7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

LDS inf.

Socialinio meno parodoje „Mano istorija“ žymūs autoriai

Liepos 26 d., trečiadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma socialinio meno paroda „Mano istorija“. Paroda vyks iki rugpjūčio 15 d.


Projektas „Mano istorija“ kuriamas profesionalaus meno kūrėjams bendradarbiaujant kartu su sostinės Dailininkų sąjungos galerija bei VA Caritas priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“ (Vilnius). Projektu siekiama meno priemonėmis teigiamai paveikti nuo priklausomybių kenčiančių žmonių sveikatą ir dvasinę gerovę, skleisti žinią apie pagalbos priklausomiems asmenims galimybes bei mažinti stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į priklausomybės ligą.


Parodoje Pamėnkalnio galerijoje pristatomi menininkų kūriniai, įkvėpti asmeninių istorijų, kurias sveikstantieji nuo įvairių priklausomybių užrašė kūrybinio rašymo dirbtuvėse. Dirbtuvių vadovas rašytojas Vidas Dusevičius pasakoja, jog per keturis birželį priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“  įvykusius susitikimus ir pokalbius atsirado visas pluoštas „mano istorijų“, kuriose bendruomenės nariai dalijasi savo kasdienybės džiaugsmais ir rūpesčiais, liūdi, prisimena, pasakoja, juokiasi, svajoja, svarsto kaip gyveno, dabar gyvena ir kaip norėtų gyventi ateityje. „Juk kai pasakojame istorijas, atrandame save. Ir kai klausomės ar patys jomis dalijamės – istorijos keičia mus. Penkiolika Lietuvos menininkų skaitė šias istorijas, jose ieškojo „savo istorijos“ atspindžių ar nuotrupų, to kas rūpi, užkliudo, paliečia. Ar tiesiog eilėraščio nuotaikos, gal ryškesnės frazės, ar įdomesnio sakinio. Taip „Aš esu“ bendruomenės narių pasakojimai, jų istorijos ir jų gyvenimo fragmentai virto tapybos, video, fotografijos ir kitais meno kūriniais. Galbūt „jos“ ar „jo“ istorija yra ir mano ar mūsų istorija“.


Parodos menininkai: Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Antanas Dubra, Vidas Dusevičius, Robertas Gritėnas, Dovilė Gudačiauskaitė, Jurgita Juodytė, Andrius Kviliūnas, Sigita Maslauskaitė, Rimantas Milkintas, Visvaldas Morkevičius, Yana Ross, Jelena Škulienė, Ula Šimulynaitė, Audra Vau (Vaupšienė), Andrius Zakarauskas.


Projekto kuratoriai: Andrius Zakarauskas, Vidas Dusevičius.
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Parodos laikas: 2017 07 26 – 2017 08 15. Pamėnkalnio galerijos darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-16. Parodos lankymas – nemokamas.

 

Sigita Maslauskaitė, Dukra palaidūnė. 2017 m.
Sigita Maslauskaitė, Dukra palaidūnė. 2017 m.
LTMKS inf.

Ultra dinamica: Kelyje, Gana2, Arma Agharta

Ultra dinamica – tai „Aghartos“ pristatoma garsinių įvykių serija, orientuota į elektroninę ir elektro-akustinę muziką, kurios pagrindas – improvizacija. Savadarbė elektronika, vibruojanti akustika, džeržgiančios stygos, sulūžę žaislai – tik keletas priemonių, kurias pasitelkę renginių cikle pasirodantys atlikėjai kviečia patirti unikalius garso pasaulius.

