Birželio 16 d. Valdovų rūmų kieme prasidės naujas „Kino po žvaigždėmis“ sezonas. Jį atidarys amerikiečių kino klasiko Williamo Wylerio (1902–1981) komedija „Romos atostogos“ („Roman Holiday“, 1953). Pats režisierius yra pavadinęs filmą „pasaka šiuolaikine tema“. Filmas buvo kuriamas niūriais Holivudui laikais, kai vis dar siautėjo komunistų „Sapnų fabrike“ ieškojęs senatorius McCarthy’s. Todėl „Romos atostogų“ scenarijaus autorius Daltonas Trumbo buvo priverstas slėptis po pseudonimu, nes dirbti Holivude jam buvo uždrausta.
Scenarijus rėmėsi amerikiečių žiūrovų pamėgtu siužetu apie tai, kaip princesė įsimyli paprastą žmogų. Kažkokios Ruritanijos princesė, viešėdama su oficialiu vizitu Romoje, įsimyli amerikiečių žurnalistą. Ana (tai pirmasis svarbus Audrey Hepburn vaidmuo) nuobodžiauja per priėmimus, iškilmingas ceremonijas, kur jai tenka kartoti atmintinai išmoktas formules, ji svajoja pasijusti laisva nuo dvaro etiketo. Princesė sumano naktį pabėgti į miestą iš pasiuntinybės, kurioje apsistojo. Ji nežino, kad gydytojas jau davė migdomųjų, todėl amžinajame mieste iškart prasideda nuotykiai. Mieguistą Aną namo parsiveža žurnalistas Džo Bredlis (Gregory Peck). Iš pradžių jis nežino, kas yra netikėta viešnia. Bet sužinojęs nusprendžia parašyti sensacingą reportažą apie tai, ką veikė princesė, kurios tarnai dingimą oficialiai pavadino liga. Anos atostogos truks vieną dieną, bet joms pasibaigus iškils pasirinkimo tarp pareigos ir meilės problema.
Siužetas atpažįstamas, tačiau Wyleris ir Trumbo pasirinko netikėtą pabaigą, todėl ir filmas daug gilesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neatsitiktinai režisieriaus draugas Erichas von Stroheimas „Romos atostogas“ statė šalia jam labiausiai patikusių naujų filmų – Federico Fellini „Kelio“, Jeano Cocteau „Orfėjaus“, Elios Kazano „Į Rytus nuo Edeno“.
Iš pradžių filmą apie pabėgusią princesę ir jos atsitiktinį pažįstamą norėjo kurti Frankas Capra, su kurio „Tai atsitiko vieną naktį“ („It Happened One Night“, 1934) siejamas romantinės komedijos atsiradimas. Šiame Capros filme atsitiktinai susitinka pabėgusi milijonieriaus duktė ir bedarbis žurnalistas. Capra norėjo, kad jo „karališkajame perdirbinyje“ vaidintų Elizabeth Taylor ir Cary Grantas, bet jo studija bankrutavo ir visas turtas kartu su scenarijais atiteko „Paramount Pictures“. Pastaroji studija iškėlė griežtas finansines sąlygas, todėl apie žvaigždes, brangią spalvotą kino juostą negalėjo būti ir kalbos. Capra atsisakė kurti filmą. Sklido gandai, esą atsisakymą lėmė ir tai, kad jis sužinojo, kas yra tikrasis scenaristas, ir nenorėjo turėti nieko bendra su „komunistu“ Trumbo.
Audrey Hepburn buvo atrinkta kino bandymuose Londone. Iki tol ji buvo suvaidinusi kelis menkus vaidmenis televizijoje ir kine. Kino legenda sako, kad Wyleris paprašė operatoriaus neišjungti kameros po to, kai nuskambės komanda: „Nufilmuota!“ Hepburn atsipalaidavo ir ėmė elgtis natūraliai. Būtent šie kadrai ir įtikino režisierių pakviesti ją vaidinti filme.
Iš Vokietijos kilęs Wyleris sutiko kurti filmą su sąlyga, kad jis bus filmuojamas Romoje, natūroje, o ne studijos dekoracijose. Taip „Romos atostogos“ tapo pirmuoju Holivudo filmu, kuris visas nufilmuotas Europoje. Kai Džo Bredlis turi nurodyti taksistui adresą, kur vežti miegančią merginą, jis pasako savo namų: via Margutta, 51. „Romos atostogos“ šią gatvę susiejo su kinu – 6-ajame dešimtmetyje joje apsigyveno Federico Fellini ir Giulietta Masina, netrukus ten pradėjo kurtis dailininkai, menininkai.
Filmavimas prasidėjo 1952-ųjų vasarą, o kai 1953 m. pavasarį vyko montažas ir įgarsinimas, D. Britanijoje ėmė sklisti gandai apie princesės Margaret (Elžbietos II sesers) romaną su daug už ją vyresniu, išsiskyrusiu karo lakūnu Peteriu Wooldridge’u Townsendu. Skandalas tapo puikia „Romos atostogų“ reklama, nors spaudos pranešimuose studija nuolat pabrėždavo, kad filmas neturi nieko bendra su tikrais įvykiais.
Filmo pavadinimas siejamas su George’o Byrono poema „Čaild-Haroldas“ (1818), kurioje yra eilutė apie gladiatorių, nužudytą Romai palinksminti („Butcher’d to make a Roman holiday!“). Šis posakis tapo britų ir amerikiečių idioma dar XIX amžiuje ir reiškė pasitenkinimą matant, kaip kenčia kitas žmogus. Tad pavadinimo vertimas („Romos atostogos“ pirmąkart Lietuvoje buvo rodytos 7-ojo dešimtmečio pradžioje, prieš tai sovietų cenzūra sutrumpino filmą 5 minutėmis) neatskleidžia jo paslėptos prasmės.
Filmo premjera įvyko 1953 metais. Jis sulaukė trijų „Oskarų“ (už scenarijų, kostiumus ir Audrey Hepburn už geriausią moters vaidmenį), didžiulio pasisekimo visame pasaulyje, bet pirmiausia tapo kultiniu Japonijoje, kur kelios šios šalies moterų kartos mokėsi būti laisvos būtent iš „Romos atostogų“ herojės. Japonijoje 2012 m. buvo sukurtas ir vienas iš gausių filmo perdirbinių.
Parengė K. R.