7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Septyni dešimtmečiai su muzika

Davido Geringo jubiliejinis koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

Rugsėjo 23 d. Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo 28-ąjį koncertų sezoną. Jo akcentas – Davido Geringo portreto eskizas. Pasauliui oficialiai muzikas pristatomas kaip „Lietuvos violončelininkas ir dirigentas, šiandien priklausantis muzikiniam elitui“. Lietuvos – nereiškia tik geografinės priklausomybės. Iš Utenos „štelto“ (miestelio) džiaugsmus ir karo siaubą atsinešusi šeima jau pokariu Vilniuje sunkiai augino keturis berniukus. Dabar vyriausiasis augina didelę šeimą Izraelyje, jaunesnysis su lietuvaite – Toronte. Muziką nuo gimimo namuose girdėjusį Davidą mama nuvedė pas violončelės mokytoją Michailą Šenderovą. Tvirta draugystė su jo sūnumi, kompozitoriumi Anatolijumi Šenderovu peraugo į vaisingus kūrybinius ryšius. Vėliau – viltingos studijos Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje, Mstislavo Rostropovičiaus asmenybės šviesa, 1970 m. pelnytas aukso medalis tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse. Atmintini penkeri Lietuvos filharmonijos organizuojamų koncertų metai. Sudėtingas emigranto gyvenimas, rūpesčiai šeima, profesiniu gyvenimu, sunkus kelias į brandą. Nuo 1992-ųjų D. Geringas pajuto į Lietuvos muzikinės kultūros istoriją galįs įrašyti ir savo vardą. Jo inicijuoti, vėliau grojami pasaulio scenose, festivaliuose, pedagoginėse klasėse gimė nauji lietuvių autorių kūriniai, vokiečių įrašų kampanija „Dreyer-Gaido“ išleido dvigubą kompaktinį albumą „The Sound of Lithuania“ („Lietuvos skambesys“), kuriame, greta šiuolaikinių autorių, D. Geringas inicijavo ir įrašė retai skambančią prieškario ir pokario lietuvių kompozitorių muziką. Lietuvoje D. Geringas intensyviai koncertuoja, dalyvauja pačiuose įvairiausiuose projektuose su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos muzikais. 1999 m. apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 2002 m. –  Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, vėliau – Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

David Geringas, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Umbraso nuotr. („Lietuvos rytas“)
David Geringas, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Umbraso nuotr. („Lietuvos rytas“)
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Atvėręs duris į pasaulį

In Memoriam Saulius Sondeckis (1928 10 11 – 2016 02 03)

Profesorius Saulius Sondeckis augino mūsų meilę muzikai, jos supratimą, atsakingumą, pagarbą genijui ir talentui. Reiklus profesionalas, ypač darbštus, principingas, unikalus smuiko Mokytojas, nuo pirmųjų susitikimų su mažaisiais jau 1950 m. pradėjo ugdyti grojančiųjų ir klausančiųjų gebėjimą suprasti orkestro kalbą. Ne kartą sakė: „Niekada neketinau diriguoti. Tik mokyti vaikus muzikos. Visada maniau, kad pagrindinis pedagogo tikslas – padėti vaikams pajusti džiaugsmą muzikuojant, bendraujant su muzika. Ar nenuostabu visiems kartu nedideliu savo indėliu, kad ir maža partijėle orkestre, sukurti nuostabų muzikos rūmą!“ Profesorius, dvidešimt septynerius metus vadovavęs Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) Styginių instrumentų katedrai. Išugdė ne vieną smuikininkų kartą, sukūrė unikalią stygininkų – orkestro artistų – profesinio rengimo sistemą, besiremiančią vieningu vertybiniu požiūriu į muziką ir jos atlikimą. Dirigentas, orkestro artistų širdyse siekęs įžiebti muzikavimo džiaugsmą, gilia intuicija ir nuolat ugdomu intelektu atskleisti sudėtingiausių partitūrų gelmes. Kūrybingas koncertinės veiklos organizatorius, su savo orkestrais gebėjęs įsitvirtinti plačioje ir kaprizingoje menų rinkoje, sėkmingai dalyvauti pasauliniame koncertų maratone. Individualybė, savo erudicija, diplomatiškumu ir profesionalumu įprasminusi kūrybinį menininko aktą politinių ir ekonominių transformacijų trikdomoje Lietuvos visuomenėje. Savo atradimų džiaugsmu dalinęsis su meninių išgyvenimų laukiančiais žmonėmis didmiesčiuose ir toliausioje provincijoje, reprezentacinėse salėse ir kaimo mokyklose. Inteligentas, dėmesingai, pagarbiai bendravęs su žymiais pasaulio menininkais, karūnuotais asmenimis ir muziko kelią tik pradėjusiais jaunuoliais ar kukliais koncertų salių raktininkais. Lietuvos patriotas, pilietis, dėmesingai sekęs ir kiek galėdamas dalyvavęs kultūros kūrimo procesuose.

