Lietuvos kino centras paskirstė šių metų pirmojo konkurso finansavimą kino projektams. Iš viso šiemet bus finansuojami 42 kino projektai, o bendra jiems skirta suma – 2 910 817 eurų. Remiamus projektus įgyvendins 24 prodiuserių kompanijos, savo sumanymus realizuos 45 kino režisieriai. Lietuvos kino centras taip pat patvirtino tęsiantis paramą užbaigti 9 filmus, kuriamiems ir valstybės finansuojamiems nuo 2018 m. Paremta 64,7 proc. teiktų naujų projektų paraiškų.
Penktadienį prasidėjusiame Triesto tarptautiniame kino festivalyje Italijoje netrūks svarbių įvykių – Lietuva net tris kartus bus matoma kino programose, o industrijai skirtame forume bus įteiktas Baltijos šalių ir Italijos bendrai vystomų kino projektų prizas. Tai ilgai laukto tarptautinio susitarimo tarp trijų kino institucijų ir Italijos generalinės kino direkcijos rezultatas.
Kino programoje vėl skambės Lietuvos vardas: trumpametražių konkurse rungsis Lauryno Bareišos filmas „Kaukazas“, programoje „Born in Trieste“ bus pristatytas industrijos renginyje vystytas Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“, o „Special Events“ programoje bus parodyta lenkų režisieriaus Krzysztofo Zanussi istorinė drama „Eteris“, kurta kartu su Lietuva.
Lietuvos kino centras susumavo 2018 m. kino teatrų lankomumo duomenis, kurių rezultatai teigia, kad tai buvo geriausi metai kino rinkai po nepriklausomybės atkūrimo. Pasiektas ne vienas rekordas: nustatytas pats didžiausias iki šiol susidomėjimas lietuvišku kinu, pasiektas dokumentinio filmo žiūrimumo rekordas, rekordiškai augo kinuose apsilankiusių žiūrovų skaičius ir bendrosios pajamos.
Nacionalinio kino dalis tarp visų kino teatruose rodytų filmų sudarė net 27,9 proc. rinkos. Tai įspūdingas šuolis – 2017 m. kinuose rodytų lietuviškų filmų rinkos dalis siekė rekordu laikytus 21,42 proc. Šiuo rodikliu Lietuva ne tik reikšmingai lenkia kaimynines Baltijos šalis, bei Lenkiją (pastaraisiais metais sudarė apie 24 proc.) ir pagal šį rodiklį artėja prie kitų stiprių kino industrijos valstybių tokių kaip Prancūzija (vidutiniškai apie 37 proc.).
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų gamybos. Tai yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis šalių santykius kartu gaminant ir finansuojant filmus. Šios konvencijos pagrindu veikia kino paramos fondas „Eurimages“, kurio veikloje dalyvauja 36 valstybės narės.
Konvencija buvo pataisyta 2017 m. atsižvelgiant į naujų technologijų naudojimą kino filmų gamyboje, skirtingą valstybių finansinį pajėgumą, ekonominius ir finansinius pokyčius sektoriuje bei didėjančias bendrų kino filmų gamybos ne su Europos Tarybos šalimis apimtis.
Pirmadienį Gruzijos sostinėje prasidėjo svarbiausia metų kino šventė – Tbilisio kino festivalis, kurio rengėjai specialia programa sveikina šimtmečius mininčias Baltijos šalis. Šis renginys vainikuoja visus metus trukusį kino sklaidos pasaulyje maratoną, kuriame specialus dėmesys skiriamas Lietuvos ir Baltijos šalių kino kūrėjams. Turtingą tarptautinio kino festivalio programą papildė penkiolika lietuviškų, latviškų ir estiškų filmų, su žiūrovais susitiks kūrėjai, vyks valstybių partnerystę kine skatinančios diskusijos. Režisierius Raimundas Banionis vadovaus tarptautinei festivalio žiuri..
Lietuviškoje programos dalyje kino bus parodyta Marijos Kavtaradzės drama „Išgyventi vasarą“ (2018), Rugilės Barzdžiukaitės dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ (2018), Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristinės Briedės filmas „Laiko tiltai“ (2018), Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“ (2017), Alantės Kavaitės meilės drama „Sangailės vasara“ (2015). Kino klasikos programoje bus rodomas Raimundo Banionio filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990).
Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po šešiasdešimties metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta pirmasis lietuviškas filmas vaikams – režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas“ (1957), debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981).
Gruodžio 3–5 dienomis 19 val. Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, taip pat „Forum Cinemas“ Kaune ir Klaipėdoje vyksiantys šių filmų seansai kviečia nemokamai pamatyti geriausios kokybės lietuvių kino klasikos meistrų darbus ir susitikti su jų kūrėjais. Bus surengti devyni visiems atviri kino seansai. Įėjimas į renginius su nemokamais bilietais, kuriuos galima atsiimti kino teatrų kasose likus 1 val. iki seansų pradžios. Vietų skaičius ribotas.
