7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

„7md“ inf.
Nr. 35 (1187), 2016-11-04
Kinas Trumpai
Režisierius Emiras Kusturica
Režisierius Emiras Kusturica

Filmas pagal nežinomą Ingmaro Bergmano scenarijų

Ingmaro Bergmano gimimo metinių šimtmečiui bus sukurtas filmas „64 minutės su Rebeka“. Šį tekstą Bergmanas parašė 1969 metais. Iš pradžių planuota, kad tai bus bendras Bergmano, Federico Fellini ir Akiros Kurosawos projektas. Režisieriai turėjo kurti novelių filmą „Trio“. Deja, jis taip ir liko neįgyvendintas.

 

„64 minutės su Rebeka“ – tai pasakojimas apie mokytoją, dirbančią su kurčiais vaikais. Herojė yra nėščia, patenka į autokatastrofą, lanko sekso klubus ir vaikšto matuotis suknelių. Rebeką turėjo vaidinti Katharine Ross, išgarsėjusi po vaidmens Mike’o Nicholso filme „Absolventas“ (1967). Apie tai, kad toks scenarijus egzistuoja, sužinota po to, kai 2002 m. Bergmanas perdavė archyvą fondui, kuris vėliau buvo pavadintas jo vardu.

 

Filmą pagal Bergamano scenarijų kurs švedų kino ir teatro režisierė Suzanne Osten (g. 1944), kuri iki pat Bergmano mirties 2007-aisiais jo atvirai nekentė ir su juo kovojo. Neapykanta, beje, buvo abipusė ir atsirado 7-ajame dešimtmetyje, kai abu kūrėjai atsidūrė skirtingose kovos už kultūrą barikadų pusėse. Tradicijų šalininkas ir individualistas Bergmanas nemėgo radikalios feministės Osten, aktyviai dalyvavusios judėjime „Aštuonių grupė“. Neapykanta turėjo ir asmenišką atspalvį. Osten motina dirbo su Bergmanu jo kino karjeros pradžioje, bet taip ir negalėjo prasimušti kino pramonėje dėl vyrų dominavimo. Apie tai pasakojo debiutinis Osten filmas „Mama“ (1982), skirtas jos motinos kovai su lytiniais prietarais kine. Filme Bergmanas apibūdinamas itin neigiamai. Osten kaltino Bergmaną, esą jam pirmininkaujant Europos kino akademijai jos filmas „Angelas sargas“ (1990) negavo pelnyto apdovanojimo.

 

Bergmano scenarijus atsitiktinai atsidūrė Osten rankose. Iš pradžių jis buvo pasiūlytas Švedijos radijui, kad šis parengtų radijo spektaklį. Radijo teatro skyriui tada vadovavo buvusi Osten mokinė, kuri ir parodė jai tekstą. Radijo spektaklį taip pat režisavo Osten. Jo premjera numatyta lapkričio 8 dieną. Bet scenarijus Osten taip patiko, kad ji nusprendė kurti ir filmą, kuris turėtų pasirodyti 2018 metais, minint Bergmano gimimo šimtąsias metines.


Vladimiras Putinas apdovanojo Emirą Kusturicą

Spalio 26 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo Draugystės ordinu apdovanojamas serbų režisierius Emiras Kusturica. Jame rašoma, kad režisierius apdovanotas „už svarbų indėlį stiprinant draugystę ir bendradarbiavimą tarp tautų, rusų kalbos ir kultūros saugojimą bei populiarinimą užsienyje“. Lapkričio 4 d. režisierius atvyks į Maskvą, į apdovanojimo teikimo ceremoniją. Tai ne pirmas Kusturicos apdovanojimas. Jis pelnė ne tik prestižinių kino festivalių prizus, bet ir Garbės legiono ordiną bei tris serbų stačiatikių bažnyčios ordinus ir Tarptautinio stačiatikių tautų vienybės fondo premiją.