Projektų erdvė „Sodų 4“ kviečia į antrąją šios serijos dalį, kurioje svečiuosis garso menininkai Laurens van der Wee (projektas „Kelyje“, Utrechtas, Olandija), Antanas Dombrovskij („Gana 2“, Vilnius) ir Armantas Gečiauskas („Arma Agharta“, Panevėžys).
„Kelyje“, http://kelyje.nl
Laurens van der Wee laviruoja tarp harsh noise ir gero kvapo, sujungdamas įvairaus tipo muzikos projektus nuo improvizacijų (Galm Quartet), elektronikos (Tjong Pow) iki instaliacijų meno (Zoodio), nuo programėlių kūrimo (Close Call) iki šokiams skirtos muzikos (27) ar rankų darbo muilo lietuviškoje keramikoje pristatymo (Werfzeep).
„2011–ųjų pavasarį išsinuomavome butą su baldais Savičiaus gatvėje. Džeko Keruako knygos, kurią radau šiame bute, pavadinimas, atrodė, tiko nusakyti mano paties požiūrį į mano muziką. Jaučiu silpnybę Vilniuj bei apskritai Lietuvai ir esu tikrai laimingas, kad grįžtu į šį miestą pagroti kažką naujo ir visiškai kito.“

„Gana 2“, http://antanasdombrovskij.tumblr.com Savitai interpretuodamas įvairias garsų ištraukas ir modifikuotų sintezatorių garsynus, Antanas Dombrovskij kuria struktūras, laviruojančias tarp noise, glitch, drone ir musique concrete. Jo muzika grįsta laužyta ritmika, kai po kiekvieno epizodo atsiveria vis nauji ir netikėti garsovaizdžiai. Šio garso menininko kūryba reikalauja susikaupimo – tik atidžiai klausantis jo muzikinis chaosas susidėlioja į vientisą, apgalvotą ir stebinančią garso laviną. Eksperimentinės elektroninės muzikos scenoje Antanas Dombrovskij dreifuoja tarp įvairių žanrų, koncepcijų ir projektų, veikdamas kaip skirtingų solinių („Gana2“) ir jungtinių („Betoniniai triušiai“, „Tiese“, „Twentytwentyone“) projektų narys (šaltinis: www.mic.lt).
„Arma Agharta“, http://www.arma.lt Armantas Gečiauskas yra eksperimentinio garso ir performanso menininkas, pogrindinių elektroninės muzikos renginių kuratorius ir „Agharta“ įkūrėjas. Jo kūrybinis projektas „Arma Agharta“ daužosi į performatyvumo, spontaniškumo ir vizualumo plokštumas, apninka skvarbiais lo-fi garsų spiečiais, provokatyviai laviruoja tarp farso ir pasirodymų „rimtu veidu“. Kiekvienas jo audioperformansas įsitempia į mistinių ūžesių, energetinio pirmykščio garsyno tankmes ir dadaistinį žaismą. Čia atsiskyrėliška kūrybinė valia siautėja per ritualinį veiksmą ir dideles energijos iškrovas naudojant analoginius prietaisus, vintažinius aparatus, keistus objektus, balso triukšmą (šaltinis: www.mic.lt).

2017 m. liepos 26 d. 21 val.

Renginį organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, bendradarbiaudama su „Agharta“, daliniai rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, baras „Dėvėti“.
    
Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

Meno parko inf.

Fotografo Gintauto Trimako ir tapytojos Agnės Jonkutės paroda, II dalis

Kviečiame apsilankyte II-ojoje Agnės Jonkutės ir Gintauto Trimako parodos l a u k a s dalyje. Gegužės 31 d. "Meno parko" (Rotušės a. 27, Kaunas) trečio aukšto ekspozicijų erdvėje atidarytą parodą menininkai siūlo pažinti naujai - II-ojoje parodos dalyje nei vieno eksponato iš I-osios.

Fotografas Gintautas Trimakas ir tapytoja Agnė Jonkutė mintį apie bendrą parodą brandino ilgokai – nuo Gintauto užuominų apie galimą bendrą projektą iki idėjų ir paties parodos kūno. Autorius sujungė intuityviai pajaustas kūrybos principų panašumas, anot Agnės Jonkutės: „Parašiau jam, kad mes abu savais metodais užrašinėjame vietos šviesą arba, kitaip sakant, fiksuojame vietą, gal net vietą laike arba užrašome laiką šviesa“. Nekantraujame ir džiaugiamės galėdami pristatyti šio dueto parodą galerijoje „Meno parkas. 

Paroda veiks iki liepos 28 d.

