Kino naujienos trumpai

Krokuvos apdovanojimai – lietuvių autorių filmams

Šeštadienį apdovanoti 56-ojo Krokuvos kino festivalio nugalėtojai. Trumpo metražo konkurse dalyvavęs Lino Mikutos filmas „Šaltos ausys“ gavo „HBO Polska“ prizą už geriausią operatoriaus darbą Kristinai Sereikaitei. Žiuri taip suformulavo savo sprendimą: „Už darbą, kuriame pavyko užfiksuoti subtilią pusiausvyrą tarp tėvo, sūnaus ir gamtos, protingai ir subtiliai atskleidžiant šalia esantį pasaulį, lydintį mus dar ilgai po peržiūros.“

„Prix Efa Kraków 2016“ geriausiam Europos filmui (nominacija Europos kino apdovanojimui trumpo metražo filmo kategorijoje) skirta filmui „Čia aš tik svečias“ („Yo no soy de aqui“, Čilė, Lietuva, Danija), kurio režisierės yra Giedrė Žickytė ir Maite Alberdi. Žiuri apdovanojimą skyrė už „giliai humanistinį gyvenimo, atminties ir orumo vaizdą moters, kuri nepaisydama sunkios ligos įkūnija garbę ir ryšį su savo tėvyne, kultūra ir kalba. Ir nors jos istorija rutuliojasi toli už Europos ribų, ji skamba kaip tobulas Europos Sąjungos moto „In Variete Concordia“ įgyvendinimas“.

Keturiuose festivalio konkursuose ir 12 nekonkursinių programų buvo parodyta 250 filmų iš Lenkijos ir viso pasaulio. 114 iš jų dalyvavo konkursuose, filmus pasižiūrėjo apie 25 tūkstančius žiūrovų. Festivalio garbės apdovanojimas už kūrybos nuopelnus „Drakonų drakonas“ įteiktas režisieriui Marceliui Łozińskiui – vienam didžiausių lenkų kino dokumentininkų, ne kartą tapusiam Krokuvos laureatu.

„Auksinį ragą“ už geriausią tarptautinio konkurso filmą žiuri skyrė filmui „Mano draugas Borisas Nemcovas“ („Moj drug Boris Nemcov“, Rusija, Estija, 2016). Filmo režisierė Zosya Rodkevich parodė paskutinį Rusijos opozicijos lyderio gyvenimo dešimtmetį. Režisierė lydėjo filmo herojų iki pat jo tragiškos mirties, kai Nemcovas buvo nušautas Maskvos centre 2015-ųjų vasarį. Ji dalyvavo ir demonstracijose, ir neoficialiuose susitikimuose.

„Sidabrinis ragas“ atiteko Pierui-Lucui Latulippe’ui ir Matrinui Fournier už filmą „Mūsų namas“ („Manoir“, Kanada, 2015), pasakojančiam apie psichiatrinę ligoninę, tapusia prieglauda ne vienam nelaimėliui. Filme užfiksuotos paskutinės jos gyvavimo dienos.

Geriausio vidutinio metražo filmo apdovanojimas paskirtas Massimo Coppolai už filmą „Romeo ir Džuljeta“ („Romeo e Julietta“, Italija, 2015). Jis nukelia į čigonų gyvenvietę Romos priemiestyje, kur vyksta aktorių atranka, o gyvenimas netikėtai ima susilieti su menu: jaunų aktorių šeimose atgyja prisiminimai apie karą buvusioje Jugoslavijoje.  

„Auksiniu drakonu“ už geriausią trumpo metražo filmą, parodytą tarptautiniame konkurse, gavo Tamar Kay filmas „Nebylės moters namai“ („Beit Ha'Ilemet“, Izraelis, 2015). Tai pasakojimas apie moterį, kuri su aštuonmečiu sūnumi gyvena Hebrone, palestiniečių savininkų paliktame name. „Sidabrinius drakonus“ šiame konkurse už geriausią dokumentinį, animacinį ir vaidybinį filmus gavo Zofia Kowalewska už filmą „Ryšiai“ („Więzi“, Lenkija, 2016), Sofie Kapmark už filmą „Cunamis“ („Tsunami“, Danija, 2016) ir Damienas O’Donnellas už filmą „Kaip praėjo diena?“ („How Was Your Day?“, Airija, 2016). 

Lenkų filmų konkurse „Auksiniu prizu“ apdovanotas Wojciecho Kasperskio filmas „Ikona“ (2016). Jo herojus – senas gydytojas, visą gyvenimą paskyręs psichiatrinei ligoninei Sibiro užkampyje. Diskretiškas ligoninės gyvenimo stebėjimas filme tampa meditacija apie žmogaus prigimtį. Šis filmas gavo ir prizą už geriausią operatoriaus darbą. Jis atiteko Łukaszui Żaliui („Ida“). Taip pat filmas apdovanotas už geriausią montažą (Tymoteusz Wiskirski), jam paskirti ir FIPRESCI bei Maciejaus Szumowskio prizai už ypatingą jautrumą socialiniams klausimams.

Sidabrinius apdovanojimus už geriausią dokumentinį, animacinį ir vaidybinį filmus pelnė Pawełas Łozińskis už filmą „Net nežinai, kaip labai tave myliu“ („Nawet nie wiesz, jak bardzo cię kocham“, 2016), Marta Pajek už „Neįmanomos figūros ir kitos istorijos II“ („Figury niemożliwe i inne historie II“, 2016) ir Piotro Adamskio „Atidarymas“ („Otwarcie“, 2016). Pastarajam filmui atiteko ir Tarptautinės diskusinių kino klubų federacijos apdovanojimas „Don Kichotas“.

Geriausio muzikinio filmo konkurso nugalėtoju tapo Gitty Gsell filmas „Triukšmo melodijos“ („Melody of Noise“, Šveicarija, 2015).

Danielis Craigas vaidins slaptos organizacijos vadą

Danielis Craigas atsisakė vaidinti Bondą, tačiau sutiko filmuotis seriale pagal naujausią Jonathano Franzeno romaną „Purity“. Premjera planuojama 2018 metais televizijos kanale „Showtime“. Žinoma, kad serialas bus 20 serijų, visas režisuos Toddas Fieldas. Scenarijumi kartu su Davidu Haremu rūpinsis pats Franzenas. Vykdančiuoju prodiuseriu bus Craigas.

Franzeno romanas „Purity“ kalba apie šiuolaikinio pasaulio, kurį reguliuoja socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, moralę. Knygoje pasakojamas jaunos merginos Purity „Pip“ Tailer likimas. Ji turi finansinių problemų, todėl bando rasti tėvą, kurio nepažįsta. Poreikis pažinti save atveda ją į slaptą organizaciją „The Sunshine Project“ (tai fiktyvus „WikiLeaks“ konkurentas). Organizacijos lyderį, charizmatišką Andreasas Volfas, ir vaidins Craigas.

Colinas Firthas vaidins filme apie „Kurską“?

Colinas Firthas dalyvauja derybose dėl filmavimosi katastrofų filme apie rusų povandeninį laivą „Kurskas“, kuris nuskendo Barenco jūroje 2000-aisiais. Filmo prodiuseris – Lucas Bessonas. Manoma, kad režisieriumi bus Thomas Vinterbergas („Komuna“). Scenarijų rašo Steveno Spielbergo „Išgelbėti eilinį Rajaną“ scenarijaus autorius Robertas Rodatas. Filmas remsis prielaida, kad „Kursko“ kapitonas bei jūreiviai dar buvo gyvi kelias dienas po to, kai laivas paskendo, bet prezidentas Vladimiras Putinas ir karinio laivyno vadai nepadarė nieko, kad juos išgelbėtų.

Filmas pagal prancūzų ekonomisto knygą

Prancūzų dienraštis „Le Figaro“ teigia, kad bus kuriamas dokumentinis filmas pagal bestseleriu tapusią ekonomisto Thomas Piketty knygą „Kapitalas XXI amžiuje“ („Le Capital au XXIe siècle“, 2013). Pasaulyje jau parduota per 3 milijonus šios knygos egzempliorių. Pasakojimą apie tai, kaip nuo XIX a. auga nelygybė ir vis didesnę galią įgyja turčiai, į ekraną rengiasi perkelti Justinas Pembertonas, išgarsėjęs filmu „The Nuclear Comeback“ (2007). Piketty yra prisipažinęs: „Istorija, kurią papasakojau, labai vizuali. Su nelygybės istorija siejasi karai, revoliucijos, visi XXI ir XX amžių šokai. Visa tai galima parodyti.“ Jis pridūrė, kad nesikiš nei į scenarijų, nei į filmo režisūrą. Skaitytojams priminsime, kad dar XX a. pradžioje Karlo Marxo „Kapitalą“ planavo ekranizuoti rusų genijus Sergejus Eizenšteinas.

Parengė Ž. P.