Galerija/dirbtuvė RA
Pranciškonų 8, Vilnius
Miniatiūrų paroda „Gyvenimo grožis“
2018 04 05-21
Atidarymas balandžio mėn. 5d., ketvirtadienį 18:00
Galerija RA jau aštuntąjį pavasarį pasitinka su tapybos miniatiūrų paroda, kurios dalyvių skaičius kasmet auga. Šiemetinė tema/pavadinimas – „Gyvenimo grožis“ įkvėpė virš septyniasdešimt įvairioms kartoms (nuo jaunosios iki vyresnės) atstovaujančių Lietuvos menininkų. Visus autorius vienijantis formalusis aspektas yra dydis. Kadangi paroda, kaip ir visuomet, įsikuria Senamiestyje esančioje galerijoje/studijoje RA (kurios dydis tėra dvidešimt penki kvadratiniai metrai), jos šeimininkės – Aistė Gabrielė Černiūtė ir Rūta Eidukaitytė prašė neperžengti A4 formato ribų ir sukurti po dvi gyvenimo grožiui dedikuotas tapybines kompozicijas. Visa kita – pačių menininkų inspiracijų ir technikos reikalas. Gyvenimo grožis – tai ir amžinieji moters ir vyro santykiai, ir socialiniai kontekstai, ir gamtos peizažai, ir abstrakčios ar abstrahuotos kompozicijos, per spalvas ar faktūras išreiškiančios menininkų emocijas. Šis projektas pačių kuratorių neretai pavadinamas „spiečiumi“, kadangi šiltuoju metų laiku gyvuojančios parodos ekspozicija ant galerijos sienų nutupia lyg naujų namų ieškanti bičių šeima.
Dalyviai: Kristina Norvilaitė, Irena Mika, Antanas Šeronas, Eugenijus Antanas Cukermanas, Ramunė Savickaitė, Ričardas Garbačiauskas, Romualdas Balinskas, Miglė Kosinskaitė, Peeter Krosmann, Mantas Daujotas, Jūratė Mykolaitytė, Živilė Jasutytė, Jolanta Krivickaitė, Mindaugas Skudutis, Gustas Jagminas, Indrė Ercmonaitė, Natalija Janekina, Arvydas Kašauskas, Adelė Liepa Kaunaitė, Vytautas Kaunas, Goda Lukaitė, Augis Kepežinskas, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Joana Plikionytė, Audrius Gražys, Gintaras Tadauskas, Loreta Stankutė, Edita Servetkaitė Rimkienė, Krista Feigelovitz, Birutė Savickienė, Ugnė Žilytė, Jūratė Mitalienė, Aurimas Eidukaitis, Giedrė Riškutė, Raimona Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Nojus Petrauskas, Jurga Braziūnienė, Gintaras Palemonas Janonis, Nijolė Vilutienė, Danutė Gražienė, Bronius Gražys, Jovita Aukštikalnytė, Eglė Butkutė, Martynas Pekarskas, Viktoras Paukštelis, Milda Simanavičiūtė, Paulius Arlauskas, Ieva Skauronė, Kristijonas Žungaila, Rusnė Šimulynaitė, Ula Šimulynaitė, Danielius Rusys, Aušra Barzdukaitė- Vaitkūnienė, Arvydas Martinaitis, Mindaugas Juodis, Eimutis Markūnas, Leo Ray, Rebeka Bruder, Vidas Poškus, Algirdas Mikutis, Jurga Šarapova, Mantas Kniubas, Lilija Puipienė, Adasa Skliutauskaitė, Edita Mali, Aleksandras Vozbinas, Arvydas Brazdžiūnas/Dusė/, Rūta Eidukaitytė, Aistė Gabrielė Černiūtė, Giedrius Jonaitis, Alvydas Stauskas, Andrius Makarevičius, Artūras Braziūnas, Raimondas Savickas, Lina Zavadskė, Meda Norbutaitė, Jolita Skėrytė
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2018 m. balandžio 6 d., penktadienį, 17.30 val. atidaroma komiksų dailininkės Miglės Anušauskaitės, režisierės Julijos Šatkauskaitės, kompozitoriaus Andriaus Šiurio ir kūrybinės komandos „Bilietų nėra“ garso komiksų paroda „Truputis diskurso“.