Vilniuje filmą „Vasara baigiasi rudenį“ pristatys režisierius Gytis Lukšas. Vilniuje ir Kaune filmo „Žydrasis horizontas“ pristatyme dalyvaus ir savo prisiminimais pasidalins šiemet nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Auksine gerve“ už gyvenimo nuopelnus šalies kinui apdovanotas operatorius Algimantas Mockus, taip pat Sauliaus vaidmenį filme sukūręs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Laurynas Vakaris Lopas. Susitikime filmo „Adomas nori būti žmogumi“ žiūrovais Vilniuje dalyvaus operatorius A. Mockus. Visų filmų pristatymus Vilniuje ir Kaune moderuos kino kritikai Rasa Paukštytė ir Gediminas Jankauskas.
Siekiant abipuse pagarba grindžiamos darbo aplinkos, kurioje nebūtų priekabiavimo ar diskriminacijos apraiškų, Lietuvos kino centras parengė rekomendacijas filmų gamintojams dėl sutarčių su kūrybiniu ir techniniu personalu nuostatų, kuriomis siekiama šalims nustatyti abipusius įsipareigojimus dėl lygybės ir nediskriminavimo užtikrinimo. Su šiomis rekomendacijomis galite susipažinti LKC tinklalapyje.
Penktadienio vakarą Varšuvoje, kino teatre „Iluzjon“ prasidėjo išsamiausias pastarųjų metų Lietuvos kino pristatymo projektas Lenkijoje – atidaryta „Lietuvių kino savaitė“. Šis renginys vainikuoja Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtus metus kine. Į atidarymo vakarą susirinkusi Lenkijos kultūros bendruomenė, kino mylėtojai ir Lenkijoje reziduojančių užsienio atstovybių atstovai dalyvavo šventiniame Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ seanse. Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
„Lietuviško kino savaitė praturtino mūsų šalių valstybingumo atkūrimo 100-mečio jubiliejaus kultūrinių mainų programą. Šis jubiliejus padėjo pajausti, kad esame vienijami ne tik istorinių, bet ir labai stiprių kultūrinių saitų. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad tęsiama ir plėtojama partnerystė tarp Lietuvos ir Lenkijos kino kūrėjų ir kino industrijos atstovų, aktyviai bendradarbiaujama su Wajdos kino mokykla, padedant Lenkijos specialistams restauruojama lietuviška kino klasika“, – kalbėjo ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Gruodžio 3–5 d. Lietuvos kino centras šiemet jau trečią kartą kviečia nemokamai žiūrėti naujai suskaitmenintus ir restauruotus lietuvių kino klasikų filmus. Kino teatruose „Forum Cinemas“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje visuomenei bus pristatyti Vytauto Mikalausko nuotykių filmas vaikams „Žydrasis horizontas“ (1957), Vytauto Žalakevičiaus drama „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981). Bus surengti devyni visiems atviri kino seansai.
„Žydrasis horizontas“ linksmai pasakoja apie berniukų, svajojančių patekti į jūrininkų mokyklą Klaipėdoje ir tolimuosius plaukiojimus, vaikystės romantiką, nuotykius ir išbandymus, susidūrus su tikrove bei kelionėje atsitiktinai sutiktu avantiūristu. Tai pirmasis lietuviškas filmas vaikams ir pirmasis tik Lietuvoje kurtas vaidybinis darbas. Jo filmavimo aikštelėje kurio dirbo ir vėliau pripažinti lietuvių kino kūrėjai Henrikas Šablevičius, Algimantas Mockus, Arūnas Žebriūnas, vieną vaidmenų sukūrė kino kritikas Eustachijus Aukštikalnis.
Penktadienį Estijoje prasidėjo didžiausias Baltijos šalyse Tarptautinis Talino kino festivalis „Juodosios naktys“. Šių metų renginys ypatingas lietuviškam kinui: Baltijos šalims švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį, jame bus pristatyta įvairi ir bene didžiausia šio festivalio istorijoje lietuvių kino programa, įvyks dviejų filmų pasaulinės premjeros.
Konkursinėse ir nekonkursinėse „Juodųjų naktų“ programose bus parodyti naujausi lietuviški ir bendros gamybos su Lietuva vaidybiniai bei dokumentiniai filmai, trumpametražių filmų programa ir restauruotas klasikinis filmas, su žiūrovais susitiks gausi lietuvių kino kūrėjų delegacija. Šalies kino profesionalai taip pat dalyvaus konkursinių programų žiuri darbe ir kasmetiniuose kino industrijos renginiuose, kuriuose pristatys savo projektus. Lietuvos kino centro atstovai supažindins su penkerius metus šalyje veikiančios mokestinės lengvatos filmų gamybai rezultatais ir ateities perspektyvomis.
