimą. Apie kelionę ir apie nebūtį. Apie vidinę ramybę ir apie baimę. Per Kultūros naktį atklyskite į GRAFO.
„Meno celės“ yra kasmetinis Vilniaus dailės akademijos bendruomenės žvilgsnis į save ir atsivėrimas platesnei publikai. Tuo metu lankytojams atsidaro ne tik Akademijos įprastos ekspozicinės erdvės, bet ir įvairiausi „užkulisiai“, kuriuose galima išvysti parodas, akcijas, performansus ir koncertus.
Šių metų renginio tema – „Tikėjimas“. Įsikūrusi buvusio vienuolyno ansamblyje ir kitų sakralinių pastatų apsuptyje, Akademija ir šiandieniniame pragmatinės kūrybinės ekonomikos pasaulyje išlieka savotiška tikėjimo bendruomene. Kuo tiki jos nariai? Mažų mažiausiai tuo, kad meninė kūryba ir meno studijos yra prasminga ir reikalinga veikla, o menas turi ne tik materialinę vertę. Taip pat ir pats meno suvokimas reikalauja tikėjimo – ten, kur kiti mato tik paprastus objektus ar veiksmus, „tikintys“ atpažįsta svarbias idėjas. „Meno celės“ yra vienas iš bandymų skleisti šį meninį „tikėjimą“ platesniuose visuomenės sluoksniuose.
Kultūros ir meno festivalio „Kultūros naktis 2016“ metu startuos nauja-alternatyvi Vilniaus dailės akademijos ekspozicinė erdvė – Krematoriumas, kurią įvietins aktyvus jaunosios kartos lietuvių menininkas Jonas Aničas (g. 1987 metais Vilniuje, 2007-2014 m. studijavęs skulptūrą VDA).
Romualdo Balinsko paroda „Balos“ Dailininkų sąjungos galerijoje
Romualdo Balinsko tapyba, matyta iki šiolei, man visada atrodė kiek dvilypė – ji ir labai vientisa, atpažįstama, ir kaskart vis kitokia. Jos motyvai dažniausiai balansuoja tarp krikščioniškų vaizdinių, jautrių egzistencinių pasakojimų, metaforiškų scenų. Tačiau įdomu, kad šis menininkas, nuo seno išpažįstantis ekspresyvią tapybą, ją geba įtaigiai sukoncentruoti, su didžiule jėga ištėkšti, įrėžti ir mažyčiame atviruko dydžio paveikslėlyje (tokių Balinsko paveikslų matėme, pavyzdžiui, Evaldo Stankevičiaus kuruotoje 14-oje Vilniaus tapybos trienalėje, 2010 m. surengtoje Šiuolaikinio meno centre), ir didesnėje įprasto formato drobėje (kokiame nors kvadrate ar stačiakampyje), ir ant banaliausios buitinės medžiagos, be aiškios formos ir ribų... Tokia yra pastaraisiais metais sukurta tapinių ant celofano plėvės serija „Balos“, šiuo metu eksponuojama Dailininkų sąjungos galerijoje.
Stebint šią parodą, nuolat „ištinka“ kokios nors konotacijos – kažkas su kažkuo jungiasi, siejasi, antrina, paaiškina... Pirmiausia – tai parodos pavadinimo ir autoriaus pavardės žaismė (nežinia, atsitiktinė ar ne): Balinskas – bala... Lyg autorius save kildintų „iš balos“ arba primintų mums tautosakoje nuo seno vartotas metaforas. Be to, parodoje bala – tai ne tik kažkoks stovinčio vandens telkinys, atsitiktinai kažkur kadaise susiformavęs. Tai ir fizinis menamo ar realaus įvykio dokumentas, ir purvina, drumzlina akis, atspindinti dievišką dangų... Pagaliau ir kalbant apie tapybą „formaliai“ – tai celofano draiskanos, kartais – taisyklingesnių apybraižų, kartais – apgraužtos, tarsi pasidavusios varvančio dažo tekėjimo krypčiai, žavinčios savo išskydusiomis formomis, potėpių energija, jautriu, įtaigiu „spalvynu“ – čia ir rūdžių geltonumo celofano gabalai, ir kone angeliškai baltos dėmės, ir dangiškai mėlynos, achromatinės juodai baltos, pilkšvos... Padžiautos it šlapi skudurai, Balinsko balos atrodo nuvarvėjusios, atidengusios savo trapų peršviečiamą celofaninį kūną.
Birželio 17 d. 17 val. Kazio Varnelio namuose–muziejuje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų dailininkų Algirdo Steponavičiaus (1927–1996) ir Birutės Žilytės (g. 1930 m.) kūrinių paroda „Paslaptingas būties žydėjimas“. Šie menininkai daugeliui žinomi kaip vaikiškų knygų iliustruotojai ir „Nykštuko“ kavinės Vilniuje freskų kūrėjai. Paroda veiks iki liepos 17 d.
2016 06 17–08 14
Parodos atidarymas: birželio 17 d., penktadienį, 18 val.