Parodoje siūloma pamatyti kiek kitokius – garso komiksus. Šios idėjos autorė Rasa Kregždaitė sako, kad mintis kurti garso komiksus gimė dirbant su radijo teatro projektais. Eksperimentuojant kartu su trimis jaunais kūrėjais bei kūrybine komanda „Bilietų nėra“ idėja buvo įgyvendinta. Komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė sukūrė piešinius, aktorė ir režisierė Julija Šatkauskaitė bei kompozitorius Andrius Šiurys – garso takelius.
Parodos „Truputis diskurso“ komiksai siūlo į pažįstamas situacijas pažvelgti naujai, atrasti netikėtų, žaismingų sąsajų, pastebėti šmaikščią, kartais lengvu absurdu atskiestą kasdienių situacijų pusę. Pristatomi kūriniai perteikia paprastas kasdienybės situacijas, iliustruoja mūsų kalboje dažnai vartojamus posakius, tokius kaip „bet mes bent jau pradedame apie tai kalbėti“, „daug geriau jaučiuosi nustojęs valgyti šlamštą“, „gamtoje taip jau sutvarkyta“.
Piešinius papildantis garsas kuria nuotaiką, kūrinio atmosferą, leidžia žiūrovo vaizduotei ištrūkti iš dvimatės medijos, įsijausti į veiksmo kontekstą ir patiriant garsą mintyse piešti tai, kas nepateko į baltą popieriaus lapą. Jo funkcija yra ne tik plėtoti konkretų pasakojimą ar atskleisti veikiančių personažų charakterius, bet ir sukelti subjektyvius žiūrovo jausmus, išprovokuoti asociacijas ar prisiminimus.
Vaizdas ir garsas šiame projekte yra lygiaverčiai. Ir tik nuo žiūrovo priklausys, kaip jis perskaitys ir kaip interpretuos jų junginį. Kadangi prie kiekvieno komikso kabės QR kodu užšifruotas garso takelis, lankytojai turės pasirinkimą, kaip apžiūrėti parodą – ar į vaizdą ir garsą gilintis kartu, ar žvelgti tik į piešinius, o galbūt parodą stebėti užsimerkus. Garso komiksų paroda – tarsi žaismingas interpretacijos uždavinys, kurį kiekvienas gali spręsti individualiai ir aptikti smagių, netikėtų atradimų.
Apie autorius
Miglė Anušauskaitė Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos bakalauro ir semiotikos magistro laipsnius. Šiuo metu studijuoja doktorantūrą Lietuvių kalbos institute, nuo 2008 m. publikuoja tekstus kultūriniuose leidiniuose, turi savo komiksų rubrikas įvairiuose tinklalapiuose, tarp jų – ir kultūros portale Kulturpolis.lt. Miglė dažnai veda komiksų dirbtuves, dalyvauja mokslo populiarinimo veikloje. 2014 m. kartu su Gerda Jord išleido grafinę novelę „10 litų“, apdovanotą Patriotų premija, 2017 m. – komiksų knygą „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“, jau pelniusią daugybę apdovanojimų. 2015 m. KKKC Parodų rūmuose vyko M. Anušauskaitės komiksų paroda „Dalyką“; 2017 m. jos kūriniai buvo eksponuoti interaktyvioje grupinėje parodoje „Pasaulis semiotiko akimis“ Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei grupinėje Baltijos šalių ekspozicijoje „Koomiks, Komiksi, Komiksai“ Treviso komiksų festivalyje.
Julija Šatkauskaitė vaidybos specialybės mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Eimunto Nekrošiaus kurse. Studijų metais ji pradėjo gilintis į teatrinio veiksmo dėliojimo principus ir garso dramaturgiją, ieškoti paralelių tarp dramaturgijos ir muzikos kompozicijos. Julija yra spektaklio „Medėja“ bei tarptautinio muzikos projekto „Mugam ir Sutartinės: Dialogai“ režisierė ir prodiuserė, yra atlikusi nemažai literatūros ir garso performansų, dalyvavo tarptautiniuose radijo dramos festivaliuose, kūrybinėse dirbtuvėse bei menininkų rezidencijų programose. Šiuo metu ji toliau gilinasi į radijo teatro bei audioatmosferų eksperimentus, kuria garso ir literatūros performansus, yra elektroninės muzikos atlikėja.
