Pagal užsienio žiniasklaidą
Praėjus trejiems metams po „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusio filmo „Adelės gyvenimas“, Abdellatifas Kechiche’as kuria savo šeštąjį filmą „Mektoub Is Mektoub“. Filmavimas laikomas paslaptyje, bet jau žinoma, kad tai bus laisva François Bégaudeau knygos „La Blessure, la vraie“ adaptacija. Tačiau šį projektą režisierius puoselėja gana seniai, pirmąkart apie filmavimą kalbėta jau 2014-ųjų rugpjūtį. Filmo aktoriai kol kas neatskleidžiami. Jo herojus – jaunas scenaristas Aminas, kuris grįžta atostogų iš Paryžiaus į gimtąjį miestą Viduržemio jūros pakrantėje. Apsuptas vaikystės draugų, jis leidžia laiką paplūdimyje ir baruose. Vieną vakarą jis sutinka jauną moterį Žasminą, ši sužavi Aminą dainininkės talentu. Aminas svajoja apie meilę „kaip kine“. Taip pat vaikinas sulaukia turtingo verslininko pažadų finansuoti jo debiutinį pilno metražo filmą, jam neabejinga ir prodiuserio žmona.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Alejandro Gonzálezas Inárritu pradeda eksperimentinį filmą, remdamasis virtualios realybės (VR) technologija. Filmo tema – imigrantai meksikiečiai JAV. Tai bus trumpo metražo filmas, pasakojantis apie grupę meksikiečių, kertančių Meksikos ir JAV sieną. Filmą gamins „Legendary Entertainment“ bei šiuolaikinį meną remiantis italų fondas „Fondazione Prada“. Premjeros data dar nežinoma. Apie šį projektą Meksikoje gimęs režisierius kalba jau ketvirti metai. Kartu su juo dirbs ir operatorius Emmanuelis Lubezkis, filmavęs ir „Oskaru“ apdovanotus „Žmogų-paukštį“ (2014) bei „Hju Glaso legendą“ (2015). Virtualią tikrovę bei personažus kurs naujausias 1975 m. George’o Lucaso įsteigtos „Industrial Light & Magic“ padalinys „ILMxLAB“, kuris jau bendradarbiavo su „Kapitono Amerikos: pilietinio karo“ ir „007 Spectre“ kūrėjais.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Vokietijoje vykusiame Tarptautiniame Oldenburgo kino festivalyje paskelbti penki debiutantų filmai, šiemet pretenduosiantys į „Europos atradimo – FIPRESCI prizo“ (European Discovery 2016 – Prix FIPRESCI) apdovanojimą. Filmus atrinko Dagmar Jacobsen (Vokietija), Angeles González-Sinde (Ispanija), Tomas Sommerlatte (Vokietija), Mihajus Chirilovas (Rumunija), Isabelle Danel (Prancūzija), Krzysztofas Kwiatkowskis (Lenkija) ir Neilas Youngas (D. Britanija).
Į apdovanojimą pretenduoja: Bogdano Miricos „Šunys“ („Caini“, Rumunija, Prancūzija, Bulgarija, Kataras), Jules’io Herrmanno filmas „Liebmann“ (Vokietija), Elite Zexer „Smėlio audra“ („Sufat cholm“, Izraelis, Prancūzija), Juho Kuosmaneno „Laimingiausia Oles Makio gyvenimo diena“ („Hymyileva mies“, Suomija, Vokietija, Švedija) ir šiemet „Kino pavasaryje“ apdovanotas Svetlos Tsotsorkovos „Troškulys“ („Thirst“, Bulgarija).
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienį pasibaigusio Venecijos kino festivalio dalyvius nustebino netikėti rezultatai: režisieriaus Samo Mendeso vadovaujamas žiuri „Auksiniais liūtais“ apdovanojo Filipinų režisieriaus Lavo Diazo filmą „Moteris, kuri išėjo“ („The Woman Who Left“) – nespalvotą pasakojimą apie neteisingai apkaltintą mokytoją, kuri išeina į laisvę po 30 už grotų praleistų metų. Filmą įkvėpė Levo Tolstojaus apsakymas ir jis trunka tris su puse valandos. Atsiimdamas apdovanojimą režisierius sakė: „Tai apdovanojimas mano šaliai, filipiniečiams. Už mūsų darbus, už žmonijos darbus.“ Tai jau antrasis šiemet svarbaus festivalio prizas labai ilgų, kartais trunkančių net per 8 valandas filmų kūrėjui Lavui Diazui – vasarį jo „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ pelnė Berlyno kino festivalio „Sidabrinį liūtą“ filmui, atveriančiam naujas kino perspektyvas.
