Birželio 11 d. Prancūzijoje, Ansi (Annecy) mieste prasideda savaitę truksiantis tarptautinis animacinio kino festivalis. Jame veikia animacijos industrijos mugė „MIFA“, kurioje šiemet po poros metų pertraukos vėl veiks Baltijos šalių animacijos stendas „Animated Baltics“. Birželio 10-15 d. vykstančioje animacijos šventėje daug lietuvių: konkursinėse festivalio programose – net du šalį atstovausiantys animaciniai filmai, o į industrijos mugę išvyko iki šiol didžiausia verslo ryšius stiprinsianti lietuvių delegacija.
Gegužės 22–24 d. Lietuvoje viešėjo Kinijos filmų grupės korporacijos atstovai. Tai organizacija atsakinga už tarptautines koprodukcijas su Kinijos Liaudies Respublika. Pagrindinis svečių vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos kino paslaugų infrastruktūra, veikiančia mokesčių lengvata kino gamybai, koprodukcijos sąlygomis ir galimybėmis. Vertintos galimybės pasirašyti dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo kino srityje.
Šiandien Kanuose prasideda 72-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir mugė „Marché du Film“. Šie metai Lietuvos kūrėjams buvo sėkmingi – programoje vėl pasirodys lietuviški vardai. Mugėje Lietuva pažindins su šalies perspektyvomis, į mugę šiemet išsiruošė per šešiasdešimt kino profesionalų.
Lietuvos kino centras pradeda įgyvendinti veiklas, kuriomis tikisi prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo visiems kino industrijoje dalyvaujantiems asmenims. #metoo atvejai kino sektoriuje parodė, kad nuoseklūs veiksmai yra būtini. Pirmame etape kino industrijos dalyviai kviečiami užpildyti anoniminę apklausą siekiant įvertinti, kiek paplitęs ir atpažįstamas seksualinis priekabiavimas Lietuvos kino industrijoje. Projektą Lietuvos kino centras įgyvendina kartu su Lygių galimybių plėtros centru ir Lietuvos žmogaus teisių centru.
Ukrainoje, Kijeve vyko lietuviško kino dienos. Balandžio 11-14 d. parodyti dvylika lietuviškų šiuolaikinių, kino klasikos ir animacinių filmų. Filmai nemokamai buvorodomi kino teatruose „Lyra“ ir „Dnepro“.
Vilniaus oro uoste veikianti kino salė pristato atnaujintą filmų repertuarą visai šeimai repertuarą. Nuo šios savaitės jau penktus metus veikiančioje kino salėje „Film Spot LT“ bus galima pamatyti dvi naujas filmų programas. Prie A2 vartų įsikūrusioje salėje rodomus filmus keleiviai prieš skrydžius gali žiūrėti nemokamai.
Naujajame trumpametražių lietuviškų filmų repertuare – dvi programos. Jas sudaro devyni animaciniai ir vaidybiniai filmai, tarp kurių – animaciniai Gedimino Šiaulio „Kaukai“, Igno Meilūno i „Pono Nakties laisvadienis“ ir „Miškas“, Jūratės Samulionytės „Nerutina“, Ievos Miškinytės „Saga“, Nathano Jureviciaus „Virsmas“, trumpametražiai vaidybiniai Klaudijos Matvejevaitės „Paskutinė diena“, Dovilės Šarutytės „Nesiseka šiandien“ ir Kamilės Milašiūtės „Motinos diena“.
Lietuvių kino klasika vis aktyviau naudojama ir edukacijoje. Kad mokiniai noriai žiūri šiuolaikiniams ekranams pritaikytą ir restauruotą kino klasiką liudija išaugę mokytojų bei edukacijos profesionalų pageidavimai įtraukti restauruotus kino filmus į projektų katalogus. Šie filmai prieinami ne tik Lietuvos kino centro vykdomų projektų – kino edukacijos ugdymo bazės, Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ filmų kataloguose, bet papildė ir devyniuose šalies kino teatruose veikiančio projekto „Mokausi iš kino“ bei „Kultūros paso“ programas.
Projektų kataloguose mokytojams ir moksleiviams prieinami filmai: „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1974), „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971), „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1969), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. Raimundas Banionis, 1990), „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983), „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1972) ir „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1978).
Vasario 27 d., trečiadienį, Lietuvos kino centras bendradarbiaudamas su programa „Kurk Lietuvai“, kviečia į nemokamus restauruoto ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikyto Arūno Žebriūno filmo „Riešutų duona“ (1978 m.) pristatymus 12-koje Lietuvos miestų.
Lietuvos kino centras paskyrė finansavimą Kino kultūros sklaidos projektams Lietuvoje. Šiemet paramą gavo 40 projektų, bendrai jiems paskirstyta suma siekia 607 740 eurų: iš jų 450 200 eurų atiteko tęstiniams ir kitiems Lietuvoje vykstantiems festivaliams.
Paramą tęstiniams kino festivaliams Lietuvos kino centras skirstė pirmą kartą. Tęstiniai kino festivaliai – tai per pastaruosius trejus metus surengti festivaliai, sulaukiantys daugiau nei 10 tūkstančių žiūrovų. Ekspertų sprendimu 24-ajam tarptautiniam Vilniaus festivaliui „Kino pavasaris“ buvo skirta 135 tūkstančių eurų parama, Europos šalių kino forumui „Scanorama“ – 108 tūkstančių eurų parama, o Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamam 13-ajam tarptautiniam dokumentinių filmų festivaliui „Nepatogus kinas“ – 70 tūkstančių eurų. Iš viso šiemet tęstiniams festivaliams skirta 313 tūkstančių eurų.
69-asis Berlyno tarptautinis kino festivalis yra jau devintasis, kai jame vykstančioje Europos kino mugėje tarptautinei kino industrijai naujienas pristato ir Lietuva. Vasario 7 d. prasidedančiame festivalyje Lietuvos stendas lankytojus pasitiks šūkiu „Challange Accepted“ ir kvies susipažinti su kaip niekad palankioms filmų gamybos sąlygoms Lietuvoje bei itin gerais pastarųjų metų rezultatais.
Praėję metai Lietuvos kinui buvo rekordiškai geri – sparčiai augo ne tik kino teatruose apsilankiusių žiūrovų skaičius bei bendrosios pajamos, bet ir Lietuvoje sukurtų filmų skaičius, o nuo šių metų reikšmingai iki 30 procentų išaugo pelno mokesčio lengvata kino gamintojams.