Andrius Šiurys Kauno technologijos universitete studijavo muzikos technologijų specialybę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Ryčio Mažulio kurse, – kompoziciją. Studijų metais Andrius pradėjo rašyti instrumentinę muziką. Vėliau ėmė eksperimentuoti elektroakustinės muzikos sferoje. Sukūrė muziką įvairiems audiovizualiniams projektams, dramos ir audiospektakliams; dalyvauja Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivaliuose, tarpdisciplininio meno projektuose.
Kūrybinė komanda „Bilietų nėra“ radijo teatro bei audioperformansuose žadina klausytojų vaizduotę, iš naujo atrasdama bei kurdama naujus radijo teatro žanrus. Siekdami surasti daugiau teatro ir garso meno sąsajų, menininkai muzikinių, režisūrinių bei performatyvių eksperimentų metu kuria audioatmosferas, pasitelkdami garsines priemones netikėtai atskleidžia literatūrinės medžiagos turinį. „Bilietų nėra” aktyviai dalyvauja muzikos, literatūros, radijo teatro bei menų festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda veiks iki 2018 m. gegužės 5 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
„Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai“
Š. m. balandžio 6 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Tyliosios kolekcijos. Privatūs XX a. II p. Lietuvos ir Estijos dailės rinkiniai”. Parodos spaudos konferencija – balandžio 6 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratoriai Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Kadri Asmer, Raivo Kelomees, Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.
Parodoje apžvelgiami reikšmingi, tačiau iki šiol menkai tyrinėti privataus kolekcionavimo atvejai Lietuvoje ir Estijoje, atsiradę sovietinės kultūros paribiuose XX a. 7–10 dešimtmečiais. Tyliosios kolekcijos augo valstybės kontroliuojamos meno rinkos paraštėse literatų, aktorių, gydytojų, architektų, inžinierių iniciatyva. Jų rinkiniuose nusėdo šimtai tapybos, grafikos, skulptūros darbų.
Paroda pasakoja keturiolika kolekcionavimo istorijų iš Lietuvos ir Estijos. Kiekviena kolekcija atspindi ne tik jos savininko estetines pažiūras, pažįstamų dailininkų tinklą, bet ir platesnį sovietmečio kultūros lauko pulsą, skirtingas menines tradicijas, įsigijimo būdus, santykį su savo rinkiniu.
Lietuviškąjį segmentą sudaro Vilniaus universiteto profesoriaus Vlado Žuko, aktorių Laimono Noreikos, Broniaus Gražio, architekto Zigmanto Liandzbergio, gydytojos Stasės Mičelytės, filologo, radiotechnikos inžinieriaus Visvaldo Neniškio, medicininės įrangos inžinieriaus Jono Žiburkaus, kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus, finansininko, auditoriaus Egidijaus Jakubausko kolekcijos. Estiškąją parodos dalį sudaro Matti Miliaus ir Marto Leppo, kuriems dailės kolekcionavimas tapo gyvenimo būdu, taip pat – verslininko Marto Eriko, mediko Mihkelio Lembero ir Švedijoje gyvenusio finansų analitiko Henno Kocho kolekcijos.
Balandžio 7 d. 16 val. NDG auditorijoje vyks latvių menotyrininko Peterio Bankovskio paskaita „Privatus dailės kolekcionavimas Latvijoje XX a. II pusėje“.
Paroda veiks iki birželio 10 d.
Parodos organizatorius – Nacionalinė dailės galerija
Kuratoriai: Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Kadri Asmer, Raivo Kelomees
Architektė Ieva Cicėnaitė
Dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba Rėmėjai: UAB Exterus, Imparat, Lietuvos Respublikos ambasada Estijos Respublikoje, Estijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje Partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos kino centras Informaciniai rėmėjai: lrytas.lt, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Meno doktorantų parodos "Mokslas ir Gyvenimas" atidarymas vyks balandžio 5 d., 18.00 val., VDA parodų salėje "Titanikas", II a. (Malūnų g. 3, Vilnius).
Paroda veiks balandžio 5-29 d.
Parodos pristatymas-konferencija
balandžio 6-7 d.
