7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

NMKČDM inf.

Kauno Paveikslų galerijoje paroda „Kūrinio genomika“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, balandžio 11 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks parodos „Kūrinio genomika“ atidarymas.


Parodos idėja – atverti žiūrovui kūrybos proceso paslaptis, nors žinoma, kad tai iki galo nėra įmanoma padaryti, nes kūryba ir menas visada pasilieka kažką, ko negalima išsakyti žodžiais ar paaiškinti. Šios parodos kertinė ašis – grįžti prie svarstymo, ar „kūrybos siela“ sveria 21 gramą.
Be galutinio varianto, t. y. sukurto kūrinio, parodoje pateikiamos šio kūrinio atsiradimo aplinkybės, priežastys, jo vystymosi periodai.


Kiek kūrinio atsiradimui gali būti svarbus aplinkos poveikis? Tai gali būti eilėraščio posmas, tekstas, sena fotografija, laikraščio skiautė, vaizdo įrašas, viskas, kas paskatino sukurti šį kūrinį. Tai pirminis atskaitos taškas, kurio atžvilgiu nagrinėjama kito kūno / materijos, šiuo atveju – minties judėjimas link galutinio rezultato.


Parodoje savo kūrinius pristato Aušra Andziulytė, Jovita Aukštikalnytė, Elena Balsiukaitė, Naglis Baltušnikas, Adomas Danusevičius, Laima Drazdauskaitė, Sandra Kvilytė, Petras Lincevičius, Marko Maetamm (Estija) (galerija „Meno parkas“, nuo balandžio 18 d.), Agnė Liškauskienė, Arvydas Martinaitis, Eimutis Markūnas, Indrė Mikašauskaitė, Darius Rakauskas, Povilas Ramanauskas, Mukesh Shrestha (Nepalas), Rosanda Sorokaitė, Aušra Vaitkūnienė, Kristaps Zarinš (Latvija).


Parodoje kiekvienas autorius pateikia visą kūrinio procesą, vesdamas žiūrovo mintį, žvilgsnį į galutinį rezultatą. Žiūrovai tampa dalyviais, įsitraukusiais mintyse, o gal tarpusavyje diskutuojančiais, nesutinkančiais ir t. t. Jie gali keisti kūrinio aplinkybes, taip sukurdami ne materialų, bet realų informacinėje erdvėje dar vieną būsimą kūrinį arba tokį, kuris niekada nebus realizuotas, kuris liks kaip variantų galimybė ir gyvuos idėjų pavidalu.

Parodos kuratorė Aušra Vaitkūnienė
Paroda veiks: 2019 04 11 – 2019 05 26

Papildomą informaciją teikia: Aušra Vaitkūnienė tel. 8 610 23829

 

Margarita Kozlova

Už racionalumo

Edith Karlson paroda „Keturių raidžių pasaulis“ galerijoje AV17

Šiuolaikinis žmogus, užsidėjęs racionalumo akinius, gali didžiuotis atsikratęs viduramžiškų prietarų. Atrodo, kad visi stebuklingi ir nepaaiškinami dalykai dingsta tiesiog užvertus knygą. Prieš akis lieka tik šis racionalus pasaulis. Tačiau ar šis pasaulis nesukuria savo siurrealaus mito, kuriame žmogus tampa savo valia įkalintas? Dar šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas pastebėjo, kad norint palaikyti stabilią protinę būklę šiame chaotiškame pasaulyje reikia susikurti savo mitą. Būtent tokį žmogų, įsikibusį savo sukurto mito ir įstrigusį absurdiškame pasaulyje, vaizduoja estų menininkė Edith Karlson parodoje „Keturių raidžių pasaulis“.

Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos AV17 nuotr.
LDS inf.

4-oji šiuolaikinės dailės kvadrienalė „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“

2019 04 12 – 2019 05 25

Kvadrienalės oficialus atidarymas vyks balandžio 12 d., penktadienį, 18 val., Dailininkų sąjungos galerijoje (DSG), Vokiečių g. 2, Vilniuje. Atidarymo metu DSG bus pristatytos keturios parodos Vilniuje. Tą vakarą parodas šiose galerijose galima bus apžiūrėti iki 21 val.

