7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Abstrakcija kaip išsivadavimas

Rimvydo Markeliūno paroda „Karalius ir karalienė“ galerijoje „Trivium“

Saulė Mažeikaitė
Nr. 26 (1391), 2021-09-03
Dailė
Ieva Rutė ir Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.
Ieva Rutė ir Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.

Galerijoje „Trivium“ iki rugsėjo 1 d. veikia lūžio kartos menininko Rimvydo Markeliūno personalinė kūrinių paroda „Karalius ir karalienė“. Tai dar viena iš kuratorės Aistės Kisarauskaitės sumanyto tęstinio projekto, skirto 10-ojo dešimtmečio menui, paroda.

Iš laiko perspektyvos XX a. 10-ojo dešimtmečio laikai buvo prieštaringi: alkani ir stokojantys, permainingi, pilni aistros, laisvės ir veržlumo. Kaip yra sakiusi projekto kuratorė, „vadavimasis iš paveikslo / skulptūros formos, iš siužetų, parodų salių, iš turinio, iš paties meno vyko tarsi cheminė reakcija“ („Menininkai, tapę tarp barikadų“, MO muziejaus parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ knyga, 2020 m.). Viena iš institucijų, kurioje permainų vėjai įsisuko pirmiausia, – Vilniaus dailės akademija. Rimvydas Markeliūnas, dar 1989 m., studijuodamas penktame kurse, pakvietė tapytoją avangardistą Liną Leoną Katiną (1941–2020), kurio kūryba žavėjosi, į Alma mater vadovauti savo diplominiam darbui. Kitados architektūros studijas baigęs Katinas – neordinari asmenybė, vienas iš gana nedidelio lietuvių abstrakcionistų būrio, anot Viktoro Liutkaus, „amžinas nenuorama, provokatorius, nenusikerpąs plaukų vyngėrys, visokių kultūros tekstų ir žemiškų kontekstų interpretatorius, sumanymų skleidėjas Vilniuje ir provincijoje“ (https://vda.lt/lt/naujienos/kategorija1/mire-lietuvos-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijos-laureatas-dailininkas-linas-leonas-katinas).

Abstrakcija kaip išsivadavimas iš tapybinio konvencionalumo labai atitiko Lietuvos permainų lūkesčius. Kvietimas vadovauti diplominiam darbui pakeitė ir Lino Katino gyvenimą (nuo 1992 iki 2008 m. dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje dėstė Tekstilės katedroje, iki tol – M.K. Čiurlionio meno mokykloje) ir jo studentų kūrinius. Mokytojas padarė stiprią įtaką ir Markeliūno kūrybai, tačiau šis bene vienintelis iš kurso taip giliai ir ilgam pasinėrė į abstrakciją.

Baigęs akademiją kartu su kurso draugais Markeliūnas įkūrė vieną pirmųjų nepriklausomų menininkų grupių S.E.L. (Tomas Gečiauskas, Sigitas Lukauskas, Rasa Staniūnienė ir Sigitas Staniūnas), kuriai priklausė 1990–1992 metais. Aktyvi veikla su grupe S.E.L. nutrūko po 1992 m. bendros parodos. Menininkas tarsi dingo iš akiračio, tuo metu nėrė į kitas veiklas. 2002 m. kartu su kolegomis įsteigė organizaciją „Meno ir kultūros iniciatyvų centras“, kuri įgyvendino ne vieną įdomų projektą. Centro prodiusuota meno akcija „Liūdi gamtos mylėtojai“ (2002 m. birželio 5 d., idėjos autorė Marija Teresė Rožanskaitė) viena pirmųjų atkreipė dėmesį į gamtos problemas. Akcijos metu jos dalyviai dėjo gedulo kaspinus ant pažeistų, šiukšlinų aplinkos vietų.

Nuo to atmintino 10-ojo dešimtmečio prasidėjo ir tęsiasi išskirtinė idėjų bendrystė ir kūrybinė partnerystė su žmona, žinoma muzikologe ir pedagoge Vytaute Markeliūniene. 2006 m. Markeliūnas prodiusavo filmą apie Raimundą Katilių „Nepasiekiamas horizontas“, režisavo dokumentiką apie M.K. Čiurlionį ir Čiurlionio namus Vilniuje „Čiurlionio ženklai“ (2015).

Markeliūno, kaip ir kitų menininkų, gyvenime 10-ajame dešimtmetyje trūko teptukų, drobių, dažų. Paveikslų tapymas ant statybinio kartono buvo tapęs norma, kaip ir užperkamas tam įspūdingas spalvų kiekis. Nors iki šiol menininkas tapo ant kvadratinio formato drobių, tuo metu paveikslų „kvadratai“ buvo pasirenkami todėl, kad tiesiog nebuvo iš ko rinktis. Permainų įrankiai, ko gero, prisidėjo prie menininko darbų estetinio turinio. Dabartiniuose Markeliūno kūriniuose, kaip ir ankstyvojoje kūryboje, galima rasti panašios prislopintos koloristikos, niekur neišnyko ir kvadratinis formatas.

Pasak menininko, Katinas mokė abstrakciją kurti iš eskizo, tiksliai perkeliant jį ant didesnio formato. Taip kūrybiniame procese išlikdavo eskizo gyvybingumas, išryškėdavo spalvinė kompozicija ir pusiausvyra. Kai kurių kūrinių estetika labai artima Katino kūriniams.

Abstrakti tapyba iš principo sunkiai pasiduoda išaiškinimui, ne išimtis ir Markeliūno tapiniai. Juos galima būtų įvardyti kaip paraščių abstrakcijas. Jos panašios į sąsiuvinių ar užrašų knygelių paraštėse automatiškai paišomus piešinius. Tik, priešingai nei siurrealistinės paraščių piktogramos, Markeliūno darbai turi daug racionalaus prado. Juose sąmoningai ieškoma balanso tarp abstraktaus ir atpažįstamo, santykio tarp spalvų ir monochromiškumo, siekiama išsivaduoti iš tradicinio tapybos konvencionalumo ir pasakojimo.

Kitaip nei mokytojo, Markeliūno tapyba turi gestų tapybos bruožų. Tik joje nėra ūmiai išsiveržiančio, aistringo tapybos pliūpsnio. Gestai atsiranda mechaniškai ir metodiškai stuksenant mentele ir lengvai šiaušiant drobės ar kartono paviršius (argi procesas neprimena vieno pirmųjų gestų tapybos JAV klasiko, mechaniškai žingsniuojančio ant drobės?). Kūrinių paviršius tarsi sudarytas iš lygiojo, monochrominio ir „išdrykstančio“ sluoksnio, o paviršiniam melanžui sukurti naudojama mentelė. Paveikslai virsta padrikų, vietomis ritmiškų potėpių ir lygių spalvos plotų atodangomis. Tapinyje „Balta figūra“ (1990) balta figūra net ne iš karto pastebima. Kaip ir paveiksle „Riboti peizažai“ (1989) atpažįstamumas – tik pretekstas ieškoti optimalios spalvų pusiausvyros ir spalvinių santykių.

Parodoje eksponuojami kūriniai, išskyrus diplominį „Karalius ir karalienė“ (1990), turi sąsajų su Katino tapiniais, bet į juos galima pažvelgti kaip į kūrinius su citatomis. Pats menininkas minėjo, kad T formą – paveikslas „Figūros apsikeitimas“ (1990) – pasiūlė pats Katinas. Ieškodamas spalvos įtaigos, bandydamas skirtingus abstrahavimo laipsnius, galų gale daug diskutuodamas su mokytoju ir kolegomis, menininkas kūrė visiškai savitą abstrakcijos atmainą, kuri, nuo sukūrimo prabėgus beveik trims dešimtmečiams, įgauna naują vertę ir gali papildyti lietuvišką abstrakcijos istoriją. Menininkas iki šiol aktyviai kuria, tačiau parodas rengia ne itin dažnai.

Galerija „Trivium“ (Vitebsko g. 23, Vilnius) lankoma tik susitarus telefonu 8 693 58 318

Ieva Rutė ir Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.
Ieva Rutė ir Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.
Rimvydas Markeliūnas, diplominis darbas „Karalius ir karalienė“. 1990 m. R. Šileikos nuotr.
Rimvydas Markeliūnas, diplominis darbas „Karalius ir karalienė“. 1990 m. R. Šileikos nuotr.
Kūrinys iš Rimvydo Markeliūno parodos „Karalius ir karalienė“. R. Šileikos nuotr.
Kūrinys iš Rimvydo Markeliūno parodos „Karalius ir karalienė“. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
 Ieva Rutė ir Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.
Ieva Rutė ir Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.
Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.
Rimvydas Markeliūnas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Šileikos nuotr.
Rimvydas Markeliūnas, „Balta figūra“. 1990 m. R. Šileikos nuotr.
Rimvydas Markeliūnas, „Balta figūra“. 1990 m. R. Šileikos nuotr.