Agnieszka Holland – viena garsiausių šių dienų lenkų kino režisierių. Ji kuria filmus bei serialus Europos šalyse ir JAV. Naujausio režisierės filmo „Ponas Džounsas“ („Mr. Jones“, Lenkija, D. Britanija, Ukraina) premjera įvyks vasarį Berlyne – filmas įtrauktas į pagrindinę konkursinę Berlinalės programą. „Ponas Džounsas“ pasakoja apie britų žurnalistą Garethą Jonesą, kuris 4-ajame dešimtmetyje rašė apie Holodomorą, bet niekas juo nenorėjo tikėti.

Radijo „Svoboda“ tinklalapyje – Aleksandros Vagner interviu su režisiere Agnieszka Holland, baigusia filmuoti „Garethą Jonesą“ (Lenkija, Ukraina, D. Britanija) – filmą apie britų žurnalistą, kuris 4-ajame dešimtmetyje Ukrainoje tapo Holodomoro, Didžiojo Ukrainos badmečio, liudininku.

Lenkų internetinis žurnalas culture.pl spausdina Bartoszo Staszczyszyno tekstą „Revizionistai ir patriotai – kaip lenkų kinas kalba apie Holokaustą“.

Sausio 23 d. Amerikos kino akademija paskelbė „Oskarų“ nominantus. Daugiausia – trylikos nominacijų sulaukė Guillermo del Toro filmas „Vandens forma“. Juosta nominuota geriausio filmo, režisieriaus, geriausios pirmo plano aktorės (Sally Hawkins), antro plano aktorės (Octavia Spencer), antro plano aktoriaus (Richard Jenkins), originalaus scenarijaus (Guillermo del Toro, Vanessa Taylor), operatoriaus (Dan Laustsen), muzikos (Alexandre Desplat), montažo (Sidney Wolinsky), garso (Glen Gauthier, Christian Cooke, Brad Zoern), garso montažo (Nathan Robitaille), scenografijos (Paul D. Austerberry, Jeffrey A. Melvin, Shane Vieau), kostiumų (Luis Sequeira) kategorijose.

Šių metų Gdynės kino festivalyje išties daug dėmesio buvo skirta moterų filmams. Pagrindinėje konkursinėje programoje – penki moterų režisierių filmai iš septyniolikos (ir du sukurti bendradarbiaujant).

Pirmadienį Gdynėje prasideda 42-asis lenkų vaidybinių filmų festivalis. Jį atidarys animacinis pilnametražis filmas „Tavo Vincentas“ („Twój Vincent“). Taip festivalio rengėjai nori pagerbti lenkų animacinio kino septyniasdešimtmetį. Ta proga festivalyje bus parodyta ir klasikinių lenkų animacinių filmų programa, vyks retrospektyvos. Atidarymo filmą jo kūrėjai Dorota Kobiela ir Hugh Welchmanas vadina tapybine animacija – kiekvienas iš 65 tūkstančių filmo kadrų nutapytas rankomis. Kuriant filmą dalyvavo 125 dailininkai iš viso pasaulio, ekrane atgaivinę per šimtą Vincento van Gogho paveikslų ir papasakoję apie dailininko gyvenimą bei mirtį.

Šeštadienį baigėsi 74-asis Venecijos kino festivalis, kuriame šiemet dominavo amerikiečių, italų ir prancūzų filmai. „Auksinio liūto“ apdovanojimas įteiktas Guillermo del Toro filmui „Vandens forma“ („The Shape of Water“). Tai pasakojimas apie nebylę valytoją (Sally Hawking), kuri 7-ajame dešimtmetyje slaptoje laboratorijoje užmezga kontaktą su vandenų pabaisa, iš kurios tyčiojasi CŽV agentas. Kartu su draugu ir juodaode bendradarbe jie pavagia pabaisą. Filmas rodo, kaip Šaltojo karo metais vyrų dominuojamame pasaulyje moters gestas tampa pasipriešinimo ženklu.

Kas yra tasai „Baltijos žvilgsnis“, – pavadinimas, provokuojantis nepatiklų sarkastišką šypsnį? Programos sudarytojai sufleruoja, kad tai galėtų būti istorinis ir kultūrinis sąmoningumas, atsakomybė reaguoti į nerimą keliančią dabartį ir jos politines grimasas bei konfliktus. Šiam žvilgsniui taip pat nesvetimos formos paieškos, sveikas (o kartais ir gerai apskaičiuotas) avantiūrizmas. Tai įrodo ne vienas į programą įtrauktas filmas – nuo istorinio, neadekvačių kontroversijų net Lietuvoje sulaukusio Wojciecho Smarzowskio filmo „Voluinė“ (atrodo, pasisakiusieji prieš filmą arba jo nematė, arba matė tai, ką norėjo) iki anarchistine ir feministine dvasia alsuojančio Agnieszkos Holland „Pėdsako“. Iš pirmo žvilgsnio gana pritempta Baltijos jūros regiono kino tapatybės paieškų koncepcija netrukdo sudaryti įdomios, ambicingos konkursinės programos, kurioje šiemet parodyti keturi dokumentiniai ir šeši vaidybiniai filmai.

Andrzejaus Wajdos (1926-2016) kinas visuomet reagavo į audringas istorines ir kultūrines Lenkijos transformacijas. Kalbėdamas apie XX a. šalies istoriją, kartu jis kalbėjo apie patį XX a. ir šiuolaikinį žmogų dramatiškų pasirinkimų akivaizdoje. Wajdos indėlį į lenkų kiną tikriausiai būtų sunku pervertinti – nors buvo ištikimas nacionalinio kino idėjai, tai netrukdė jo filmams tapti universaliais. Paskutinis režisieriaus filmas „Povaizdis“ (Powidoki, Lenkija, 2016) pasakoja apie tapytoją, meno teoretiką, tarpukario avangardo lyderį, pedagogą Władysławą Strzemińskį (1893–1952).