Atmintis yra ir regėtų vaizdų archyvas, ir jų prisiminimo veiksmas. Atmintyje sąveikauja ir nuolat keičiasi įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis nuolat vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos kūnai. Terminas memorabilia apibrėžia tai, kas pateikia įrodymų ar informacijos apie praeities įvykius. Tai gali būti suvokiama ir kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.
Q19 parodose 8-ose galerijose dalyvauja 127-ies menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes:
Mitai ir tikrovė
Spalva ir šviesa
Ne_fiksuojanti laikmena
Įkūnyta atmintis
Užmarštis

Q19 parodos vyks:
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius);
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Arkos dailės galerijoje (Aušros Vartų g. 7, Vilnius);
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius);
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius);
2019 m. balandžio 19 – gegužės 12 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda);
2019 m. balandžio 24 d. – gegužės 18 d. LDS Meno parko galerijoje (Rotušės a. 26, Kaunas);
2019 m. balandžio 29 d. - gegužės 16 d. „GalerijaXX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys);
2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 25 d. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius).



Šiuolaikinės dailės kvadrienalę kas ketverius metus organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga. Kvadrienalės tikslas – pristatyti šiuolaikinę, pastarųjų kelerių metų Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui.


Q19 organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, Arkos dailės galerija, Klaipėdos galerija, Meno parkas, GalerijaXX, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.


Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Crustum, Kalba plytos.
www.ldsajunga.lt
www.kvadrienale.lt

 

Tartle inf.

„Tartle“ atveria duris lankytojams nemokamai: kvies prisidėti prie kilnaus tikslo

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ atveria duris tūkstančiui lankytojų, norinčių susipažinti su istorinėmis Lietuvos meno vertybėmis bei prisidėti prie naujosios kartos menotyrininkų profesinio tobulėjimo. Suteikdama galimybę nemokamai išvysti eksponuojamą parodą, „Tartle“ kviečia paremti Vilniaus Dailės akademijos magistrantų mokslines stažuotes užsienyje.


Pasak centro direktorės Jurgitos Semenauskienės, menotyrininkų profesionalumas yra ypač svarbus vertinant meninį palikimą ir skleidžiant žinią apie jį visuomenei. „Jų darbo reikšmė išskirtinė ir mums, įgyvendinantiems savo misiją – surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą. Norime padėti jiems gilinti mokslinius tyrimus ir kviečiame prie to prisidėti ir meno mylėtojus“ – sako ji.


Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjo dr. Helmuto Šabasevičiaus nuomone, šis projektas – puiki proga atkreipti dėmesį į dailėtyros studijas: „Esame labai dėkingi „Tartle“ vadovams už šią iniciatyvą – tai ne tik finansinė, bet ir dalykinė parama mums ir mūsų studentams, visų dailės istorikų darbo įvertinimas, atskleidžiantis privačių kolekcijų ir jaunųjų dailėtyrininkų  bendradarbiavimo svarbą ir galimybes“.


Praėjusių metų rudenį Vilniuje veiklą pradėjusiame Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ galima susipažinti su viena didžiausių visuomenei prieinamų privačių meno kolekcijų Baltijos šalyse. Užupyje įsikūrusiame centre – per 7 tūkst. eksponatų, įskaitant apie 1 tūkst. tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1100 istorinės grafikos darbų, per 2 tūkst. lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 m., taip pat lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kiti artefaktai. Čia galima susipažinti su Lietuvos meno vertybėmis ir istoriniais artefaktais nuo pagonybės laikų kultūrinio palikimo iki šiuolaikinio meno.