Saulius Sondeckis. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis repetuoja su „Maskvos virtuozais“. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis repetuoja su „Maskvos virtuozais“. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis su Tatjana Nikolajeva ir mokiniais. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis su Tatjana Nikolajeva ir mokiniais. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Saulius Sondeckis. Nuotrauka iš šeimos archyvo
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Keletas simptomų

Pamąstymai po kompozitoriaus Vytauto Laurušo jubiliejinio koncerto

Keistą visuomenės išbandymą tarsi lakmuso popierėliu atliko Lietuvos nacionalinės ir Vyriausybinės premijų laureatas, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, kompozitorius Vytautas Laurušas. Ėmė ir surengė savo 85-mečio sukakčiai skirtą vakarą ne gegužę, kaip derėjo, bet lapkričio 6 dieną. Gal iškiliausi jo muzikos atlikėjai – tarptautinių konkursų laureatas violončelininkas Vytautas Sondeckis ir buvęs jo pedagogas, dabar ir dirigentas, Lietuvos nacionalinės ir įvairių tarptautinių premijų laureatas David Geringas ar Šv. Kristoforo orkestras pavasariop buvo labai užimti? O gal kompozitorius vėlokai pamatė jį įkvėpusį išgąstingą vabalą (apie jį vėliau) – nespėjo situacijos reflektuoti?
 
Pilna Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė, rožių aromatas, prieš pasaulines premjeras neramūs atlikėjai. V. Laurušas taip pat jaudinosi. Koncertą vedė muzikologė Laimutė Ligeikaitė. Skambėjo pagarbūs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriaus profesoriaus Zbignevo Ibelhaupto sveikinimo žodžiai. Jie liudijo, kad ir šiandien svarbūs tie kadaise išsvajoti, dar nepasiekti Lietuvos muzikinės kultūros puoselėtojų horizontai. Buvo perskaityti gražūs premjero Algirdo Butkevičiaus palinkėjimai. Kaip jau tapo įprasta, menininko „nepastebėjo“ Kultūros ministerija, Respublikos Seimo „kultūros specialistai“ ir kitos pretenzingai menininkų vardu veikiančios institucijos, taip pat istorijos nevertinantis jaunimas. Tai ir fiksuosime kaip pirmąjį besiritančios kultūros simptomą. Tik klausimas: ar jį inspiravo kūrėjo amžius, ar prasta veikiančiųjų asmenų orientacija kultūros gyvenime?

Vytautas Laurušas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vytautas Laurušas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
David Geringas ir Vytautas Sondeckis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
David Geringas ir Vytautas Sondeckis. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pinchosas Mendelsonas

 

Kovo 17 d., eidamas 96-uosius, Izraelyje mirė ilgametis Lietuvos filharmonijos direktoriaus pavaduotojas, direktorius (1973–1974 m. ir 1979–1985 m.) Pinchosas Mendelsonas.

Pinchosas Mendelsonas
Pinchosas Mendelsonas
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Sakralinės muzikos takais

Naujas DVD „Uolų medus“

„Uolų medus“ – taip pavadintą DVD gegužės 14 d. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro suburti kūrėjai. Popietę vedusi Živilė Stonytė pristatė gausius vakaro svečius. Tai apie kūrybinį darbą prie projekto kalbėję, renginyje dalyvavę scenarijaus autorius ir atlikėjas kunigas dr. Vilius Sikorskas, MELC vyresnioji mokslinė redaktorė ir leidinio įkvėpėja, projekto vadovė Birutė Žalalienė, koregavusi kalbamus ir rašomus tekstus, vaizdo režisierius Robertas Zamaris, dvasingą tonaciją pajautusi dizainerė Rūta Žalalytė, DVD programuotojas Marius Girutis, giedotojai.
 

Dideliame ekrane, tarsi atkuriant filmo kūrybos eigą ir jo herojus giedotojus provokavusias aplinkybes, buvo parodyti filmo fragmentai. Sakralinę muziką giedodamas ir kalbėdamas, žiūrovus ir klausytojus lydi

Ansamblis „Skitos“
Ansamblis „Skitos“
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Gloria!

