2017 m. birželio 8 d., ketvirtadienį, 17 val. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) bus pristatyta garsaus kroatų dizainerio Boris Ljubičić paroda „New Look Croatia“.
Boris Ljubičić yra vienas garsiausių Kroatijos dizainerių, kuriantis vizualios tapatybės, plakatų, televizijos ir tinklapių dizaino srityse. Vienas drąsiausių jo projektų - gana jaunos ir santykinai mažai žinomos šalies - Kroatijos Respublikos - vizulinės tapatybės sukūrimas. Nuo 1990 m. kurtas projektas buvo visiškai nauja vizualinio identiteto idėja, kuri integravo ekonomiką, medijas, reklamą, kultūrą ir kitus elementus į unikalų ir lengvai atpažįstamą Kroatijos vizualinį kodą. Tam tikslui dizaineris pasitelkė du savo mėgstamus objektus – kvadratą ir apskritimą. Per 20 darbo metų B. Ljubičić sukūrė daugiau nei 100 projektų, kurie yra tapę įvairių valstybinių įstaigų veidais. Dizainerio darbai yra pelnę tarptautinius apdovanojimus ir yra suvokiami kaip Kroatijos vizualinis identitetas, dėl savo išskirtinumo lengvai atpažįstamas globaliame dizaino ir vizualinės komunikacijos pasaulyje. Be to, projektas sulaukė daugybės tarptautinių apdovanojimų bei pripažinimo.
Dizaineris Boris Ljubičić (gim. 1945 m.) Zagrebo dailės akademijoje 1968 m. baigė tapybos studijas, savo kvalifikaciją vėliau tobulino užsienyje. 1987 metais Zagrebe įkūrė savo studiją „Studio International“, kurios veikla yra vizualinė komunikacija, produktų dizainas ir medijos.
Paroda „New Look Croatia“ pristato šią Kroatijos Respublikos vizualinio identiteto koncepciją. Parodą atidarys Kroatijos Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Krešimir Kedmenec ir Kauno miesto savivaldybės Tarybos narė, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Ina Pukelytė.
Ši paroda yra vienas iš daugelio Kroatijos ambasados viešosios diplomatijos renginių, kurių tikslas yra skleisti kroatų kultūrą Lietuvoje ir skatinti lietuvius domėtis šia šalimi.
Paroda Kauno VDU menų galerijoje „101“ bus eksponuojama iki 2017 m. birželio 30 d.
2017 m. birželio 9–23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Augusto Bidlausko kūrybos paroda „Žmogus 4“. Atidarymas 2017 m. birželio 9 d., 18 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)
Augusto Bidlausko kūryboje atsispindi nuosekli temų plėtotė bei techninė meistrystė. Dar 2011 m. mecotintos technika pradėtą kurti Žmogaus ciklą autorius tebetęsia ir šiandien. Augusto kūryba išsiskiria atidumu detalėms, simboliams, jų teikiamoms reikšmėms. Menininkas nestokoja ironijos – dažnai pašiepia žmogiškąsias ydas ir silpnybes, bergždžią tobulumo, valdžios ir garbės siekį.
Pasak autoriaus, ketvirtasis bandymas vaizduoti žmogų ryškina daiktus.
Tai – kostiumo detalės: juostos, kailiukai, galvos apdangalai. Arba aukštąja vadinamos kultūros artefaktai pramaišiui su laikraščiais, memais ir kitais kasdieniais elementais. Jie turėtų suteikti charakterį, bet galiausiai demaskuoja tik patys save. Šiais objektais apsikarstę narcizai, moralistai ir žvitrios damos tarytum laukia pasirodymo. Tik ne scenoje, o sustingusia poza foto sienelės fone.
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt
Birželio 8–11 d. vyksiančioje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius ’17“ dalyvaus 55 galerijos ir net 200 menininkų. Kad meno pirkėjai nepasiklystų šiuolaikinio meno labirintuose, mugės meno projektų vadovė, menotyrininkė Sonata Baliuckaitė rekomenduoja septynias galerijas, kurių stendų reikėtų nepraleisti.