Kolekcijoje pristatomi istorinės Lietuvos menininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, nes nesvarbu, kokia kalba jie kalbėjo ar iš kurio pasaulio krašto yra kilę – jų darbai yra neatskiriami nuo Lietuvos istorinio ir kultūrinio konteksto. Todėl centras unikalus tuo, kad jame interaktyviai per meno prizmę galima susipažinti su Lietuvos istorija.


Paramos VDA studentams projekto metu lankytojai galės išvysti pirmąją centro parodą „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“ ir apsilankyti meno kūrinių saugyklose. Vizitai organizuojami iš anksto užsiregistravusiems lankytojams ar jų grupėms iki 12 asmenų lydint profesionaliai „Tartle“ centro menotyrininkei, kuri išsamiai pristato parodą ir atsako į lankytojų klausimus. Iki birželio 1 d. centre planuojama nemokamai priimti tūkstantį meno gerbėjų.

Kontaktai susisiekimui:
Jurgita Semenauskienė
Direktorė
Tel.: +370 687 47937
[email protected]

Registracija į parodą: https://bilietai.tartle.lt/

Alberta Vengrytė

Atsispiriant vietai

Paroda „Atspirties taškas“ MO muziejuje

Prieš aptardama naujausią MO muziejaus parodą „Atspirties taškas“ (kuratoriai Gabrielė Radzevičiūtė ir Marius Armonas), norėčiau pasidalinti keliomis bendro pobūdžio mintimis.

Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Parodos „Atspirties taškas“ atidarymo akimirkos. T. Stuko nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų instaliacija „Villa Lituania“ MO. R. Juozapaitytės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų instaliacija „Villa Lituania“ MO. R. Juozapaitytės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų instaliacija „Villa Lituania“ MO. R. Juozapaitytės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų instaliacija „Villa Lituania“ MO. R. Juozapaitytės nuotr.
apiece inf.

Aušra Trakšelytė galerijoje apiece

Aušra Trakšelytė
DELAY (video loop, 2’, 2019)

2019-03-27 – 2019-04-14
apiece

Pagal 2018 m. liepos 30 d. sutartį Nr. DĮ 02-0023, pasirašytą Plungėje, prie Babrungo upės, Aušra Trakšelytė metams laiko įgijo kuriančios menininkės statusą. Tiksliau – perėmė jį iš kūrybinę veiklą suspendavusio menininko Juozo Laivio. Pasinėrusi į netapačios tapatybės situaciją, žiemą ji priėmė dar vieną iššūkį – vietoj J. Laivio, kuris šiuo metu studijuoja meno doktorantūroje, dalyvauti Vilniaus dailės akademijos doktorantų kūrybą pristatančioje parodoje. Tai jai tapo postūmiu sukurti pirmąjį meno kūrinį ir realizuoti kuriančios menininkės tapatybę.


Sąmoningą apsisprendimą lydi pozicija – metų eigoje sukurti tik vieną kūrinį ir surengti tik vieną parodą. Taip jau sutapo, kad 2018 m. rudenį A. Trakšelytė kartu su Milena CM įkūrė vieno kūrinio ekspozicinę erdvę. Šis sutapimas papildo ir išpildo jos, kaip menininkės, sumanymą. Be to, tuo pagrindu A. Trakšelytės kūrinys DELAY yra pristatomas ne „Titaniko“ ekspozicinėse erdvėse, kuriose nuo š. m. kovo 28 d. vyksta doktorantų paroda, o minėtoje galerijoje apiece (Didžioji g. 38, Vilnius).
Kūrinį DELAY sudaro trys trumpi žemos kokybės, įvairiais metais bei metų laikais įvairiuose miestuose, o taip pat įvairiais iPhone modeliais užfiksuoti video, turintys bendrą vardiklį – judesį. Nors nežinia, ar jis apskritai imponavo tuo metu, kai buvo nuspaustas video filmavimo mygtukas. Tai kūrinys apie įvairių kūrybinių disciplinų migravimą ir kūrybine prasme galimus įsitvirtinimo šiuolaikinio meno pasaulyje scenarijus, o taip pat – apie vaizdų infliaciją bei sprendimų atidėliojimo laisvę.