Klasikinių filmų programa „Skalvijoje“
Rugsėjo 8–14 d. „Skalvijoje“ vyks kino festivalis „Pirmoji banga“. Tai Europos šalių kino forumo „Scanorama“ šalutinis renginys. Jame pristatomas XX a. pradžios nebylus ir 4-ojo dešimtmečio klasikinio periodo Holivudo, japonų, čekų kinas. Programoje – 8 filmai, sukurti 1916–1934 metais. Nebylius filmus gyvai garsins Giedrius Nakas, Ieva Narkutė, Lina Petkevičiūtė, Edgaras Sabilo, pristatys Natalija Arlauskaitė, Justinas Dadonas, Audrius Dambrauskas, Narius Kairys, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Anna Pilarczyk-Palaitis, Kristupas Sabolius, Laurynas Stanaitis.
Chesterio Whitey filmas „Velnio adata“ („The Devil’s Needle“, JAV, 1916) perspėja apie narkotikų žalą. Nuo jų priklausomas pagrindinis filmo veikėjas – dailininkas Džonas (Tully Marshall). Gal todėl, kad filmas gana realistiškai rodė narkomanus, jis pakartotinai buvo išleistas 1923 m, kai narkotikai sukėlė ne vieną garsų Holivudo skandalą. „Velnio adata“ pasirodė tada, kai naratyvinis kino pasakojimas jau buvo susiformavęs, o svarbiausias tokios kino kalbos kūrėjas buvo „Velnio adatos“ prodiuseris – didysis Davidas W. Griffithas. Šiuolaikiniams žiūrovams pasakojimas ir montažas gali pasirodyti pernelyg nuoseklus ir ištęstas, o kadras perpildytas nereikšmingų scenų ar detalių, bet užtat bus galima pasigrožėti viena populiariausių ir elegantiškiausių ankstyvojo kino žvaigždžių Norma Talmadge (1894–1957). (14 d. 19 val.)
Pagal užsienio žiniasklaidą
Po filmų apie Yves’ą Saint-Laurent’ą ir Chanel atėjo eilė britui Alexandre’ui McQueenui. Studija „Maven Pictures“ pradėjo filmą „Skerdikas“ („The Ripper“). Jame bus pasakojama apie sudėtingus madų kūrėjo Alexandre’o McQueeno (1969– 2010) ir jo globėjos stilistės Isabellos Blow (1958–2007) santykius. Viena įtakingiausių mados redaktorių atkreipė dėmesį į jauną, vos dvidešimt trejų debiutantą dizainerį 1992 metais, kai jis pristatė kolekciją „Džekas Skerdikas“. McQueenas kilęs iš darbininkų kvartalo, ji – ekscentriška aristokratė. Blow nusipirko visą kolekciją už 5 tūkstančius svarų, įtikino dizainerį vadintis Alexandre’u. Jie susidraugavo. Blow dirbo „Tatler“ mados redaktore, bendradarbiavo su „Vogue“, „The Sunday Times Style magazine“. Ji prisidėjo prie McQueeno iškilimo. Blow visą gyvenimą skyrė madai ir menui, bet jautėsi neįvertinta. Paskutiniais metais ji sirgo depresija ir nusižudė. Taip pat išėjo ir McQueenas, tačiau jų bendradarbiavimas laikomas vienu įdomiausių ir kontroversiškiausių mados istorijoje. Filmo kūrėjai kol kas laikomi paslaptyje. Tačiau tai ne vienintelis filmas apie šį dizainerį – savo biografinį pasakojimą apie McQueeną rengiasi kurti ir britų režisierius Andrew Haighas, išgarsėjęs po filmo „45 metai“.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Skandalingas rusų teatro režisierius Konstantinas Bogomolovas pasekė kolegų Ivano Vyrypajevo, Kirilo Serebrennikovo, Vasilijaus Sigarevo, Vladimiro Mirzojevo pėdomis ir nusprendė sukurti filmą. Jis ekranizuoja 2000 m. parašytą Vladimiro Sorokino apsakymą „Nastia“. Filmo veikėjai – dvarininkų šeima, kuri iškepa rusiškoje krosnyje šešiolikos sulaukusią dukterį Nastią, o paskui ją valgo kalbėdamiesi apie Nietzschę, Rusiją ir tarnų auklėjimą. Bogomolovas veiksmą perkėlė į mūsų dienas. Nastią vaidina Olga Fedotova, jos motiną – Elžbieta Latėnaitė, tėvą – vyru nugrimuota Darja Moroz, šventiką – Olegas Garkuša.
Filmui dar nepasirodžius, sukruto rusų visuomenininkai aktyvistai, kurie kaltina rašytoją ekstremizmu, pasityčiojimu iš stačiatikių vertybių ir reikalauja uždrausti platinti Sorokino apsakymą Rusijoje bei patraukti atsakomybėn Bogomolovą.
Beje, Vilniuje, Mažajame teatre statydamas spektaklį „Mano tėvas – Agamemnonas“, Bogomolovas Ifigenijos mitą analizavo pasitelkęs būtent „Nastią“.