VDA parodų salės "Titanikas" (Maironio g. 3, Vilnius)
Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ pradėtas leisti 1957 – tais metais į kosmosą pakilo dirbtinis žemės palydovas ir šuo. Šiandien žurnalas tokiu pavadinimu nebeegzistuoja. Dabar yra „Iliustruotasis mokslas“ – gyvenimas persikėlė į iliustraciją. Vaizdai nustelbė tekstus, virtualybė – apčiuopiamybę. Meno doktorantų parodoje mokslas vėl kabinasi į gyvenimą – ar bent jau priešskaitmeninį „Mokslo ir gyvenimo“ viršelį.
Dualistinė parodos struktūra remiasi ne binarinėmis opozicijomis, kuriomis elegantiškai manipuliavo Alfonsas Andriuškevičius, kuruodamas pirmą konceptualią parodą Lietuvoje („Mitas dabarties tapyboje“, 1988), о veikiau kūrinio pa(si)kartojimu kitame kontekste. Vaizdas, garsas, ar daiktas dubliuojamas, bet pakartojimai nėra antriniai. Jie sklinda bangomis kaip vandens ratilai. Stalas parodoje ir stalas valgykloje vienodai reaguoja į karštį, bet stebėtojų reakcijos skiriasi. Kūrinių tįsumas erdvėje ir laike leidžia ne tik išeiti už VDA sienų, bet ir pritraukti buvusias ir net būsimas parodas į bendrą gravitacinį lauką.
Paroda kuriama kartu su šešėliu. Jį pavadinau „nuorodų mišku“. Dažnas kūrinys turi savo „antrininką“ – fizinį ar diskursyvų. Nuorodos gali veikti kaip dirbtiniai darbų palydovai – pavyzdžiui, vardų sąsiuvinio fotografijos „Titanike“ ir pats sąsiuvinis retų spaudinių skyriuje. Arba kaip metonimijos, kai šioje parodoje esantys kūriniai yra kitos ekspozicijos detalės. Taip per konkretų tapybos darbą susijungia „Mokslas ir gyvenimas“ su paraleliai vykstančia paroda kitame mieste. Nuorodų miškas nėra išskirtas, bet suaugęs su paroda. Visi kūriniai – diskursyvūs vektoriai, visos kopijos – originalai.
Mokslą su gyvenimu sujungia „ir“, tačiau lieka plyšiai ir įtrūkiai. Tarpuose tarpsta karčios mokslo šaknys ir nebūtinai saldūs vaisiai. Daug parodos kūrinių dramatizuoja įtampą tarp to, kas matoma ir patiriama, deklaruojama ir nujaučiama, apskaičiuojama ir išburiama. Ne viskas auksas, kas tarpuos žiba – tai gali būti į grindų plyšį supiltas žėrutis. Jungtukas „ir“ nusako tarpinę būseną: tarp tapybos ir fotografijos, poezijos ir politikos, Vitruvijaus ir Le Corbusier modelių, mados prognozių ir būrimo kortomis, dizaino ir klimato kaitos.
Ši meno doktorantų paroda nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad nėra „privaloma“ – joje dalyvauja tie, kuriuos sudomino kuratorės pasiūlymas peržengti akademinius rėmus ir pasižiūrėti į meninį tyrimą kaip į kasdienę praktiką. Kūriniai ne pristato doktorantų tyrimus, o auga ir šakojasi iš surinktos medžiagos. Parodos rengimo procesas remiasi sakytine tradicija – kalbėjimu, apkalbėjimu, užkalbėjimu, gandais, ginčais, nuogirdomis. Nebuvo pateikta jokių rašytinių instrukcijų – tik doktorantūros skyriaus laiškai dėl susitikimų ir katalogo.
„Mokslo ir gyvenimo“ turinys – žemėlapiai, žurnalai, vėliavos, knygos, dietos ir deklaracijos – įrašyti į matematines lygtis, kur jie nėra tai, kuo dedasi esą. Nežemėlapiai, nežurnalai, neknygos, nemaistas – nematerialinės ir nedvasinės vertybės. Nuorodų miškas arba Maironio šilelis Nojaus plauste, titaniškos pastangos sutalpinti visas buvusias ir būsimas parodas į aktyvią materialią nuorodą. Parodos aureolė, išmatuojama ekskursantų po toksišką miestą žingsniais, valstietišką teritorinį mentalitetą perskrodžiant medžiotojų rankiotojų strėlėmis.