Autorė:
Aušra Trakšelytė (g. 1981 m. Plungėje) – Vilniuje gyvenanti ir kurianti menininkė. Iki šiol nėra dalyvavusi grupinėse parodose ar surengusi personalinių parodų; kūryba nėra įvertinta apdovanojimais.

apiece – vieno šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrinio ir/ar dizaino objekto parodų galerija. Parodų formatą inspiravo siekis paskatinti išsamiau pasidomėti kūrinio/objekto autoriumi ar šiuolaikiniu menu apskritai.
Daugiau apie apiece – www.apiece.lt

 

LFS inf.

Jolantos Dolewskos paroda „Šiame tuščiame slėnyje“

Balandžio 2 d. „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43) atsidaro Glazge gyvenančios ir kuriančios menininkės Jolantos Dolewskos paroda „Šiame tuščiame slėnyje“. Parodos atidarymas dalyvaujant autorei vyks balandžio 3 d. 17:30 val.

Menininkės darbai laviruoja tarp fotografijos kaip vaizdo ir objekto diskurso. Serijoje jungiami keli elementai: analoginiu būdu atspaustos fotografijos atsargiai retušuojamos su sidabro milteliais; molio darbai, nulipdyti kito žmogaus, bet atliepiantys J. Dolewskos kvėpavimo formą. Čia atsiranda ir trečias, fiziologinis, elementas.

Šiais darbais menininkė toliau vysto savo ankstesnę seriją „Be kvapo“ (Breathless), kurioje plėtojamos kvėpavimo, gyvenimo ir mirties, judėjimo ir ramybės temos, fiksuojant žmonių kūnus oro iškvėpimo momentu. Darbai „Šiame tuščiame slėnyje“ kurti specialiai šiai parodai, o J. Dolewskos retušuotos fotografijos, užuot paslėpusios, akcentuoja, „netobulą“ žmogaus odą. „Naudoju medžiagą, kuri paprastai pasirenkama dėl finansinių sumetimų ar dekoratyvumo. Savo kūryba noriu atkreipti dėmesį į tai, į ką mes žiūrime ir ką laikome gražiu; kaip nustatome, kas yra geidžiamas objektas“, – teigia autorė. Jos rankų darbas, neištrinamai įsirėžęs į vaizdo paviršių, pažymi trapų materialumą.

„Molio darbus II“ sudaro moliniai indai, kuriuos menininkei išpūtė iki pat objektų sienų plyšimo. Aplink juos susidariusios strijos atliepia odos nelygumus, kartu išryškindami ir žmogaus pažeidžiamumą. J. Dolewska referuoja į Agambeno „gryno gyvenimo“ sąvoką, kuri reiškia biologinį kūną be politinių konotacijų. Taip menininkė teigia, kad žmonių teisės ir statusas yra aktuali šiandieninė problema – esami ir būsimi pasikeitimai teisės srityje, imigracijos įstatymai Europoje ir Amerikoje.

Parodos partneris – Street Level Photoworks, Glazgas, Škotija

Paroda veiks iki gegužės 4 d.

 

Editorial inf.

Jaunosios kartos čekų menininko Jakub Choma paroda „Editorial“ projektų erdvėje

Balandžio 3 d. 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, I a., Vilnius) atidaroma jaunosios kartos čekų menininko Jakub Choma paroda „Resilience“ (liet. Atsparumas). Tai – pirmoji šio menininko paroda Baltijos šalyse.


Įeini į erdvę ir ką pamatai? Ar matai sukonstruotus objektus, o gal kažką, supūstą vėjo? Ar tai milžiniška boružė kabo ant sienos – ar tik atrodo realu? Šios mažos mechaninės mašinos bendrauja tarpusavyje ar tai tik tavo karštligiškų smegenų fragmentas? Kaip čia esantys daiktai funkcionuoja? Ar šis daiktas kalbasi su savimi? O gal jo dalys bendrauja vienos su kitomis? Ar kažką sako tau? Kažką sako tau dabar pat, o tu nesupranti slaptažodžiu apsaugotos kalbos, nes nežinai slaptažodžio?