Kauno valstybinio choro ir miesto simfoninio orkestro koncerto įspūdžiai

Paskutiniu koncerte nuskambėjusiu Giuseppe’s Verdi „Aidos“ žodžiu noriu pradėti ir recenziją. Užtarnautomis, seniai po simfoninio koncerto girdėtomis klausytojų ovacijomis pagarbinti balandžio 20 d. Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos salėje, koncertavę kauniečiai: Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis) ir Kauno miesto simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas Imantas Resnis, vadovas Algimantas Treikauskas).
 

Gloria! –remiantiems vieno iš Kauno muzikinio gyvenimo veikėjų veiklą, entuziastingiems orkestro organizatoriams, sugebėjusiems iš prieš trisdešimt metų pradėtų atsargių bandymų burti Kauno muzikus į ansamblius išsiplėsti į kamerinį orkestrą, o dabar – į jau devintus metus dirbantį profesionalų simfoninį orkestrą. Kolektyvas dalyvauja miesto renginiuose, yra koncertavęs Norvegijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje. Pernai dalyvavo Šveicarijoje vykusiame prestižiniame „Murten Classics“ festivalyje, nuolat rengia muzikinius projektus, grojo su populiariomis roko grupėmis („The Scorpions“ ir

Kauno miesto simfoninis orkestras
Kauno miesto simfoninis orkestras
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pragiedrėjimo link

Vytauto Laurušo autoriniai koncertai

Senas Antikos mitas pasakoja apie vienintelę mūzą, visą kuriamą gėrį įkūnijantį Apoloną. Helenizmo epochos žmonės nematė esminių skirtumų tarp meninės veiklos, žinojimo ir amato. Labai svarbu buvo suvokti, kad visokia praktinė veikla turi jungti žinias ir gebėjimus, suteikti galimybę praktiškai jas panaudoti. Ir tik žmogaus kūrybinės veiklos atšakos išryškino kitas mūzas, kurias vedė Apolonas – Mūzų vedlys (Apolon Musaget), tapęs pasaulio harmonijos ir grožio, menu įprasminto gyvenimo Viešpačiu.
 

Toks jis kadaise įžengė į Vytauto Laurušo pasaulį ir nejučia, bet ilgam paliko mūzų dvelksmą, pažadintą meilę menams, atvėrė kūrybingumo pradus. Aštuntąjį dešimtmetį peržengęs V. Laurušas atsiveria vis naujais partitūrų puslapiais. Per pastaruosius dešimt metų sukurti kūriniai liudija išsikristalizavusią savitą raiškos manierą, stilistiką. Impulsus jai rastis teikė atsivėręs pasaulis, naujos muzikinės patirtys, jaunesnių atlikėjų aspiracijos. Jis – vienintelis tokio amžiaus kompozitorius, visuomenei pateikiantis

Rašytojų klube po koncerto (iš kairės): Ieva Simonavičiūtė, Aleksandra Žvirblytė, Vytautas Laurušas, Eglė Klimaitė, Giedrė Muralytė-Eriksonė
Rašytojų klube po koncerto (iš kairės): Ieva Simonavičiūtė, Aleksandra Žvirblytė, Vytautas Laurušas, Eglė Klimaitė, Giedrė Muralytė-Eriksonė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Muzikinės variacijos

Davido Geringo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertas

Variacijomis vadinosi balandžio 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvykęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Solistas ir dirigentas – David Geringas. Šį kartą orkestras nebuvo savo meno vadovui Sergejui Krylovui akompanuojantis kolektyvas. D. Geringas parengė savarankišką programą, kurios pirmojoje dalyje skambėjo XIX a. rusų kompozitorių Antono Arenskio Variacijos P. Čaikovskio tema styginių orkestrui, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo Variacijos g-moll M. Glinkos tema obojui ir orkestrui (Boriso Traubo aranžuotė, solistas – Robertas Beinaris) ir Piotro Čaikovskio Variacijos rokoko tema violončelei ir orkestrui (solistas D. Geringas). Antrojoje dalyje skambėjo XVIII a. muzika: Johanno Christiano Bacho (J. S. Bacho sūnaus) „Sinfonia concertante“ F-dur (solo grojo R. Beinaris ir violončelininkas Dainius Palšauskas) bei Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonija Nr. 29 A-dur (KV 201/186a).
       

Pirmiausia reiktų pasidžiaugti, kad su Lietuvos kameriniu orkestru padirbėjo jo grojimo stilių pažįstantis muzikas. Pastarąjį laikotarpį šį kolektyvą ne kartą teko girdėti

David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 13  >> Archyvas