Kodėl apskritai verta investuoti į meną? Pasak S. Baliuckaitės, nebūtinai visi turi tapti meno kolekcionieriais, meno kūriniu galima pasipuošti namus ir tiesiog pasimėgauti jo teikiama emocine verte: „Labai daug meno kolekcionierių pirmiausia vadovaujasi emocija, todėl svarbiausia, kad pasirinktas meno kūrinys patiktų. Kartais originalus, vienetinis meno darbas kainuoja tiek pat, kiek fototapetas ar sofa. Bet menas namuose sukelia visiškai kitą emocinę vertę. Tad nebūtina kaupti meno kūrinių kolekciją, galima išsirinkti kūrinius sau, namams, biurui ir tiesiog jais džiaugtis.“
Trečiadienį, birželio 7 d., 11:30 val., Modernaus meno centras (MMC) pristatys naują būsimo muziejaus identitetą. Prie MMC biuro, Literatų g. 8, bus įrengta speciali laikinoji „kalbanti istaliacija“ – naujasis MMC logotipas, kuris po renginio pradės keliones po Vilnių.
Tęsdama projekto „Vilniaus kalbančios skulptūros“ tradiciją, MMC komanda kvies renginio svečius paskambinti būsimam muziejui ir „prakalbinti“ instaliaciją. Vėliau, ji lankysis skirtingose Vilniaus miesto erdvėse, pristatydama muziejų vilniečiams ir miesto svečiams.
2017 birželio 8 d. iki 2017 birželio 30 d.
LDS Šv. Jono gatvės galerijoje 2017 birželio 8 d. 17 val. (ketvirtadienis) atidaroma keliaujanti tarptautinė instaliacijų, video, fotografijos, piešinių, šviesos instaliacijų garso takelių paroda À LA FRONTIÈRE / SENOS IR NAUJOS EUROPOS SIENOS.
Parodos kuratoriai:
Giuliana Carbi (Italija), Gabriella Cardazzo (Italija), Helmutas Šabasevičius (Lietuva).
Parodos pavadinimas – frazė, kelis kartus girdima Tadeuszo Kantoro paskutiniame spektaklyje „Šiandien mano gimtadienis“. Daugelis menininkų gyvena ant ribos, pasienyje – gyvenimo ir mirties, menininko ir žiūrovo, privalo nuolat būti priekyje, ant fronto linijos. Žodžiai „siena“, „pasienis“ turi daugybę prasmių. Ilgą laiką daugeliui Vakarų Europos žmonių tai reiškė sąlyginę ribą, skiriančią juos nuo Rytų. Dabar Europoje kyla tikros sienos, skiriančios ją nuo pabėgėlių, siekiančių išvengti karo baisumų. Ši paroda – nuolat kintantis kūrinys, nes ir sienos samprata kasdien įgauna naujas prasmes.
Parodos kūriniai atveria sudėtingus kultūrinės tapatybės sluoksnius, nagrinėja tikras ir menamas Rytų ir Vakarų Europos ribas, skatina jas pažinti ir drąsina jas peržengti.
Parodoje dalyvauja Krzysztof Czyzewski (Lenkija), Wiesław Szumiński & Kuba Kossak (Lenkija), Grzegorz Dąbrowski (Lenkija), Leon Tarasewicz (Lenkija), Laure Keyrouz & Angelo Ricciardi (Libanas ir Italija), Samir Mehanović (Bosnija), Lada Nakonechna (Ukraina), Arturas Valiauga (Lietuva), Tomáš Rafa (Slovakija), Karolina Cicha (Lenkija), Predrag Marić (Kroatija), Giovanni Floreani (Italija)
Parodos organizatoriai:
Trieste Contemporanea, ArtSpace (Venecija, Italija), meno kultūros žurnalas „Krantai“ (Lietuva), LDS Šv. Jono gatvės galerija (Lietuva).
Paroda veiks nuo 2017 birželio 8 d. iki 2017 birželio 30 d. Šv. Jono g. 11, LT-01123, Vilnius, Tel.: 85 212 41 54, m. t. +370 61074869 [email protected] / www.svjonogatvesgalerija.com / www.facebook.com/jonugalerija Darbo laikas: II – V nuo 12 iki 19 val.; VI nuo 12 iki 16 val.
Apie Misionierių vienuolyno ir platesnes paveldosaugos problemas su dailės istorike Birute Rūta Vitkauskiene kalbasi Monika Krikštopaitytė
Žmogui, nors kiek suprantančiam, kas yra paveldas, galų gale suvokiančiam, kad miestas yra sudėtingas organizmas, kuris turi savo istoriją, daugybę persipinančių gijų ir savo veidą, jau kuris laikas skaudu matyti nežabojamą kapitalo siautėjimą pačiame Vilniaus centre. Net paprastam žmogui akivaizdu, kad tai, kas dabar vyksta prie Misionierių vienuolyno, – vaizdingoje miesto vietoje, kuri, atrodytų, priklauso visiems, yra UNESCO saugomos visumos dalis, statomas agresyvios architektūrinės invazijos pavyzdys, miesto struktūros dalis verčiama privataus kapitalo ekonominiu vienetu privilegijuotiesiems, žalojama miesto vaizdui svarbi Išganytojo kalva, – yra akibrokštas, kuris kviečia kelti diskusiją apie mūsų mentalitetą, o gal net labiau apie atsakingų institucijų darbą. Per pastaruosius metus skandalai panašiomis temomis kyla vienas po kito – tai išduodamas leidimas Kuršių nerijoje, kuriuo vėliau suabejojama, tai Druskininkuose, Trakuose, Vilniuje pastumiamos nacionalinio parko ribos. Nusižengimų visuma verčia galvoti, kad paveldą ir visuomeninį interesą ginanti sistema, švelniai tariant, veikia su trikdžiais. Galbūt šis pokalbis konkrečiai apie Misionierių komplekso atvejį padės nors kiek priartėti prie problemų kilmės. Nors prabangių daugiabučių statybos laikinai sustabdytos, pagrindinė kova už pagarbą savo miestui ir jo istorijai tik prasideda.





Dainiaus Liškevičiaus paroda projektų erdvėje „Sodų 4“
Žiūrėdama, kaip menininkai kuria ekspozicijas, turiu galimybę iš arčiau, iš labai arti pamatyti tą „kaip padaryta“, sužinoti įvairių receptų, kaip gaminamas kūrinys-paroda. Dainių Liškevičių visuomet laikiau labai racionaliu menininku, operuojančiu aiškiomis idėjinėmis struktūromis, sistemų kūrėju. Tačiau pamačiusi, kaip atėjęs jis tarsi visai intuityviai prie sienos priklijuoja mažutę nuotrauką ir „Muziejaus“ suvenyrą 2015-ųjų Venecijos bienalėje – degtukų dėžutę, kaip aplink šiuos taškus auga, šakojasi, gimsta naujas „Obeliskas“ (2008) ar „Labyrinthus“ (2014) , žinoma, jau kitu pavadinimu „1:∞“(2017), buvau priversta į šio menininko veikimo principus pažvelgti visai kitu kampu. Mačiau tik kūrybinės energijos verpetus, lyg kokius jūros išmestus pagaliukus susukančius jo sukauptus daiktus, – namų apyvokos reikmenis, lūženas, sendaikčius ir prabangiai įrėmintas fotografijas, visus, – buvusius kūriniais, jų fragmentais į vieną naują hibridą, lyg magnetinis laukas ar vėjas, dailiomis bangomis į vizualiai darnią sistemą išbanguojantis kopas. Net žmones, kaip performanse „Dėsnis“, vykusiame per parodos „1:∞“ atidarymą. Medžiaga buvo mano persona (mielai jos neminėčiau šiame tekste), menininkui davus ženklą, teko suktis dervišo suktuku, nutraukus rimtesnį ar lengvabūdiškesnį parodos atidarymo pokalbį, nieko neaiškinant.








Nacionalinė dailės galerija (NDG) Vilniuje (Konstitucijos pr. 22) kviečia apsilankyti dvejose baigiamose rodyti parodose. Birželio 1–4 d. galerijoje vyks išskirtinė parodas „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918–1940 m.” ir „M/A\G/M\A. Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų” palydinti programa.
Šia proga galerijos bilietas kainuos tik 20 euro centų. Svetingo savaitgalio programoje numatytos nemokamos parodų kuratorių ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, videofilmų peržiūra ir paskaita-pokalbis su Romos centrinio grafikos instituto direktore Maria Antonella Fusco ir kuratore Antonella Renzitti.
Birželio 1 d., ketvirtadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Juozo Lebednyko jubiliejinė skulptūros darbų paroda „Laiko erdvė“. Retrospektyvioje ekspozicijoje pristatomi kūriniai iš bronzos, akmens, medžio, metalo, keramikos. Paroda veiks iki birželio 22 d.
J. Lebednykas savo kūriniuose siekia atskleisti laiko ir erdvės dimensijoje išryškėjančią formą: „Stebėdamas gamtą, kurioje egzistuoja daugybė pavidalų, susiformavusių per milijonus metų ir prisitaikiusių egzistavimui su kitomis augalijos, gyvūnijos formomis, jas transformuoju į tam tinkamą medžiagą – akmenį, bronzą, šamotą, medį. Bandau konkrečioje medžiagoje atskleisti tai, kas jai būdingiausia, kas yra didžioji šios medžiagos potencija, jos galimybė augti ir stiebtis, transformuotis ir daugintis, o po to sugrįžti į pradinę formą“.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis teigia, kad šio menininko skulptūrinė plastika niekada nebuvo vienos medžiagos ar formos įkaitė. Nuo monumentalių viešų erdvių kompozicijų iki kamerinės plastikos, nuo metalo ir akmens link keramikos, nuo bronzos link atviromis spalvomis raibuliuojančių piešinių dėliojasi šio menininko siekis maksimaliai išraiškingai perkurti supančio pasaulio materiją ir taip perteikti savąjį grožio suvokimą.
J. Lebednykas gimė 1947 m. rugpjūčio 20 d. Dusmenų kaime. Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Panevėžyje. Nuo 1975 m. – Dailininkų sąjungos narys. Surengė 26 personalines parodas, dalyvavo daugiau nei 90 grupinių parodų, 7 simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Sukūrė vario reljefų, skulptūrų visuomeninių ir privačių pastatų interjerams, eksterjerams, mažosios plastikos bei skulptūrinės keramikos kompozicijų, objektų. Kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, JAV Baltieji rūmai, Europos parlamentas, privatūs kolekcininkai.
Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Parodos laikas: 2017 06 01 – 2017 06 22. Atidarymas: 2017 birželio 1 d. 17 val. Galerijos darbo laikas: I-V 10-18, VI 10-16. Parodos lankymas – nemokamas.
Vilniaus dailės akademijos ir A. Stieglitzo dailės akademijos dėstytojų ir studentų paroda „Dvi akademijos: vaizdas medžiagoje“ Sankt Peterburge
Mąsčiau, ar rašyti savotišką ataskaitą (o ne parodos recenziją) apie dviejų akademijų parodas vienoje iš jų, nes iš karto susidūriau su keliomis ne tik asmeninio pobūdžio problemomis. Viena jų – tai kuratoriaus savireflektavimo klausimas, kita – politinio pobūdžio. Dar 2016 m. rudenį VDA delegacija lankėsi Sankt Peterburge ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Stieglitzo dailės akademija. Vienas iš pirmųjų bendro darbo punktų ir buvo paroda. Tad man kilo šiokia tokia dilema mąstant apie politinį kontekstą – žinant, kad viešajame gyvenime politiniai Lietuvos ir Rusijos santykiai išgyvena ne pačius geriausius laikus, parodinis sumanymas atrodė šiek tiek paradoksalus. Šis keistumas lydėjo visą laiką iki parodos atidarymo, tačiau tam tikri dalykai, išryškėję per bendrą darbą, savaime atsakė į klausimus, kurie iš pradžių regėjosi labai komplikuoti.