Galerija "Meno parkas". Rotušės a. 27, Kaunas. Darbo laikas: II - V 12-18:30, VI 11-16. www.menoparkas.lt 

LDM inf.

Šiuolaikinės japonų kaligrafijos ir tapybos tušu paroda

 Taikomosios dailės ir dizaino muziejus liepos 11 d. atidarė Šiuolaikinės japonų kaligrafijos ir tapybos tušu parodą, kuria užbaigia Rytų meno parodų ciklą (paroda veiks iki rugpjūčio 27 d.). 79 dailininkai lankytojams pristato 79 kaligrafijos ir tapybos tušu kūrinius. Parodos atidarymo metu dailininkai gyvai kurs kaligrafijos kūrinius, o parodoje dalyvaujančios dailininkės lankytojus pasitiks dėvėdamos kimono.


Lietuvos kultūros tarybos remiamas Rytų meno parodų ciklas tęsėsi beveik visus metus: vasario mėn. Vilniaus paveikslų galerijoje buvo rodomi Nikolajaus Rericho Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai; kovo mėnesį Radvilų rūmų muziejuje pristatyta Ksenijos Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos; ciklą užbaigia rytoj atidaroma Šiuolaikinės japonų kaligrafijos ir tapybos tušu paroda.


Pasak sinologės, orientalistės Loretos Poškaitės, „japonų kaligrafijos ir monochrominės tapybos tušu istorija bei estetika yra neatsiejama nuo Kinijos, kurioje kaligrafija jau nuo Han dinastijos laikų (206 m. pr. Kr.–220 m.) tapo aukščiausiu iš 4 „tauriųjų“ menų (šalia muzikos, poezijos, ritualo), o vėliau – vienu iš trijų labiausiai vertinamų (san jue三绝) menų (šalia tapybos ir literatūros). Ir Kinijoje, ir Japonijoje kaligrafija buvo ir tebėra ypatingai vertinama dėl savo paradoksalaus dvilypumo: viena vertus, ji gali būti vadinama pačiu paprasčiausiu iš visų Rytų Azijos menų, nes naudoja minimaliausias išraiškos priemones – liniją ir tušą, taip įkūnydama aukščiausią meninės išraiškos lakoniškumą ir paprastumą. Kita vertus, būtent dėl šio paprastumo bei minimalizmo kinai ir japonai laiko kaligrafiją pačiu rafinuočiausiu, bene sunkiausiai suvokiamu menu, nes jo grožis slypi subtiliausiuose meninės išraiškos niuansuose (linijos vibracijose, teptuko jėgoje, tušo atspalvių įvairovėje), kurių perteikimas ir suvokimas reikalauja ypatingo estetinio jautrumo ir dvasinio įžvalgumo. Nuo seniausių laikų buvo manoma, jog užrašytas hieroglifas turi perteikti ne tiek verbalinę informaciją, kiek, pirmiausia, tai, kas slypi už jo žodinės prasmės – paties kaligrafo sielos vibracijas, dvasinę būseną, intencijas ir asmenybės ypatumus, bendrai tariant, jo gyvybinės energijos (qi气) pulsavimą. Todėl kaligrafijos meno suvokimas sutelkiamas į patį rašymo procesą, kuris buvo traktuojamas ir kaip kosminės energijos (qi) bei priešingų kosminių jėgų bei savybių (yin-yang阴阳) sąveikos įkūnijimas, arba kosmoso raidos dėsningumų ir procesų atkartojimas, jo pilnatviškumo perteikimas. Toks kaligrafijos grožio suvokimas persidavė ir tapybai tušu (t. y. monochrominei tapybai), kuri remiasi tais pačiais kaligrafijos estetikos ir technikos principais, sutelkiančiais dėmesį į gyvybingumo perteikimą. Todėl kinai mėgo kartoti, jog „kaligrafija ir tapyba turi tas pačias šaknis“, kad visa tapyba kyla iš vieno brūkšnio arba linijos. Neatsitiktinai ankstyvuosiuose kinų tapybos teorijos veikaluose tapyba dažniau įvardijama žodžiu „rašymas“ (xie 写), o ne „tapymas“ (hua 畫), nes tapybos ritinėlis, komponuojamas kaip hieroglifas, buvo dažnai suvokiamas kaip tekstas, kurį reikia skaityti.