Parodos laikas nėra susijęs su „Titaniko“ darbo valandomis. Kai kurie darbai atsirado neparodinėse VDA erdvėse dar prieš „Mokslo ir gyvenimo“ atidarymą. Kūriniai prasidėjo anksčiau už parodą ir nepasibaigs jai užsidarius.
Vyr. redaktorė Laima Kreivytė
Dalyviai: Arnas Anskaitis, Dovilė Bagdonaitė, Eglė Bertašiūtė, Gintarė Černiauskaitė, Vitalij Červiakov, Dovilė Dagienė, Tomas Daukša, Eglė Grėbliauskaitė, Sigitas Gužauskas, Kristė Kibildytė-Klimienė, Laima Kreivytė, Juozas Laivys, Saulius Leonavičius, Sara Lundberg, Renata Maldutienė, Donata Minderytė, Tomas Martišauskis, Vygintas Orlovas, Justė Pečiulytė, Rūta Spelskytė-Liberienė, Marija Šaboršinaitė, Eglė Ulčickaitė.
Galerija namuose Trivium kovo 30 d. 18 val. atidaro naują parodą „Sekcija”. Ši ekspozicija skirta vienam objektui – baldui, ilgus dešimtmečius karaliavusiam daugumoje Lietuvos gyventojų butų. Vaikystės pasaulio konstanta, centrinis altorius, kuris po stiklu talpino servizus ir kitas sovietinės buities puošmenas – porcelianines figūrėles, suvenyrus, pas kai ką net meduolius-grybukus, griežtai draudžiant vaikams juos valgyti. Paroda “Sekcija” sumanyta siekiant galerinėje Trivium erdvėje kurti projektus, susijusius su buto specifika, išryškinant kasdienybės, buities ir meno santykį.
Keturių autorių – Nerijaus Ermino, Eglės Ridikaitės, Gintauto Trimako ir Vytauto Tomaševičiaus kūriniai kiekvienas savaip reflektuoja dabarties ir praėjusio laiko atstovo – modulinio baldo – sąsajas.
Kuratorė Aistė Kisarauskaitė
Projektą remia Lietuvos respublikos kultūros taryba
Asociaja LATGA
Paroda veiks iki gegužės 15 d.
Galerija namuose Trivium
Vilkpėdės 7-105, Vilnius
Lankymas ne atidarymo metu iš anksto susitarus telefonu 8693 58318
Tapyba
2018 04 05 – 2018 04 28
The Room galerija
Polocko g. 17, Vilnius
Atidarymas balandžio 5 d. 18 val.
Balandžio 5 d., ketvirtadienį, 18 val. The Room galerijoje (Polocko g. 17, Vilnius) atidaroma tapytojos Michaelos Bujačkovos darbų paroda „Einu, matau“ („I walk I see“).
Paroda vyks iki 2018 m. balandžio 28 d.
Michaela Bujačková (g. 1994) 2017 m. baigė tapybos bakalauro studijas Meno ir dizaino akademijoje Bratislavoje (Slovakija). Šiuo metu studijuoja Monumentaliosios dailės magistrantūroje Vilniaus dailės akademijoje. Menininkė dalyvavo grupinėse parodose „Denník a spol.“ (Liptovský Mikuláš, 2015), „Hope“ (Krematoriumas, 2017) ir „Miškas rajone“ (VDA galerija „Akademija“, 2018). Pirmąją personalinę parodą surengė „Kalab“ erdvėje Bratislavoje (2016).
Anot parodos kuratorės dr. Deimos Katinaitės, „ši paroda – tai atvira galimybė dalyvauti jaunos talentingos tapytojos, gabios koloristės Michaelos Bujačkovos meniniame tyrime. Vaikščiojimo – matymo metafora gali būti interpretuota kaip pasiūlymas žiūrovui atverti akis ir pamėginti suprasti vadinamąsias ,,tyliąsias” žinias, glūdinčias meno kūrinyje. (…) Stebina tapybos ciklo ,,Einu, matau” technologinė kokybė, autorė meistriškai žaidžia akriliniais dažais, kurie čia įgauna aliejinei tapybai būdingą permatomumą ir gylį.“
Michaela Bujačková savo stebėjimo tašku pasirenka gamtą. Pati menininkė teigia: „Kasdienė vaikščiojimo praktika man atneša santykio su gamta džiaugsmą ar tiesiog aplinkos pajautą. Tai mano metodas. Abstrakčiose tapybinėse interpretacijose šis metodas padeda atspindėti, kaip aš jaučiu ir matau. Sugeriu visas detales, ornamentus , tekstūras, formas, orą ir šviesą… (...) Mane žavi spalvos žaidimai, koloristika – vaizduotės peizažai yra minčių formos, užstrigusios dažuose.“
The Room – nauja galerija, ekspozicijų erdvė Užupyje. Kūrybinė vieta, atvira ir pripažintiems meistrams, ir jaunosios kartos kūrėjams.