 

Animatorius Benjaminas Castaldi kurs filmą apie Simoną Signoret

Simona Signoret (1921–1985) – prancūzų kino legenda. 6-ajame dešimtmetyje ji buvo viena populiariausių prancūzų kino aktorių pasaulyje. Filmą apie ją rengiasi kurti animatorius Benjaminas Castaldi. Tai bus labai asmeniškas filmas, mat Castaldi yra Signoret anūkas. Jis parašė dvi knygas apie Signoret, išleistas 2004 ir 2010 metais. Žydo vertėjo iš Lenkijos duktė Signoret išgarsėjo 5-ajame dešimtmetyje, suvaidinusi savo pirmojo vyro Yves’o Allégret filmuose „Aušros demonai“ („Les Demons de l’aube“, 1946) ir „Dėdė iš Anvero“ („Dedee d’Anvers“, 1948) bei niūrioje Marcelio Blistene’o dramoje „Macadam“(1947).

 

1951-aisiais ji paliko vyrą ir ištekėjo už aktoriaus ir dainininko Yves’o Montand’o, su kuriuo, nepaisydama jo nuolatinių romanų (pavyzdžiui, su Marilyn Monroe), liko iki gyvenimo pabaigos. Tais pačiais metais ji suvaidino vieną garsiausių savo vaidmenų – prostitutę Mari, pramintą Auksiniu šalmu, Jacques’o Beckero filme „Auksinis šalmas“. Po to sekė vaidmenys Marcelio Carné, Henri-Georges’o Clouzot, Luiso Bunuelio filmuose, atnešę aktorei tarptautinį pripažinimą. 1960-aisiais už vaidmenį britų režisieriaus Jacko Claytono filme „Kelias į aukštuomenę“ Signoret buvo įteiktas „Oskaras“. Tai ne pirmas apdovanojimas už vaidmenį Claytono filme – prieš tai buvo Kanų kino festivalio, BAFTA prizai.

 

Signoret filmavosi garsiausių savo laikų režisierių René Clement’o, Sidney Lumeto, Jeano- Pierre’o Melville’io, Antonio Pietrangeli, Costa-Gavraso filmuose. Būdama 57-erių Signoret buvo apdovanota „Cezariu“ už ponios Rozos – buvusios prostitutės, auginančios kitų prostitučių vaikus, vaidmenį Moshe Mizrahi filme „Gyvenimas prieš akis“ („La Vie devant soi“), kurio pagrindas – Romaino Gary romanas. Filmas buvo apdovanotas „Oskaru“ geriausiam filmui užsienio kalba.

 

8-ojo dešimtmečio viduryje ji atsidėjo rašymui. Autobiografinė knyga „Nostalgija nebe tokia, kokia buvo“ („La nostalgie n’est plus ce qu’elle était“) išversta į daugelį pasaulio kalbų.

 

Jennifer Lawrence vaidins Zeldą Fitzgerald
Jennifer Lawrence vaidins vieną garsiausių 3-iojo dešimtmečio moterų – rašytoją, Franciso Scotto Fitzgeraldo žmoną ir ne tik jo romanų moterų veikėjų prototipę Zeldą Fitzgerald. Biografinį filmą rengiasi kurti Ronas Howardas. Filmas vadinsis „Zelda“, jo pagrindas – pasauliniu bestseleriu tapusi Nancy Milford knyga (nepainioti su lietuviškai neseniai išleistu Therese Anne Fowler romanu.) Vienos įspūdingiausių savo laikų moterų likimas buvo tragiškas: ji kentė nuo bipoliarinio sutrikimo ir mirė būdama vos 47-erių, užsidegus psichiatrinei ligonei, kurioje buvo gydoma ne vienerius metus.

 

Parengė Ž. P.

Režisierius Emiras Kusturica
Režisierius Emiras Kusturica
Režisierius Ingmaras Bergmanas
Režisierius Ingmaras Bergmanas
Aktorė Jennifer Lawrence
Aktorė Jennifer Lawrence
Simona Signoret ir Lawrence’as Harvey filme „Kelias į aukštuomenę“
Simona Signoret ir Lawrence’as Harvey filme „Kelias į aukštuomenę“