Rugsėjo 3 d. (penktadienį) 18 val., galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) trečiojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks menininkės Simonos Merijauskaitės personalinės parodos „Monados“ atidarymas, kur bus pristatomas naujausias autorės tapybos darbų ciklas. Parodą galerijoje bus galima aplankyti iki rugsėjo 26 d.
Rimvydo Markeliūno paroda „Karalius ir karalienė“ galerijoje „Trivium“
Galerijoje „Trivium“ iki rugsėjo 1 d. veikia lūžio kartos menininko Rimvydo Markeliūno personalinė kūrinių paroda „Karalius ir karalienė“. Tai dar viena iš kuratorės Aistės Kisarauskaitės sumanyto tęstinio projekto, skirto 10-ojo dešimtmečio menui, paroda.








Taisija Kalinina, Lolita Tučinskaitė, Natalia Vilkialienė
2021 08 31 – 10 01
Antrus metus iš eilės VDA galerija Artifex rugsėjo mėnesį simboliškai dedikuoja VDA studentams. Ši paroda nėra išimtis – pristatome trijų tekstilės menininkių, VDA tekstilės meno ir dizaino katedros MA studenčių parodą „Konversijos“. Tai pirmas kartas, kuomet galerijos lankytojams pristatomi dar nebaigti magistrantūros studijų projektai – asmeniniai ieškojimai, atradimai ir transformacijos. Tarsi savotiška tarpinė peržiūra.
Rugsėjo 3 d. 18 val. galerija (AV17) kviečia į menininko Dano Aleksos personalinės parodos „Skulptoriaus kūnas“ atidarymą bei performansą.
Tradiciškai kalbant apie skulptūrą yra akcentuojamas baigtinis meno objektas, dažniausiai atsiejant jį nuo įgyvendinimo proceso, tačiau parodoje „Skulptoriaus kūnas“ Danas Aleksa naikina šią atskirtį. Čia žiūrovas neišvys jokio objekto, kurį būtų galima įvardinti skulptūra, tačiau objektu taps pats skulptūros kūrimo procesas.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė, arba dvylika metų laikų”.
Parodoje Arūnas Kulikauskas laisvu žvilgsniu ir forma pristato savo keturių dešimčių metų trukmės kūrybos laikotarpį. Inventorizuoja gausų kūrybos archyvą. Tačiau nesistengia jo skrupulingai rūšiuoti, klasifikuoti ar chronologizuoti. Greičiau jau autorius įdėmiai apžiūri, ką turi, kas išlikę – tarsi verstų šeimos fotoalbumą. Trys pagrindinės parodos ašys – paskutiniai sovietinio laikotarpio darbai, dvidešimties metų kūrybos laikotarpis, gyvenant Niujorke bei beveik dešimtmetis kūrybos, grįžus į Lietuvą ir apsigyvenus kaime.
„ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) paroda „Titanike”
Pirmą kartą Alberto Veščiūno paveikslus Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje pamačiau 1996 metais. Labiausiai įstrigo „Peizažas Nr. 2“ (1958–1959). Taip įstrigo, kad parėjusi namo pas senelius Kaune nutapiau à la Veščiūno maniera, tai yra plonai ir ekspresyviai, sodo obelį. Pamenu, tąkart jaučiausi partizaniškai ir mokytojams paveikslo nerodžiau, nes drovėjausi taip labai man patikusio „nežinomo išeivijos dailininko“. O šią savaitę visus kviečiu bėgti į „ABA“ – Alberto Veščiūno (1921–1976) parodą „Titanike“ (kuratorius Vidas Poškus) ir pirkti knygą „Albertas Veščiūnas“ (sudarytoja Vaida Ščiglienė). Reikia žiūrėti parodą, švęsti Veščiūno šimtmetį ir skaityti leidinį, ypač menininko laiškus, antraip asmens, „nuo kurio likimas nusisuko“, nepažinsime ir nesuprasime.








Paroda „Litvakai: tarp santūrumo ir žaismės“ Kauno Parko galerijoje
Dar viena šilta ir nerūpestinga vasaros diena prasideda Parko galerijoje Kaune (M. Valančiaus g. 6), čia ramu. Tik staiga įprastą rytmečio rutiną sujaukia į galeriją įsiveržęs prancūzas, netikėtai sušukdamas: „Où est Chagall?“ (Kur Chagallas?). Žmogus pradeda blaškytis po galeriją ir tik po akimirkos suvokęs, kad jį suprantu, nurimsta ir išdidžiai džiaugiasi vedamas prie Marco Chagallo litografijos „Įsimylėjėliai“ (XX a. 6–7 deš.). Paaiškinus jam, kad tai tikrai originalas – nustemba, tačiau ir labai apsidžiaugia, jog garsų menininką ir Prancūzijos pasididžiavimą turi Lietuva. Tada išeina. Jam reikėjo tik Chagallo.