„Man patinka galvoti apie dalykus, kurie krenta iš labai aukštai ir kurie krenta skrosdami istoriją,“ rašė menininkas Jasonas Dodge’as atsakydamas į Karlo Larssono klausimus paskutiniajame „ŠMC interviu“ žurnalo numeryje. Šis sakinys ne kartą grįžo į atmintį drauge su Antanu Gerlikui ieškant būdo įgyvendinti sapne jo matytas milžiniškas betono struktūras – leidžiantis į turbūt tik šiam vienam menininkui būdingo, itin specifiško realizmo paieškas. „Nenustebčiau, jei pasakytum, kad yra tam tikrų dalykų, kurie negali būti menu, nes tam juos reikėtų metaforiškai padidinti arba sumažinti,“ užduodamas klausimą Jasonui spėjo Karl Larsson. Niekaip negaliu surinkti žodžių apibūdinti tam, kas Antano kūryboje yra susapnuota.
Maloniai kviečiame į VDA Vilniaus fakulteto tekstilės katedros baigiamųjų darbų parodą, kuri veiks galerijoje „Artifex" nuo birželio 15 iki 17 dienos. Paroda yra VDA „Meno celių" 2016 programos dalis ir „Kultūros nakties“ metu (17d.) veiks net iki vidurnakčio 12 - 00 val.
VDA Tekstilės galerijoje „Artifex" bus pristatomi trys šių metų tekstilės programos baigiamieji darbai (magistrantūros ir bakalauro pakopų). Kūriniuose gvildenamos tikėjimo, atminties temos, keliami rankų darbo vertės ateities visuomenėje klausimai. Visi pristatomi kūriniai atlikti audimo technika - kas tampa vis retesniu, tokiu būdu ir gana netradiciniu šiuolaikinių kūrėjų pasirinkimu.
Pasivaikščiojus po mugę „Art Vilnius ’16“
Šiuose puslapiuose retai kalbame apie meno rinką, kūrinių kainas ir kūrėjų kelius norint „ten“ patekti. Priežastis – įdomiau mąstyti apie kūrinių reikšmes, jų patirtis, tai, dėl ko jie mylimi, perkami ir kolekcionuojami. Perkami ne vien dėl to – pataisysite. Tiesa, kai kam menas yra tiesiog investicija. Pinigai. Čia ir prasideda spėliojimai: kurie kūriniai nuvertės, kurių vertė išaugs? Prireikia ekspertų, kuriuos paprastai visi pamiršta...
Kaip tik ten kreipė mintis mugė „Art Vilnius ’16“, aną savaitę geltonais plakatais raginusi iš senamiesčio urvelių keliauti į menui svetimą vietą – „Litexpo“ parodų centrą. Mugė vyksta jau 7-ąjį kartą, taigi turi istoriją – galima vertinti. Nesu tokių renginių nei mėgėja, nei specialistė, galiu tiktai palyginti su knygų muge. Akivaizdžiausiai dvi mugės skiriasi publikos kiekiu – meno nenaudai. Todėl ir prekyba meno mugėje ne tokia intensyvi, nors pinigų sumos – gerokai didesnės, ir tai patvirtina faktą, kad meno pirkimas išlieka privilegijuotųjų reikalu, kitaip nei knygų. Toliau – renginių ir diskurso skirtumai: diskusijos, seminarai, pristatymai, performansai meno mugėje teužpildo vienintelę salę ir stendus, o knygų mugės renginiai teka keliais paraleliniais srautais visuose parodų rūmuose, kartais net įsibraudami į administracines patalpas, ir publika mėgina aplėkti viską vienu metu nenustygdama vienoje vietoje. Bet šįkart meno mugėje buvo ir naujovė – edukacinė programa „Tarp kūrėjų“, leidusi žiūrovams pasitikrinti dailės istorijos žinias protmūšyje, išmėginti kūrybines galias dizaino, grafikos, knygrišystės, akademinio piešimo, akvarelės, mozaikos, architektūros, net sapnų gaudyklių dirbtuvėse. Ir dar: meno mugės diskusijose aptarinėjami meno rinkos klausimai, kurie knygų mugėje tėra nepastebimas fragmentas. Tose diskusijose teko pabuvoti ir man – vienoje, apie Vidurio Europos meno rinką, dalyvavau, kitos – apie meno kūrinių kainas – klausiausi. Net ir per daug nesidomint, rinkos terminai braunasi į galvą, jos mechanizmas aiškėja.








Birželio 17-osios naktį, po dvidešimt penkerių metų tylos, vilniečiams ir sostinės svečiams duris atvers viena unikaliausių Vilniaus istorinių erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. Projektas „Ramintoja. Meno sandėlys“ taps svarbiu tašku festivalio „Kultūros naktis“ renginių žemėlapyje.
Vėlyvojo baroko architektūros paminklas, sovietmečiu paverstas daržovių sandėliu, prisipildys specialiai šiai erdvei sukurtų šiuolaikinio meno kūrinių, skirtingai interpretuojančių Vilniaus istoriją, visuomenės aktualijas ir bažnyčios kaimynystėje gyvenusio M. K. Čiurlionio palikimą.