Tokį požiūrį į neatsiejamą kaligrafijos ir tapybos ryšį perėmė ir japonai. Jį puikiai atspindi ir šioje parodoje eksponuojami darbai. Šis ryšys įdomiai transformuojamas šiuolaikinėje avangardinėje japonų kaligrafijoje. Jos atstovai, kartais vadinami rašto dekonstruotojais arba „antirašto“ kūrėjais, panašiai kaip ir kinų kaligrafai modernistai bei avangardistai siekia pažvelgti į kaligrafiją labiau tapybiškai, pradėdami nuo pačių hieroglifų struktūros, kompozicijos ir baigdami tušo naudojimu. Jie siekia išeiti už paties hieroglifo formos ribų ir išryškinti magišką kaligrafinės linijos bei erdvės (arba tuštumos) išraiškingumo galią, kurią neva užgožia hieroglifų prasmė. Jų dekonstuoti hieroglifai ir tų hieroglifų įkvėptų naujų ekspresyvių formų eksperimentai, Japonijoje vadinami „tušo vaizdiniais“ (bokushō 墨象, tai ir alternatyvus avangardinės kaligrafijos įvardijimas), dar labiau nutrina ribą tarp kaligrafijos ir tapybos bei primena abstraktaus ekspresionizmo tapybą. Kiti šiuolaikiniai japonų kaligrafai, kaip matyti iš šioje parodoje eksponuojamų darbų, stengiasi išlaikyti tradicinius kaligrafijos stilius, idealus ir principus arba juos „atšviežinti“, derindami klasikines rašto formas su modernaus meno kontekstu ir išraiškos priemonėmis“.


Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Tarptautinė kaligrafijos ir tapybos asociacija
Partneris: Japonijos ambasada Lietuvos Respublikoje
Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija internete www.ldm.lt
Informaciją teikia parodos koordinatorius Skaistis Mikulionis mob. 8682 45 323.

    
LDM Ryšių su visuomene skyrius
                                                                                                85 262 18 83, 867 494 104


Iliustracija: Matuoka Emiko. Karališkosios vynuogės

 

Artifex inf.

Projekto „Antiidealas“ pristatymas

 Maloniai kviečiame į projekto „Antiidealas“ pristatymą, kuris galerijoje „Artifex“ vyks  liepos 12d. 18 val. Jaunosios kartos kūrėjai pristatys išskirtinę drabužių kolekciją,  kurioje bandomas vizualiai atskleisti dizainerio ir jo modelio tarpusavio ryšys. Šis projektas jau pristatytas aštuoniuose Lietuvos miestuose, yra apdovanotas specialiu prizu šiuolaikinio meno ir mados festivalyje VIRUS 2016, dalyvavo „Dizaino savaitėje 2017“.  Galerijoje "Artifex" iki liepos 29d. bus galima pamatyti šio projekto dokumentaciją (fotografijas ir filmą).

Projektas „Antiidealas“ prasidėjo 2015 metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus „Markučių dienos veiklos centre“. Projekto metu drabužių dizainerės, menininkės Vidmina Stasiulytė, Modesta Kremerytė KREMER, Rūta Lendraitytė UTALLA, Aleksandra Glušinaitė, Elzė Sakalinskaitė ir Milita Balčaitytė (dizaino ir meno studija INDIGO TEXTILE) lankėsi centre bei bendravo su jo klientais - proto negalią turinčiais žmonėmis. Užsimezgusi draugystė bei įgyta unikali patirtis įkvėpė menininkes sukurti vienetinius originalius rūbus, skirtus jų modeliams ir atspindinčius juos kaip asmenybes.  Parodoje bus pristatytos Raimondos Vyšnios fotografijos, kuriose užfiksuoti kolekciją pristatantys, patys ją įkvėpę modeliai: Ramūnas Nausėdas, Indraja Kalnikaitė, Petras Liutkevičius, Aliona Zborovskaja,  Marius Mikoliūnas, Oksana Tulko, Giedrius Supranavičius ir Jolanta Dobralovič. Taip pat sukurtas dokumentinis filmas, atskleidžiantis kolekcijos kūrimo procesus ir dizainerių  bei modelių bendravimą.