Galbūt verta kaip nors užmegzti ryšį su juo. Tačiau kaip? Bakstelėti pirštu. Galbūt pavyks. Pirštas išsitiesia ir atšoka nuo minkštos, lanksčios medžiagos. Žiūrėk, jis grįžo į savo formą. Tavo piršto paliktas įlinkis išnyko, tarsi jo nė nebuvo Ar liko pėdsakas? Ar kai kurios šito daikto dalys tave jaučia? Jei tarsime, kad visa tai sudaro vieną didelę sistemą (ekosistemą?), tuomet tai reikš, kad visos jo dalys susijusios, o jei bakstelėsi vienoje vietoje, šis daiktas rezonuos visose kitose vietose. Reiktų elgtis atsargiai ir nedaryti nereikalingų judesių. Niekad nežinai, kuo tai baigsis. Amazonės džiunglėse į mišką įeina dešimt žmonių, o išeina tik du. Kodėl tiedu išgyvena? Ką jie padarė gerai? Kaip suklydo likę aštuoni? Nelengva rasti saugią salą. Pirštas šokteli, išsiveržia uždegta ugnis. Džiunglėse suklykia beždžionės. Galbūt jos mėgaujasi romantišku vakaru ir mes joms maišome. Bet ar romantiką išrado ne žmonės? Ar tropikų beždžionės rengia romantiškus vakarus? Klyksmai ilgėja, sunku suprasti, jie tave gąsdina ar žavi. Matyt, ir tas, ir tas.

Kodėl tau ten reikia? Temsta. Čia pasidaro kiek pavojinga. Ar jau buvo pavojinga? Na, dabar pasidarė daug pavojingiau. Teks galvoti apie kiekvieną žingsnį. Žinai, kas svarbiausia? Žinai. Jei dingsi džiunglėse, niekas tavęs neras. Džiunglės tave praris. Milžiniška boružė į savo lizdą parsineš visa, ko nepribaigs plėšrūs augalai. Tavo dalys išsisklaidys miške, niekas nebegalės jų surinkti atgal. Šiaip ar taip, tu nesi dėlionė. Kartais neblogai būti dėlione. Jausti gretimas dalis visuose keturiuose savo šonuose. Jei būtum dėlionė, kokį vaizdą pasirinktum? Kažką iš mokslinės fantastikos? Ar banalų natiurmortą? Dėliones su natiurmortais ir peizažais perka dažniau, jei tikėsime stalo žaidimus gaminančių kompanijų statistika. Bet tu nenori būti kaip kiti. Pasiduoti masiniam skoniui. Bet kas galų gale pasakys, kodėl tai blogai?

Mano manymu, mes jau toli pažengėme. Pažvelk, jau nebe taip ir paprasta atskirti tave nuo aplinkos. Atradai prieigos būdą. Ar tiesiog nusipirkai gerą kamufliažinį kostiumą ginklų parduotuvėje? Jei miškas pamatys, kad vaikštai čia su ginklu, tave sunaikins. Nors kas sakė, kad čia apskritai miškas? Tik paprasta ištapyta vaikų žaidimų aikštelė. Greitai ateis vaikai ir pasigirs siaubingas riksmas.

Jie ims viską liesti ir jei kas nors turės flomasterį, jie viską nuspalvins. Geriau išeiti kuo greičiau. Tegul miškas pasirūpina savimi. O gal verta palaukti vaikų ir perspėti, kad milžiniška boružė gali juos nusinešti į savo lizdą? Nors nežinai, ar čia tikrai tavo reikalas. Tau tiesiog patinka subtilumas ir puikiai išbaigtos detalės, nepažįstami garsai, kvapai… Atsipalaiduoji ir jauti, kaip slaptažodžiai ima patys kalibruotis…

Dieve mano, kur dingo tavo pirštas?

- Natalija Serkova

(Iš anglų kalbos vertė Justinas Šuliokas)
Jakub Choma (g. 1995) yra jaunosios kartos menininkas, gyvenantis ir dirbantis Prahoje. Baigęs tapybą Prahos Menų, architektūros ir dizaino akademijoje, Choma pasitelkia įvairias medžiagas bei skaitmenines technikas skulptūriniams koliažams arba tankioms ir daugiasluoksnėms aplinkoms kurti. Meninininkas surengė solo parodas Polansky galerijoje,  Prahoje, Liste mugėje, Bazelyje (artėjanti), bei dalyvavo grupinėse parodose Horizont galerijoje, Budapešte, A.M.180 galerijoje, Prahoje ir kt.

Paroda veiks iki gegužės 11 d. Paroda veikia IV-V 15-19 val. ir VI 12-16 val.

„Editorial“ programą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos Kultūros Taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, o prie šios parodos įgyvendinimo taip pat prisidėjo Polansky galerija (Praha).

 

VDA inf.

Galingi šnabždesiai. Robas Burtonas (Jungtinė Karalystė)

Roberto Burtono (JK) parodos atidarymas VDA galerijoje ARTIFEX balandžio 2 d. 18 val.

Paroda veiks iki balandžio 20 d.


Galerijos darbo laikas: II-V 12-18; VI: 12-16.

XX a. pradžioje mano motinos tėvai gyveno Anglijos miesto Lidso priemiestyje Bramlyje, Vakarų Jorkšyro grafystėje. Darbininkų klasei priklausiusi mano senelė dirbo šukuotinės vilnos audinių taisytoja Erdeilo fabrike Rodlyje netoli Lidso ir Liverpulio kanalo. Vienbutis namas, kuriame gyveno jos šeima ir kuris buvo įsispraudęs į sujungtų darbininkų klasės namų eilę, turėjo šaltą rūsį akmeninėmis sienomis. Kol nebuvo išrastas šaldytuvas arba jie buvo neįperkami, ši patalpa buvo naudojama kaip maisto sandėliukas. Antrojo pasaulinio karo metais namo rūsys buvo paverstas slėptuve nuo bombų. Pirmame namo aukšte buvo nedidelė svetainė ir virtuvėlė, o antrajame – du maži kambarėliai. Kiekviename name buvo įrengta palėpė ir berods pamenu savo motiną pasakojant, kad kažkuriuo metu visos jos buvo sujungtos tarpusavyje, kad gyventojai galėtų lengvai pereiti iš vienos palėpės į kitą. Mistikos šydu apgaubta palėpė saugojo pamirštas istorijas ir paslaptis tarsi nužengusias iš vaikiškų knygų ir pasakų: palovyje besislepianti pabaisa arba nepaprasti kraštai, į kuriuos patenkama per slaptas duris, magiški keliai ir kiti pasauliai. Palėpėje stovėjo didžiulė spinta pilna kadaise dėvėtų, bet jau pamirštų drabužių, rankomis siūtų suknelių – joms pasiūti reikalingi įgūdžiai jau seniai pamiršti; karo metais taupant perdarytų drabužių, kurių daugelis jau nebetinkami dėvėti. Tai buvo ankstesnių laikų ir žmonių atmintį saugantys drabužiai, apleisti ir dūlantys giliausiame kampe. Drabužių spinta atmintyje ir realybėje yra tarsi vaiduokliškas archyvas, kuris laukia, kada prasivers, kad „mus baugintų, šiurpintų, o galbūt netgi paguostų“ (Stallybrass 2016, 72). Šie drabužiai pasakoja nujautimo ir artumo persmelktas istorijas, bylojančias apie prabėgusius gyvenimus, patirtus per regėjimą, lytėjimą ir kvapus. Palėpėje stūksojo didelė lova, papuošta dygsniuotomis, rankomis siūtomis ir nertomis lovatiesėmis. Kosmetinis staliukas buvo nukrautas senus laikus menančiais, pamirštais, paslaptingais daiktais; daiktais, kurie pasakoja istorijas; senomis šukomis, nešiojamais veidrodėliais, bateliais, dekoruotomis medinėmis dėžutėmis ir senų nuotraukų dėže, tarsi efemeriškus praeities vaiduoklius saugančia sustabdytas akimirkas. Šie vaizdai dabar saugomi tolstančiuose mano vaikystės prisiminimuose. Tarsi nužengę iš sapnų, šie objektai kelia pasąmoningas asociacijas, iššauktas analogijų žaismo. Jame susipina atmintį žadinančių formų sinestetiniai potyriai; tai tarsi praeityje ištirpę plūduriuojantys takių prisiminimų vaizdiniai.

Projektu „Galingi šnabždesiai“ siekiama praeitį sužadinti dabartyje, prikelti prisiminimus pasitelkiant vaizdinius ir  interaktyvius garso kūrinius, kuždančius apie praeitį; per audinių pluoštų gležnumą atskleisti nykstančios atminties laikinumą. Šiuo projektu autorius tyrinėja praradimo persmelktus asmeninius prisiminimus ir post-atminties fantasmagoriją.

Robas Burtonas (Jorkas, Jungtinė Karalystė) – vizualiojo meno kūrėjas ir mąstytojas, savo darbuose tyrinėjantis atminties, praradimo ir virsmo temas, kurias atskleidžia pasitelkdamas audinių pluoštus, audinių kūrimą, spaudą, piešimą ir mišrią techniką. Robo Burtono tekstilės ir audinių pluoštų kūriniai peržengia disciplinų ribas ir užmezga konceptualų dialogą autoriui novatoriškai naudojant analogines, šiuolaikines bei naujai besivystančias technikas, technologijas ir kritinį mąstymą. Robo darbai neseniai eksponuoti tarptautinėse grupinėse parodose, bienalėse ir trienalėse JAV, Europoje, Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

 

VDA inf.

VDA Tekstilės meno ir dizaino ir Bergeno universiteto Meno muzikos ir dizaino fakulteto studentų paroda „What if ? ...“


Parodos trukmė : Balandžio 1  – 13 d.
Atidarymas Balandžio 1 d. 17.00
VDA galerija „Akademija“ ( Pilies 44, Vilnius)
Darbo laikas: 12:00-18:00 (išskyrus sekmadienį)
Paroda veiks iki balandžio 13 d. 17 val.

Klausimu „What if ? ...“ (O  jeigu?..)  užvadintos parodos tikslas – pristatyti VDA Tekstilės meno ir dizaino programos ir Bergeno universiteto Meno, muzikos ir dizaino fakulteto studentų darbus, su ketinimu įsiklausyti į jaunimą, išgirsti kas jiems rūpi. Ši paroda - tai kvietimas jaunuosius menininkus deklaruoti savo kartos problemas ir vertybes, skatinimas sudominti žiūrovą ne tik asmeninėmis originaliomis refleksijomis, bet ir įtaigia plastine raiška, pasitelkiant tekstilės raiškos ir kitų medijų galimybes.

Parodos atidarymo metu bus pristatytas parodos katalogas, svečiuosis kuratorės ir autoriai iš Norvegijos

Kuratoriai :  Doc. Ingrid Aarset (NO), lekt. Kristina Aas (NO), doc. Laura Pavilonytė-Ežerskienė (LT)

Dalyviai: Anine Aasen (NO), Deva Bartninkaitė (LT), Daniela Bergschneider (DE), Deimantė Bielskutė (LT), Jasmine Børresen (NO), Oskar Enetjärn (SE), Veslemøy Flotve (NO), Sofie Fribo (DK), Nilia Hersdal (NO), Taisija Kalinina (LT), Margrethe Kühle  (DK), Håvard Cornelius Schnitler Kranstad (NO), Greta Matevičiūtė (LT), Indrė Milašiūtė (LT), Diana Marija Petrošiūtė (LT), Jolanta Sendaitė-Paulauskienė (LT)

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas