Kino naujienos trumpai

Bobas Dylanas ir kinas

Kol naujasis Nobelio literatūros premijos laureatas tyli, o jo gerbėjai džiūgauja, primename kelis faktus apie poeto ir muzikanto Bobo Dylano bei kino ryšius. 1973 m. jis trumpam pasirodė Samo Peckinpah vesterne „Patas Garetas ir Bilis vaikelis“ („Pat Garrett and Billy the Kid“). Būtent šiam filmui jis parašė legendinę dainą „Knockin’ on Heaven’s Door“.

2003-aisiais Dylanas suvaidino pagrindinį vaidmenį Larry Charleso muzikiniame filme „Masked an Anonymus“. Čia jam teko vaidinti ką tik iš kalėjimo paleistą folk muzikos dainininką, kuris rengiasi koncertui. Dylanas buvo ir šio filmo muzikos autorius bei scenarijaus bendraautoris, tačiau prisidengė Sergejaus Petrovo pseudonimu. Tarp Dylano partnerių – Jeffas Bridgesas, Penelope Cruz, Johnas Goodmanas, Jessica Lange, Angela Bassett, Edas Harrisas, Mickey’is Rourke’as, Bruce’as Dernas.

Kitą garsią Dylano dainą „Blowin’ In the Wind“ nuoga scenoje dainuoja Roberto Zemeckio filmo „Forestas Gampas“ (1994) herojė. 1999 m. protesto daina „Hurricane“ nuskambėjo Normano Jewisono filme „Uraganas Karteris“ („Hurricane Carter“), pasakojančiame apie juodaodžio boksininko Rubino Carterio, kurį suvaidino Denzelas Washingtonas, gyvenimą. Net šeši aktoriai vaidino patį Dylaną Toddo Hayneso filme „Manęs čia nėra“ (2007). Skirtingus Dylano asmenybės įvaizdžius šiame filme sukūrė Christianas Bale’as, Marcusas Carlas Franklinas, Richardas Gere’as, Heathas Ledgeris, Benas Whishaw ir Cate Blanchett.

Didelis Dylano gerbėjas Martinas Scorsese rodė jį dokumentiniuose filmuose „The Last Waltz“ (1978) ir „No Direction Home: Bob Dylan“ (2005). Pastarajame aptariama Dylano įtaka JAV kultūrai.

Mirė prancūzų komikas Pierre’as Étaixas

Spalio 14 d. būdamas 87-erių mirė prancūzų aktorius ir režisierius Pierre’as Étaixas. Prancūzai vadina jį nepripažintu genijumi, vienu paskutinių prancūzų kino poetų ir prisimena filmus „Yoyo“ bei „Didžioji meilė“ („Le grand amour“, 1968), prieš gerą pusšimtį metų rodytus ir Lietuvos ekranuose. Beje, Étaixo retrospektyva prieš kelerius metus buvo surengta Vilniuje, o režisierius buvo „Žiemos ekranų“ svečias.

Étaixas gimė 1928 metais. Dar vaikystėje išryškėjo jo piešėjo talentas ir milžiniška vaizduotė. Iš gimtosios Luaros išvykęs į Italiją mokytis stikliaus amato, ten jis susižavėjo komedija. Iš pradžių jis pasirodydavo miuzikholuose, paskui cirke dirbo klounu. Tačiau jo meninę tapatybę formavo susižavėjimas Busterio Keatono ir Charleso Chaplino komedijomis. Étaixo karjerą lėmė 1954 m. įvykęs susitikimas su Jacques’u Tati: ketverius metus Étaixas piešė ir kūrė gegus būsimai Tati komedijai „Mano dėdulė“, ją filmuojant buvo režisieriaus asistentas.  