"Neįgaliojo esame įpratę „nepastebėti“ arba žiūrėti į jį su gailesčiu, baime, o kartais – ir su pasibjaurėjimu. Tai, deja, per ilgus metus susiformavęs požiūris į "kitokius" žmones – ir šis požiūris trukdo iš tiesų pažinti ir suvokti, kad kitoniškumas - labai sąlyginis, kad jis egzistuoja tik mūsų galvose, mūsų požiūryje. „Antiidealas“ suteikia progą pamatyti modelį su negalia menininkių akimis, lyg per tarpininką, vertėją, interpretatorių. Menininko ir modelio kontaktas, jo forma, spalva, intensyvumas, jų besikeičiantys vaidmenys "Antiideale" tapo tiesiogine inspiracija meno kūriniams. Tai ne tik socialinius klausimus liečiantis projektas. Pirmiausiai "Antiidealas" tai judantis meno kūrinys, alternatyvus, spalvingas pasaulis, atvirai ir su džiaugsmu pasakojantis apie žmogų tokį, koks jis yra," -  sako projekto sumanytoja ir kuratorė menininkė Irma Bogdanovičiūtė.


Daugiau informacijos apie projektą - socialiniame tinkle Facebook:
https://www.facebook.com/antiidealas/

Taip pat internete:
http://www.madeinvilnius.com/lt/gyvenimas/dizaino-meno-projektas-antiidealas-madinga-ir-laisva-netobulybe/i/
http://stilius.lrytas.lt/karamele/fotografiju-modeliais-tapo-proto-negalia-turintys-lietuviai.htm
http://www.alfa.lt/straipsnis/50106248/siuolaikinio-meno-festivalyje-isskirtine-mados-kolekcija?ref=astromanija-web

 

LTMKM inf.

Albert Allgaier ir José Oliveira kviečia į „Didįjį atidarymą“

Projektų erdvė „Sodų 4“ bei menininkai Albert Allgaier ir José Oliveira kviečia į „Didįjį atidarymą“ – tęstinį trijų dienų trukmės pristatymą liepos 12–14 dienomis. Šis menininkų projektas yra jų bendradarbiavimo rezidencijoje Vilniuje, Sodų 4, rezultatas.

Perkurdami parodų erdvę į sumuštinių franšizę, menininkai apgalvotai renka ir dėlioja specifinę susitikimų ir naujų pojūčių aplinką kuriančius elementus. Savo veiksmais erdvėje jie kelia menininko darbo ir kūrybos, savanoriško darbo, meno objekto vertės klausimus.

„Jų sumuštiniai verti MoMA kolekcijos.“
„Geriau renkuosi jų sumuštinį nei kelionę į Venecijos bienalę.“
„Estetikos stebuklas: užtikrintai penkios žvaigždutės."
"Skaniau nei Mona Liza."


Albert Allgaier (g. 1983, Bregenze, Austrijoje) gyvena ir kuria Vienoje, Austrijoje. Studijavo Japonų kalbą Vienoje ir Jokohamoje, Japonijoje, yra menininkų kolektyvo gruppe uno wien įkūrėjas–narys. Allgaier yra anksčiau lankęsis rezidencijose Lietuvoje (Nidos meno kolonijoje bei Malonioji 6). Jis yra Bregenzo bienalės bendrakuratorius (2012, 2014, 2016, 2018). Jo svajonė – atidaryti kebabinę Stambule.

José Oliveira (g. 1986, Bragoje, Portugalijoje) gyvena ir kuria Porto, Portugalijoje. Jis studijavo šiuolaikinio meno praktiką Porto mieste. Oliveira yra Galeria Painel ir grupės bei meno erdvės Rua do Sol 172, Porto, įkūrėjas, šiuo metu dirbantis Cafe CCOP padavėju ir Leosandro Vincitelli virtuvės šefu. Jis yra šefų konkurso The Three Frogs komisijos narys.


Pristatymas vyks 2017 m. liepos 12–14 d. 16–20 val.

Specialus pasiūlymas trečiadienį, liepos 12 d. 18 val.


Ši paroda yra projekto „Menininkų iš užsienio mini-rezidencijos su prisistatymais projektų erdvėje Sodų 4“ dalis. Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, dalinai remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, baras Dėvėti, Vorarlberg unser Land.

    
Projektų erdvė Sodų 4
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

LDS inf.

LDS galerija ARKA kviečia į keturių naujų parodų atidarymus

2017 m. liepos 11 d., antradienį,

 LDS galerija ARKA maloniai kviečia į keturių naujų parodų atidarymus:
 
17 val.
 
ROMUALDAS RADZEVIČIUS
Jubiliejinė tapybos paroda
„METŲ  DĖLIONĖ“
 
17.30 val.
 
GRAŽINA VITARTAITĖ
Jubiliejinė tapybos paroda
„PILIAKALNIŲ METAI“
 
18 val.
 
SVETLANA OVINOVA
Tapybos paroda
„ROJAUS VARTAI“
 
18.30 val.
 
JOLANTA ŠALKAUSKAITĖ,
GENOVAITĖ ŠALKAUSKAITĖ
ir mokiniai
Tapybos, pastelių ir piešinių paroda
„DOVANOTAS LAIKAS“
 
Parodos pristatymas vaikams
liepos 12 d., trečiadienį, 15 val.
 
 Parodos veiks iki liepos 29 d.


Galerija ARKA
Aušros Vartų g. 7, LT-01304 Vilnius
tel. 8 5 2121319, e-mail: [email protected]
www.arkagalerija.lt; www.facebook.com/arkagalerija/

Atgyjantys daiktai

Pokalbis su menininku Kristijonu Sipariu apie parodą „[Ne]Ataušę pėdsakai po Vilniumi“ Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje

Spėju, kad esate iš tų žmonių, kurie dažnai lankosi sendaikčių turgeliuose. Ko ten ieškote? Kas ten jus traukia? O gal tai tik įprasta scenografo praktika? Ar koks nors specifiškas įkvėpimo šaltinis?

Atspėjote teisingai, esu etatinis sendaikčių turgelių ir antikvariatų lankytojas. Ir jau šioks toks viso to reikalo išmanytojas. Žinoma, Vilniuje jų ne kaži kiek tėra. Lietuvoje nėra gilių blusų turgų tradicijų. Antikvariatų nestinga, tik kainos kandžiojasi... Pavyzdžiui, varinis puodas, kuris čia kainuoja penkiasdešimt eurų, Belgijos blusų turguje kainuotų tik penkis. Na, toks orientacinis kainų sugretinimas. Tačiau gyvename lietuviškos rinkos realijomis, nėra ko piktintis. Kiekvieną šeštadienį stengiuosi aplankyti sendaikčių turgų greta „Compensa“ koncertų salės. Dažniausiai neieškau nieko konkretaus, mėgstu tiesiog ramiai pasivaikščioti, pasidairyti. Tai jau tapo savotišku ritualu. Beveik visi prekiautojai senienomis mane pažįsta, parodo ką turį naujo, pakalbina. Jie malonūs žmonės ir šiaip laiko „rimtu“ pirkėju, kaip vienas jų kažkada pareiškė, nors puikiai žino, jog nesu kolekcininkas-profesionalas, o tik mėgėjas. Mano atveju, lankymasis sendaikčių turgeliuose yra veikiau įkvėpimo šaltinis, nei įprasta scenografo praktika. Tai reguliari meditacinė ekspedicija, ieškant nostalgiškojo grožio ir estetikos apraiškų.

Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Rengėjų inf.

Gintaro Palemono Janonio tapybos paroda „Rinkinys”

2017 m. liepos  7 d., penktadienį  17.00 val.
„Klaipėdos galerijos“ filiale mados ir verslo centre „Herkaus galerija“,  Herkaus Manto g. 22, vyks
Gintaro Palemono Janonio tapybos parodos „Rinkinys” atidarymas
 
Gintaras Palemonas Janonis – vienas žymiausių lietuvių viduriniosios kartos  tapytojų, restauratorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Jo kūrybai būdinga supaprastinta raiška ir tapybos nostalgiškas  minimalizmas, piešinio gracija, skambūs spalviniai deriniai, bylojantys apie  tapytojo meistrystę, ilgametės patirties suformuotus kūrybos principus.   G. Janonis – kolorito meistras, plėtojantis fovistų ir ekspresionistų atradimus. Pagrindinės dailininko kompozicijų ašys – peizažai, interjerai, figūrinės kompozicijos.

„Sėdinčios, stovinčios, gulinčios... Taip dažniausiai Janonis vadina figūrinių kompozicijų ciklus, kuriuose dominuoja nuogos moters atvaizdas. Apibendrintas, kiek schemiškas figūrų pozas, apimtis ir siluetus pabrėžia ryškiaspalvės peizažo ar interjero detalės. Tapymo maniera šiose figūrinėse kompozicijose kinta priklausomai nuo sumanymo. Ji daugiau ar mažiau ekspresyvi su iš anksto apibrėžtomis detalėmis“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Rita Mikučionytė.
 
 G. P. Janonis gimė  1962 m. 1986 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 2001 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Nuo 1988 m. restauruoja sienų tapybą, nuo 2001 m. aukščiausios kategorijos dailininkas restauratorius. 1997 m. stažavosi Florencijoje.

Nuo 1986 m. aktyviai rengia personalines tapybos parodas, jo kūrinių yra Lietuvos ir Europos muziejų rinkiniuose, privačiose kolekcijose, daugiausiai darbų yra iškeliavę į Vokietiją. Menininko mokytojai – Vincas Kisarauskas, Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas ir kt.
 
Paroda vyks iki rugpjūčio 3 d. 

Jurga Šarapova

Piešti be galo

Kas yra rašymas? Neprisimenu, kaip pirmą kartą susidūriau su piešimu, bet gerai įstrigo ankstyvosios rašymo patirtys: tobulas sąsiuvinys už dvi kapeikas, ir aš su savo liejančiu parkeriu bei kreivomis raidėmis. Puslapis pats gražiausias, kol aš neprisiliečiau – nuostabios linijų grotelės ir paraštė. Gražios yra spaudos raidės – jos vienodos. Mano gi – kiekviena kitokia. Kada žmonės pradėjo gaminti tuos vienodus, visiškai vienodus daiktus ir kas tie pirmieji visiškai vienodi daiktai? Raidės spaustuvėje, smeigtukai, pinigai... Ir kas sugalvojo, kad visos sagos marškiniuose turi būti vienodos... O gamtoje nėra dviejų tokių pačių viščiukų, dviejų tokių pačių spyglių, lapų, žmonių.

Ir aš noriu taip „rašyti“ – nenoriu pasakoti jokių istorijų, serialų ar komiksų, noriu rašyti visada tą patį ir niekada nekartoti ženklų, nes nėra dviejų vienodų žmogelių, meškų, zuikių. Nėra išankstinio plano. Visada žinau, kad jis yra – taip veikia žmogaus protas, bet aš stengiuosi pradėti anksčiau, nei kontroliuojanti asmenybės dalis garsiai artikuluoja savo „planą“. Antraip, reikalas yra žlugęs. Jeigu nepavyksta plano „pamiršti“, akivaizdu, kad pasirodys „mitologinių tėvų“ ženklai. Čia atėjau iki tos pasakojimo vietos, kur ketinu smalsesniam žiūrovui pasiūlyti porą „raktų“ – ką galima rasti ir kaip maždaug galima rūšiuoti motyvus, pasirodančius mano darbuose – tekstilėje ir piešiniuose.

Jurga Šarapova, parodos „Barelina“ fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Jurga Šarapova, parodos „Barelina“ fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas