Pagal užsienio žiniasklaidą
Ingmaro Bergmano gimimo metinių šimtmečiui bus sukurtas filmas „64 minutės su Rebeka“. Šį tekstą Bergmanas parašė 1969 metais. Iš pradžių planuota, kad tai bus bendras Bergmano, Federico Fellini ir Akiros Kurosawos projektas. Režisieriai turėjo kurti novelių filmą „Trio“. Deja, jis taip ir liko neįgyvendintas.
„64 minutės su Rebeka“ – tai pasakojimas apie mokytoją, dirbančią su kurčiais vaikais. Herojė yra nėščia, patenka į autokatastrofą, lanko sekso klubus ir vaikšto matuotis suknelių. Rebeką turėjo vaidinti Katharine Ross, išgarsėjusi po vaidmens Mike’o Nicholso filme „Absolventas“ (1967). Apie tai, kad toks scenarijus egzistuoja, sužinota po to, kai 2002 m. Bergmanas perdavė archyvą fondui, kuris vėliau buvo pavadintas jo vardu.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Broliai Ethanas ir Joelis Coenai praėjusią savaitę pasirašė kontraktą su Holivudo studija „Fox“. Būsimas jų filmas pasakos apie 2013 metais uždarytą liūdnai pagarsėjusį interneto portalą „Silk Road“, kuriame buvo prekiaujama nelegaliomis prekėmis, narkotikais, vaikų pornografija. Filmo veikėjas bus portalo savininkas Rossas Williamas Ulbrichtas. Jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos už narkotikų prekybą bei pinigų plovimą ir dabar atlieka bausmę. „Fox“ tikisi, kad projektas bus baigtas per artimiausius trejus metus.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Kol naujasis Nobelio literatūros premijos laureatas tyli, o jo gerbėjai džiūgauja, primename kelis faktus apie poeto ir muzikanto Bobo Dylano bei kino ryšius. 1973 m. jis trumpam pasirodė Samo Peckinpah vesterne „Patas Garetas ir Bilis vaikelis“ („Pat Garrett and Billy the Kid“). Būtent šiam filmui jis parašė legendinę dainą „Knockin’ on Heaven’s Door“.
2003-aisiais Dylanas suvaidino pagrindinį vaidmenį Larry Charleso muzikiniame filme „Masked an Anonymus“. Čia jam teko vaidinti ką tik iš kalėjimo paleistą folk muzikos dainininką, kuris rengiasi koncertui. Dylanas buvo ir šio filmo muzikos autorius bei scenarijaus bendraautoris, tačiau prisidengė Sergejaus Petrovo pseudonimu. Tarp Dylano partnerių – Jeffas Bridgesas, Penelope Cruz, Johnas Goodmanas, Jessica Lange, Angela Bassett, Edas Harrisas, Mickey’is Rourke’as, Bruce’as Dernas.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Praėjus trejiems metams po „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusio filmo „Adelės gyvenimas“, Abdellatifas Kechiche’as kuria savo šeštąjį filmą „Mektoub Is Mektoub“. Filmavimas laikomas paslaptyje, bet jau žinoma, kad tai bus laisva François Bégaudeau knygos „La Blessure, la vraie“ adaptacija. Tačiau šį projektą režisierius puoselėja gana seniai, pirmąkart apie filmavimą kalbėta jau 2014-ųjų rugpjūtį. Filmo aktoriai kol kas neatskleidžiami. Jo herojus – jaunas scenaristas Aminas, kuris grįžta atostogų iš Paryžiaus į gimtąjį miestą Viduržemio jūros pakrantėje. Apsuptas vaikystės draugų, jis leidžia laiką paplūdimyje ir baruose. Vieną vakarą jis sutinka jauną moterį Žasminą, ši sužavi Aminą dainininkės talentu. Aminas svajoja apie meilę „kaip kine“. Taip pat vaikinas sulaukia turtingo verslininko pažadų finansuoti jo debiutinį pilno metražo filmą, jam neabejinga ir prodiuserio žmona.