Tačiau 2017 m. pasirodys ir dar vienas Bogomolovo filmas pagal jo spektaklį „Metai, kai aš negimiau“ („God, kogda ja ne rodilsia“, pagal Viktoro Rozovo pjesę), kuriame vaidina tėvas ir sūnus Olegas ir Pavelas Tabakovai, Ana Čipovskaja ir Darja Moroz.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Prieš kelerius metus filmu „Atkirtis“ („Whiplash“) Kanuose išgarsėjęs amerikiečių režisierius Damienas Chazelle’as šiemet atidarys 73-ąjį Venecijos kino festivalį, vyksiantį rugpjūčio 31– rugsėjo 10 dienomis Naujasis Chazelle’o filmas vadinasi „La La Land“, pagrindinius vaidmenis jame sukūrė Emma Stone ir Ryanas Goslingas. Jų herojai – pradedančioji aktorė ir džiazo pianistas – susitinka ir įsimyli vienas kitą Los Andžele. Festivalio programa bus paskelbta birželio pabaigoje. Žiuri šiemet vadovaus teatro ir kino režisierius Samas Mendesas.
Prasideda „Kinas po žvaigždėmis“
Birželio 16 d. Valdovų rūmų kieme prasidės naujas „Kino po žvaigždėmis“ sezonas. Jį atidarys amerikiečių kino klasiko Williamo Wylerio (1902–1981) komedija „Romos atostogos“ („Roman Holiday“, 1953). Pats režisierius yra pavadinęs filmą „pasaka šiuolaikine tema“. Filmas buvo kuriamas niūriais Holivudui laikais, kai vis dar siautėjo komunistų „Sapnų fabrike“ ieškojęs senatorius McCarthy’s. Todėl „Romos atostogų“ scenarijaus autorius Daltonas Trumbo buvo priverstas slėptis po pseudonimu, nes dirbti Holivude jam buvo uždrausta.
Scenarijus rėmėsi amerikiečių žiūrovų pamėgtu siužetu apie tai, kaip princesė įsimyli paprastą žmogų. Kažkokios Ruritanijos princesė, viešėdama su oficialiu vizitu Romoje, įsimyli amerikiečių žurnalistą. Ana (tai pirmasis svarbus Audrey Hepburn vaidmuo) nuobodžiauja per priėmimus, iškilmingas ceremonijas, kur jai tenka kartoti atmintinai išmoktas formules, ji svajoja pasijusti laisva nuo dvaro etiketo. Princesė sumano naktį pabėgti į miestą iš pasiuntinybės, kurioje apsistojo. Ji nežino, kad gydytojas jau suleido migdomųjų, todėl amžinajame mieste iškart prasideda nuotykiai. Mieguistą Aną namo parsiveža žurnalistas Džo Bredlis (Gregory Peck). Iš pradžių jis nežino, kas yra netikėta viešnia. Bet sužinojęs nusprendžia parašyti sensacingą reportažą apie tai, ką veikė princesė, kurios tarnai dingimą oficialiai pavadino liga. Anos atostogos truks vieną dieną, bet joms pasibaigus iškils pasirinkimo tarp pareigos ir meilės problema.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienį apdovanoti 56-ojo Krokuvos kino festivalio nugalėtojai. Trumpo metražo konkurse dalyvavęs Lino Mikutos filmas „Šaltos ausys“ gavo „HBO Polska“ prizą už geriausią operatoriaus darbą Kristinai Sereikaitei. Žiuri taip suformulavo savo sprendimą: „Už darbą, kuriame pavyko užfiksuoti subtilią pusiausvyrą tarp tėvo, sūnaus ir gamtos, protingai ir subtiliai atskleidžiant šalia esantį pasaulį, lydintį mus dar ilgai po peržiūros.“
„Prix Efa Kraków 2016“ geriausiam Europos filmui (nominacija Europos kino apdovanojimui trumpo metražo filmo kategorijoje) skirta filmui „Čia aš tik svečias“ („Yo no soy de aqui“, Čilė, Lietuva, Danija), kurio režisierės yra Giedrė Žickytė ir Maite Alberdi. Žiuri apdovanojimą skyrė už „giliai humanistinį gyvenimo, atminties ir orumo vaizdą moters, kuri nepaisydama sunkios ligos įkūnija garbę ir ryšį su savo tėvyne, kultūra ir kalba. Ir nors jos istorija rutuliojasi toli už Europos ribų, ji skamba kaip tobulas Europos Sąjungos moto „In Variete Concordia“ įgyvendinimas“.
Keturiuose festivalio konkursuose ir 12 nekonkursinių programų buvo parodyta 250 filmų iš Lenkijos ir viso pasaulio. 114 iš jų dalyvavo konkursuose, filmus pasižiūrėjo apie 25 tūkstančius žiūrovų. Festivalio garbės apdovanojimas už kūrybos nuopelnus „Drakonų drakonas“ įteiktas režisieriui Marceliui Łozińskiui – vienam didžiausių lenkų kino dokumentininkų, ne kartą tapusiam Krokuvos laureatu.
