Autorius: Rasa Murauskaitė
Rasa Murauskaitė
Kūrybinės laisvės ir išbandymų metas
Susipažinkime su tarptautiniu Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursu
Sportininkai savo jėgas suremia varžybose, o menininkams tokia proga tampa įvairūs konkursai. Žinoma, konkurencija mene nėra pati priimtiniausia dėl pačios meno prigimties – nuolatinis noras nugalėti, parodyti save veda tiesiai į destrukciją, ne į pamatinių vertybių įprasminimą. Tačiau save išbandyti aktualiame kontekste, įvertinti savo galimybes, tobulėjimą, pasidomėti, ką ir kaip atlieka kiti gali būti net labai naudinga. Pavasariui vis smarkiau įsibėgėjant, po ketverių metų į Vilniaus koncertų sales kovo 31 – balandžio 6 dienomis vėl sugrįžta jau VII tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas, minintis ir gražią sukaktį: šiemet švenčiamos 105-osios muziko gimimo metinės. Šis renginys, kurį organizuoja Tarptautinių kultūros programų centras, LR Kultūros ministerija bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija, o globoja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra viena svarbiausių lietuviškos profesionalios muzikos populiarinimo tarptautiniu mastu platformų.
Rasa Murauskaitė
Prisikėlusi baroko muzika
Premjerinis Baroko operos teatro vakaras Valdovų rūmuose
Kiekviena premjera Lietuvoje – džiaugsmingas įvykis, rodantis, kad mūsų kultūrinis gyvenimas nestovi vietoje, nuolat ieško naujų impulsų, raiškos formų, kuria tai, ko anksčiau dar nebūta, kas prasminga ir reikalinga. Tokio džiugaus pirmojo karto liudininkais tapo intelektualioji vilniečių publika, kovo 14-osios vakarą susibūrusi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje ir pirmaisiais plojimais „pašventinusi“ naujojo Baroko operos teatro (meno vadovas – Viktoras Gerasimovas, muzikos vadovas – Juozas Mantas Jauniškis) debiutą. Pristatyti projektą nuspręsta atliekant vieno ryškiausių baroko epochos kompozitorių Georgo Friedricho Händelio dviejų dalių oratoriją „Prisikėlimas“ („La Resurrezione“) Carlo Sigismondo Capece’o libretu. Viena ankstyviausių kompozitoriaus oratorijų, atspindinčių baroko muzikos lengvumą, grakštumą, subtilumą ir žavesį, Lietuvoje skambėjo pirmą kartą, tad aptariamą premjerą galima pavadinti dviguba. Kaip viename savo interviu minėjo Baroko operos teatro meno vadovas ir vienas įkūrėjų V. Gerasimovas, toks pasirinkimas įgavo ir simbolinę prasmę, nes „Prisikėlimas“ tarsi pažymi naujo teatro įkūrimą, baroko muzikos prisikėlimą Lietuvos profesionaliojoje kultūroje. Prasminga ir tai, kad prieš koncertą vyko teatro organizuota vieša paskaita „G. F. Händelio oratorija „Prisikėlimas“ ir Romos muzikos mecenatų varžytuvės“, kurią vedė muzikologė Aleksandra Pister, – gilesnis baroko muzikinio konteksto pažinimas būtinas šios unikalios muzikinės estetikos suvokimui.
Rasa Murauskaitė
VII tarptautiniam Stasio Vainiūno konkursui artėjant
Į pavasarėjančio Vilniaus koncertų sales kovo 31 – balandžio 6 d. vėl sugrįžta VII tarptautinis Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas. Kas ketverius metus vykstantis vienas reikšmingiausių profesionaliosios muzikos konkursų Lietuvoje šiemet mini gražią sukaktį: pirmajam lietuviui – tarptautinio konkurso laureatui, pianistui, kompozitoriui ir pedagogui Stasiui Vainiūnui 2014 m. balandžio 2-ąją būtų sukakę 105 metai. Muzikas, praturtinęs lietuvių muzikos istoriją ir kaip puikus atlikėjas, ir kaip talentingas kompozitorius – ryški mūsų šalies muzikinė figūra.
Rasa Murauskaitė
Ir sužavėję, ir nušvilpti
Metų pradžios Paryžiaus operų įspūdžiai
Amžiams bėgant ji keitė muzikos ir kalbos santykio sampratą, muzikinę dramaturgiją, išraiškos priemones, tačiau šiuolaikinės postmoderniosios muzikos akivaizdoje opera neretai pavadinama konservatyviausiu iš muzikos žanrų. Nūdienos pasaulio kompozitoriai, akivaizdžiai įsimylėję kamerinės muzikos žanrus, operos prisibijo, o ir publika dažnai išlieka gana santūri šiuolaikinių operų ar itin modernių pastatymų atžvilgiu. Dabar naujos operos neretai užsakomos specialiai festivaliams, dažniausiai rodomos vos keletą kartų, vėliau greit nugrimzta užmarštin. Didieji operos teatrai savosios scenos neužleidžia – dažniausiai postmoderniajai operai tenka glaustis kuklesnėse erdvėse. Kodėl? Galbūt tai šiuolaikinės operos estetinių principų, reikalavimų pasekmė ar klasikinės operos diktato išraiška, o gal atlikėjų galimybių klausimas – moderniai operai atlikti reikia kiek kitokio pasirengimo nei itališkai bel canto ar Richardo Wagnerio muzikinėms dramoms.
Rasa Murauskaitė
Juodais ir baltais Paryžiaus klavišais
Birutės Vainiūnaitės koncertų Paryžiuje tradicija
Margame Paryžiaus kultūriniame žemėlapyje lietuviški veidai šmėkščioja gana retai, tad kaskart koncertų ar teatrų afišose išvydus pažįstamas pavardes smalsu pasidomėti, kas ir kaip atvedė juos į vieną svarbiausių Europos kultūros sostinių.
Rasa Murauskaitė
Žiupsnelis paryžietiškų įspūdžių
Šiuolaikinės muzikos aktualijos
Paryžius – tarsi nuolat kunkuliuojantis kultūrinis katilas: į jį įšokus atrodo, kad kiekvieną minutę prieš akis atsiveria kas nors nauja, netikėta, dar nematyta ir negirdėta. Net ir labai norėdamas negalėtum koja kojon žengti su kiekvienu įdomiu įvykiu, tad ir šiame nedideliame straipsnyje norėčiau pasidalinti tik žiupsneliu įdomių susitikimų su Paryžiaus šiuolaikinės muzikos scena, kuri kartais žavi, kartais nuvilia, bet niekada nepalieka abejingų.
Rasa Murauskaitė
Pravėrusi amžių užsklandą
Pokalbis su muzikologe Jūrate Trilupaitiene
Rasa Murauskaitė
Atverti Valdovų rūmai pasitiko operą
Koncertas Valstybės dieną
Todėl Valdovų rūmų atidarymo iškilmėms buvo taikliai pasirinktas