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Alejandro Gonzálezas Inárritu pradeda eksperimentinį filmą, remdamasis virtualios realybės (VR) technologija. Filmo tema – imigrantai meksikiečiai JAV. Tai bus trumpo metražo filmas, pasakojantis apie grupę meksikiečių, kertančių Meksikos ir JAV sieną. Filmą gamins „Legendary Entertainment“ bei šiuolaikinį meną remiantis italų fondas „Fondazione Prada“. Premjeros data dar nežinoma. Apie šį projektą Meksikoje gimęs režisierius kalba jau ketvirti metai. Kartu su juo dirbs ir operatorius Emmanuelis Lubezkis, filmavęs ir „Oskaru“ apdovanotus „Žmogų-paukštį“ (2014) bei „Hju Glaso legendą“ (2015). Virtualią tikrovę bei personažus kurs naujausias 1975 m. George’o Lucaso įsteigtos „Industrial Light & Magic“ padalinys „ILMxLAB“, kuris jau bendradarbiavo su „Kapitono Amerikos: pilietinio karo“ ir „007 Spectre“ kūrėjais.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Vokietijoje vykusiame Tarptautiniame Oldenburgo kino festivalyje paskelbti penki debiutantų filmai, šiemet pretenduosiantys į „Europos atradimo – FIPRESCI prizo“ (European Discovery 2016 – Prix FIPRESCI) apdovanojimą. Filmus atrinko Dagmar Jacobsen (Vokietija), Angeles González-Sinde (Ispanija), Tomas Sommerlatte (Vokietija), Mihajus Chirilovas (Rumunija), Isabelle Danel (Prancūzija), Krzysztofas Kwiatkowskis (Lenkija) ir Neilas Youngas (D. Britanija).
Į apdovanojimą pretenduoja: Bogdano Miricos „Šunys“ („Caini“, Rumunija, Prancūzija, Bulgarija, Kataras), Jules’io Herrmanno filmas „Liebmann“ (Vokietija), Elite Zexer „Smėlio audra“ („Sufat cholm“, Izraelis, Prancūzija), Juho Kuosmaneno „Laimingiausia Oles Makio gyvenimo diena“ („Hymyileva mies“, Suomija, Vokietija, Švedija) ir šiemet „Kino pavasaryje“ apdovanotas Svetlos Tsotsorkovos „Troškulys“ („Thirst“, Bulgarija).
Pagal užsienio žiniasklaidą
Po filmų apie Yves’ą Saint-Laurent’ą ir Chanel atėjo eilė britui Alexandre’ui McQueenui. Studija „Maven Pictures“ pradėjo filmą „Skerdikas“ („The Ripper“). Jame bus pasakojama apie sudėtingus madų kūrėjo Alexandre’o McQueeno (1969– 2010) ir jo globėjos stilistės Isabellos Blow (1958–2007) santykius. Viena įtakingiausių mados redaktorių atkreipė dėmesį į jauną, vos dvidešimt trejų debiutantą dizainerį 1992 metais, kai jis pristatė kolekciją „Džekas Skerdikas“. McQueenas kilęs iš darbininkų kvartalo, ji – ekscentriška aristokratė. Blow nusipirko visą kolekciją už 5 tūkstančius svarų, įtikino dizainerį vadintis Alexandre’u. Jie susidraugavo. Blow dirbo „Tatler“ mados redaktore, bendradarbiavo su „Vogue“, „The Sunday Times Style magazine“. Ji prisidėjo prie McQueeno iškilimo. Blow visą gyvenimą skyrė madai ir menui, bet jautėsi neįvertinta. Paskutiniais metais ji sirgo depresija ir nusižudė. Taip pat išėjo ir McQueenas, tačiau jų bendradarbiavimas laikomas vienu įdomiausių ir kontroversiškiausių mados istorijoje. Filmo kūrėjai kol kas laikomi paslaptyje. Tačiau tai ne vienintelis filmas apie šį dizainerį – savo biografinį pasakojimą apie McQueeną rengiasi kurti ir britų režisierius Andrew Haighas, išgarsėjęs po filmo „45 metai“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Skandalingas rusų teatro režisierius Konstantinas Bogomolovas pasekė kolegų Ivano Vyrypajevo, Kirilo Serebrennikovo, Vasilijaus Sigarevo, Vladimiro Mirzojevo pėdomis ir nusprendė sukurti filmą. Jis ekranizuoja 2000 m. parašytą Vladimiro Sorokino apsakymą „Nastia“. Filmo veikėjai – dvarininkų šeima, kuri iškepa rusiškoje krosnyje šešiolikos sulaukusią dukterį Nastią, o paskui ją valgo kalbėdamiesi apie Nietzschę, Rusiją ir tarnų auklėjimą. Bogomolovas veiksmą perkėlė į mūsų dienas. Nastią vaidina Olga Fedotova, jos motiną – Elžbieta Latėnaitė, tėvą – vyru nugrimuota Darja Moroz, šventiką – Olegas Garkuša.
Filmui dar nepasirodžius, sukruto rusų visuomenininkai aktyvistai, kurie kaltina rašytoją ekstremizmu, pasityčiojimu iš stačiatikių vertybių ir reikalauja uždrausti platinti Sorokino apsakymą Rusijoje bei patraukti atsakomybėn Bogomolovą.
Beje, Vilniuje, Mažajame teatre statydamas spektaklį „Mano tėvas – Agamemnonas“, Bogomolovas Ifigenijos mitą analizavo pasitelkęs būtent „Nastią“.
Tačiau 2017 m. pasirodys ir dar vienas Bogomolovo filmas pagal jo spektaklį „Metai, kai aš negimiau“ („God, kogda ja ne rodilsia“, pagal Viktoro Rozovo pjesę), kuriame vaidina tėvas ir sūnus Olegas ir Pavelas Tabakovai, Ana Čipovskaja ir Darja Moroz.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Prieš kelerius metus filmu „Atkirtis“ („Whiplash“) Kanuose išgarsėjęs amerikiečių režisierius Damienas Chazelle’as šiemet atidarys 73-ąjį Venecijos kino festivalį, vyksiantį rugpjūčio 31– rugsėjo 10 dienomis Naujasis Chazelle’o filmas vadinasi „La La Land“, pagrindinius vaidmenis jame sukūrė Emma Stone ir Ryanas Goslingas. Jų herojai – pradedančioji aktorė ir džiazo pianistas – susitinka ir įsimyli vienas kitą Los Andžele. Festivalio programa bus paskelbta birželio pabaigoje. Žiuri šiemet vadovaus teatro ir kino režisierius Samas Mendesas.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienį apdovanoti 56-ojo Krokuvos kino festivalio nugalėtojai. Trumpo metražo konkurse dalyvavęs Lino Mikutos filmas „Šaltos ausys“ gavo „HBO Polska“ prizą už geriausią operatoriaus darbą Kristinai Sereikaitei. Žiuri taip suformulavo savo sprendimą: „Už darbą, kuriame pavyko užfiksuoti subtilią pusiausvyrą tarp tėvo, sūnaus ir gamtos, protingai ir subtiliai atskleidžiant šalia esantį pasaulį, lydintį mus dar ilgai po peržiūros.“
„Prix Efa Kraków 2016“ geriausiam Europos filmui (nominacija Europos kino apdovanojimui trumpo metražo filmo kategorijoje) skirta filmui „Čia aš tik svečias“ („Yo no soy de aqui“, Čilė, Lietuva, Danija), kurio režisierės yra Giedrė Žickytė ir Maite Alberdi. Žiuri apdovanojimą skyrė už „giliai humanistinį gyvenimo, atminties ir orumo vaizdą moters, kuri nepaisydama sunkios ligos įkūnija garbę ir ryšį su savo tėvyne, kultūra ir kalba. Ir nors jos istorija rutuliojasi toli už Europos ribų, ji skamba kaip tobulas Europos Sąjungos moto „In Variete Concordia“ įgyvendinimas“.
Keturiuose festivalio konkursuose ir 12 nekonkursinių programų buvo parodyta 250 filmų iš Lenkijos ir viso pasaulio. 114 iš jų dalyvavo konkursuose, filmus pasižiūrėjo apie 25 tūkstančius žiūrovų. Festivalio garbės apdovanojimas už kūrybos nuopelnus „Drakonų drakonas“ įteiktas režisieriui Marceliui Łozińskiui – vienam didžiausių lenkų kino dokumentininkų, ne kartą tapusiam Krokuvos laureatu.