Parodos laikas: 2018 04 05 – 2018 04 28
Galerijos darbo laikas: I-V 11-19, VI 11-15
Lankymas – nemokamas.
Daugiau informacijos: www.facebook.com/TheRoomArtBooksWine
Nuo Balandžio 4 d. sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ (Sodų g. 4, Vilnius) pristatoma menininkų Benignos Kasparavičiūtės ir Kęstučio Šapokos paroda „Fotosalonas Sodų g.“ Tai tęstinį, dar 2004–aisiais prasidėjusį ir iki šiol vykstantį menininkų bendradarbiavimą pristatantis projektas, nukelsiantis žiūrovą į Vilniaus miesto miegamuosius rajonus ir pakviesiantis pasižvalgyti po juos turistų akimis. Paroda veiks iki balandžio 13 d.
Viskas prasidėjo maždaug 2004‒aisiais nuo to, kad draugai Benignai Kasparavičiūtei ir Kęstučiui Šapokai vis rodydavo nesibaigiančias kelionių nuotraukas, todėl šie irgi nusprendė neatsilikti. Kadangi tuo metu parodos autoriai negalėjo išvažiuoti kur nors toliau, jie pradėjo fotografuoti savo išvykas po gimtojo Vilniaus miegamuosius rajonus. „Muiline“ jie yra įamžinę vienas kitą prie „įsimintiniausių“ Šeškinės, Karoliniškių ar Justiniškių objektų. Vėliau menininkai ėmė tiesiog fotografuoti savo aplinką ir visokius nuobodžius buities objektus ‒ giminėms dovanotus paveikslus klaikiuose interjeruose, nutriušusią laiptinę, kasdien atvažiuojančią šiukšliavežę, net Dainų šventę per televizorių. Dabar autoriai turi sukaupę jau kelis tūkstančius tokių niekam neįdomių nuotraukų ir, kadangi pažįstami dėl to ėmė jų vengti, būtinai nori visu šituo gėriu pasidalinti su parodos lankytojais.
Benigna Kasparavičiūtė ir Kęstutis Šapoka nuo 2002–ųjų kuria fotografijas, performansus, videofilmus, koliažus, konceptualų meną, tekstus, tapybą. Kartais menininkai dirba duetu tęstiniuose projektuose, kartais kuria individualiai.
Parodos atidarymas 2018 m. balandžio 4 d. 18 val.
Paroda veikia 2018/04/05–13, trečiadieniais – penktadieniais 15–19 val. arba susitarus telefonu +37062728274.
Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4
2018 m. balandžio 5–28 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Audriaus Novicko paroda „Drumsti skaidrumai".
Atidarymas 2018 m. balandžio 5 d. 18 val. VGMC (Latako g. 3)
Naujame Audriaus Novicko meniniame projekte tyrinėjamos kapitalizmo, modernybės ir tautiškumo vizualinių praktikų sąsajos. Parodoje pristatomuose keturiuose kūriniuose apmąstomos nacionalinių vietovaizdžių kultūrinės vaizduotės galios.
Vietovaizdžių ieškoma abipus idėjos ir jos materializacijos dedamųjų išsiplėtusioje architektūroje, kuri yra vaizduotę palaikančios energijos talpykla. Energijai, kaip ir architektūrai būdinga atsiskleisti ne tiesiogiai, bet gamybos, vartojimo, saugojimo ir konvertavimo procesuose. Tiek viena, tiek kita gali būti vizualizuojamos pasitelkiant techninius vaizdus, atveriančius tai, kas nematoma ir leidžiančius suvokti, tai, kas nesuprantama. Architektūra vietovaizdžiu tampa dėka akumuliuoto vaizdumo, kolektyvinėje sąmonėje aktyvuojančio savumo, pasididžiavimo, nostalgijos efektus, tačiau nepanaikinančio nežinomybės ir neapibrėžties. Simbolinės ir energetinės vietovaizdžių sistemos nesandarumas lemia jų pavidalų ir reikšmių nutekėjimus, įsisunkimus, sumišimus.
Audrius Novickas (g. 1968) tarpdisciplininio meno kūrėjas, architektūros tyrinėtojas. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, tęsė ir baigė tarpdisciplininio meno studijas Prahos vizualiųjų menų akademijoje, taip pat yra apgynęs humanitarinių mokslų (menotyros) daktaro laipsnį. Nuo 1990-ųjų surengė 6 personalines parodas, dalyvavo virš 40 parodų Lietuvoje ir kitose šalyse, paskelbė 13 straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose.
Audrius Novickas vienas tų menininkų, kurie įtvirtino Lietuvoje tarpdisciplininio, objekto meno, instaliacijos, meninio tyrimo ir kitas sąvokas. Meninių interesų sritys: postkonceptualūs projektai pagrįsti architektūros ir urbanistinės erdvės sociokultūrinių, ideologinių aspektų meniniais tyrimais.
Organizatorius: Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, balandžio 6 d., penktadienį, 17 val. atidaroma šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio paroda „Medžio raižinio efektas“.
Parodos idėja – atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Woodprint Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su Japonijoje plėtojamos unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis– spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi.
Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinio (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tesėju.
Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, kurie pristato skirtingų tematikų ir savitų meninių stilistikų kūrinius. Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingos kultūros kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, kuri medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.
Ši paroda yra svarbi jungtinio projekto – japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ – dalis. Visi projekte dalyvaujantys japonų ir lietuvių autoriai pristatomi kataloge „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“. Trikalbis (lietuvių / anglų / japonų) katalogas parodos vizualią idėją įprasmina ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.
Parodos dalyviai: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki (Japonija).
Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richardas Keithas Steineris (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė. Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė. Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija. Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje. Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.
Paroda veiks: 2018 04 06 – 2018 06 10
Maloniai kviečiame visus į Lino Katino parodos atidarymą kovo 28 d. 18 val. „Ieškau, bet tikiu nerast...“ 03.28-04.30
Tai pirma personalinė dailininko Lino Katino paroda galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius). Parodoje eksponuojami įvairių laikotarpių tapybos ir grafikos darbai. Grafikos kūriniai „Oranžinė serija“ sukurti cinkografijos technika. Darbai pasižymi minimalizmu, atsitiktinumo akimirka.
Ankstyvojo laikotarpio kūrybos darbuose bene svarbiausias vaidmuo tenka kompozicijai. Tokį kompozicijos pojūtį, erdvės konstravimo ir suvaldymo įgūdį neabejotinai suformavo architektūros studijos. Priklausomai nuo paveikslo idėjos, pasirenkamos atitinkamos kompozicinės priemonės: paralelinių linijų ramybė arba diagonalių dinamika, įvairių žiūros taškų komponavimas viename paveiksle arba labai siauras regos laukas, erdvės išplėtimas, jos atsisakymas, sugrįžimas į plokštumą, o kartais – erdvės dekonstrukcija, jos redukcija į dvimatę išklotinę.
Kai kuriuose kūriniuose atsikleidžia L. Katino ryšys su Budizmo religija; būdinga leitmotyvinės nakties peizažo, noktiurno, miego ir tamsos temos. Juose dominuoja sodrūs potėpiai, ryškus kontrastingas koloritas.
Parodoje taip pat pamatysime L. Katino pastaruoju laikotarpiu sukurtus darbus. Autorius naudoja ankstyvus savo tėvo (Leono Katino, 1907–1984) kūrinius. Ant jų Linas uždeda savo, „linišką” sluoksnį: gal tik detalę, kaip nimbas, o gal ir kur kas daugiau. Tokius darbus galima vadinti „apropriacija” (pasisavinimu). Rezultatas – unikalūs, ironiški, skausmingi darbai, kuriais papasakojama ne tik tėvo ir sūnaus santykio istorija, bet ir labai lakoniškai – XX a. meno istorija, nuo socrealizmo per dada iki konceptualizmo.