Režisūros Étaixas ėmėsi 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Tai buvo trumpo metražo „Rupture“ (1961) ir „Heureux Anniversaire“ (1962). Pirmasis pelnė FIPRESCi premiją, antrasis – „Oskarą“. Abu filmai kurti kartu su scenaristu Jeanu-Claude’u Carriere’u. Pilnametražis „Le Soupirant“ (1962) atskleidė Étaixą – ryškų kino autorių. Ši pagarbos duoklė komikams Keatonui ir Maxui Linderiui atnešė prestižinį Louis Delluco prizą, tačiau didžiuoju Étaixo šedevru laikomas cirko pasauliui skirtas „Yoyo“ (1965). Po to buvo dar keli įsimintini filmai, bet 1971 metais Étaixas kartu su žmona Annie Fratellini įkūrė Nacionalinę cirko mokyklą, o kiną grįžo tik 9-ajame dešimtmetyje, kai nusifilmavo Nagishos Oshimos filme „Maksas, mano meilė“ (1986). Primirštą kūrėją 2010-aisiais priminė Kanų festivalis.

Lumière’ų prizas įteiktas Catherine Deneuve

Kino Nobeliu kartais pavadinamas Lumière’ų prizas (Prix Lumière 2016) savaitgalį Lione (Prancūzija), ten, kur broliai Lumière’ai filmavo iš savo fabriko išeinančius darbininkus, įteiktas aktorei Catherine Deneuve. Prizas buvo teikiamas aštuntą kartą, pernai jį gavo Martinas Scorsese. Deneuve – pirmoji moteris, kuriai skirtas šis prizas. Kaip ir visi laureatai, ji turėjo sukurti savą „Darbininkų išėjimo iš Lumière’ų fabriko Lione“ versiją. Tarp statistų, vaidinančių darbininkus, buvo Bertrand’as Tavernier, Quentinas Tarantino, Chiara Mastroianni, Julie Depardieu, Ludivine Sagnier, Emmanuelle Bercot, Vincent’as Lindonas, Hippolyte’as Girardot ir festivalio direktorius bei Kanų kino festivalio meno vadovas Thierry Frémaux. Šiemet „Festival Lumière“ meistriškumo dirbtuves surengė Quentinas Tarantino, Nicolas Windingas Refnas, Park Chan-wookas.

„The Playlist“ sudarė šimto geriausių šiuolaikinių režisierių sąrašą

Kiekvienas sąrašas, žinoma, žaidimas, bet permetus akimis šio režisierių pavardes akivaizdu, kad sąrašo sudarytojai žiūri tik tuos Rytų ar Vidurio Europos filmus, kurie patenka į didžiųjų festivalių konkursus. Kita vertus, sąrašas tiksliai atspindi arthouse kino prioritetus, o su pirmuoju penketu nelabai pasiginčysi. Pirmoje vietoje atsidūrė Paulas Thomas Andersonas, antroji yra Kathryn Bigelow, treti – broliai Coenai, ketvirtas sąraše Toddas Haynesas, penktoje vietoje – Martinas Scorsese.

Visą sąrašą galima rasti čia: http://theplaylist.net/100-best-exciting-working-directors-20160926/#cb-content

Varšuvos kino festivalis paskelbė laureatus

Šeštadienį paaiškėjo 32-ojo Varšuvos kino festivalio laureatai. Apdovanojimai buvo teikiami penkiose kategorijose. Tarptautiniame konkurse nugalėjo Irano režisieriaus Parvizo Shahbazi filmas „Maliarija“. Už geriausią režisūrą apdovanotas islandas Guðmunduras Arnaras Guðmundssonas už filmą „Akmeninė širdis“ (Islandija, Danija). Debiutinio ir antrojo filmo konkurse, kuriame dalyvavo ir Andriaus Blaževičiaus filmas „Šventasis“, nugalėtoju tapo prancūzų režisieriaus Laurent’o Teyssier filmas „Toril“. Geriausiu dokumentiniu filmu paskelbta lenkės Annos Zamekos „Komunija“, pasakojanti apie ankstyvą brendimą. Geriausio trumpametražio filmo apdovanojimą pelnė Agnieszkos Elbanowskos „Pirmasis lenkas Marse“.

Parengė Ž. P.