Kovą Giedrės Žickytės filmai sulaukė dviejų tarptautinių kino renginių dėmesio. Kovo 24–31 d. Kijeve vyko 14-asis tarptautinis žmogaus teisių filmų festivalis „Docudays UA“. Tai vienintelis dokumentinių filmų festivalis Ukrainoje, skirtas žmogaus teisėms. Festivalis rengia keturias konkursines programas: „Docu. Gyvenimas“, „Docu. Teisės.“, „Docu. Trumpai“ ir „Docu. Ukraina“. Šiemet festivalyje parodyti 97 filmai iš 47 šalių. Kovo 30 d. vykusi festivalio uždarymo ceremonija prasidėjo solidarumo gestu su Rusijoje kalinamu ukrainiečių režisieriumi Olegu Sencovu. Festivaliui pasibaigus, geriausi filmai iki gruodžio tradiciškai bus rodomi Ukrainos regionuose.
Spalį vykusiuose dviejuose tarptautiniuose festivaliuose – Sankt Peterburgo „Message to Man“ (Rusija) ir Budapešto tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje (Vengrija) Giedrės Žickytės ir Maite Alberdi filmas „Čia aš tik svečias“ laimėjo pagrindinius prizus geriausio trumpametražio dokumeninio filmo kategorijose. Sėkmingai svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose pasirodęs filmas jau prieš tai pelnė pagrindinius prizus „Visions du Réel” (Šveicarija), „Sheffield Doc/Fest“ (D. Britanija), Tarptautiniame Krokuvos kino festivalyje (Lenkija) bei apdovanojimų kituose tarptautiniuose festivaliuose. Filmą Los Andžele rugsėjo 1 d. pristatė įtakingo JAV dienraščio „The New York Times“ renginys „Op-Docs“, jis oficialiai nominuotas Europos kino akademijos apdovanojimui. Pastarojo ceremonija vyks gruodžio 8 d. Europos kultūros sostinėje Vroclave (Lenkija).
Šį sekmadienį, 20 d., 18 val. „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose pradedama rodyti viena garsiausių ir populiariausių visų laikų komedijų – Billy Wilderio „Džiaze tik merginos“ („Some Like it Hot“, JAV, 1959).
„Džiaze tik merginos“ sumanymas gimė daug anksčiau: 4-ajame dešimtmetyje tada dar tik scenaristas Wilderis susižavėjo prancūzų filmu „Meilės fanfaros“ (rež. Richard Pottier, 1935), kuriame du bedarbiai muzikantai apsimeta čigonais, kad įsidarbintų čigonų ansamblyje, vėliau juodaodžiais, kad galėtų groti džiazo orkestre, o dar vėliau – moterimis, kad patektų į moterų kolektyvą. Wilderis perkėlė veiksmą į Čikagą, į prohibicijos laikus. Filmo herojai 1929-aisiais tampa Šv. Valentino žudynėmis vadinamų kruvinų mafijos sąskaitų suvedinėjimo liudininkais. Kad išvengtų mafijos keršto, jie įsitaiso į moterų orkestrą. Taip Džo tampa Dafne, o Džeris – Dženifere, ir netrukus abu susižavi dainininke Širdele. Tik ši svajoja ištekėti už milijonieriaus. Milijonierius filme taip pat bus, kad pabaigoje ištartų nemirtingą frazę „Niekas nėra tobulas!“, kuri jau nebeatsiejama nuo filmo.
Liepos 10–18 d. vyksiantį Tarptautinį Odesos kino festivalį pažymės Europos kino akademijos suteiktas Europos kino kultūros lobio (Treasure of European Film Culture) statusas Potiomkino laiptams. Prieš 90 metų Sergejus Eizenšteinas čia nufilmavo garsiąją filmo „Šarvuotis „Potiomkinas“ sušaudymo sceną. Todėl Potiomkino laiptai – viena svarbiausių kino istorijoje filmavimo vietų. Per iškilmingą ceremoniją prie laiptų bus pritvirtinta speciali emblema. Odesos kino festivalis kiekvienais metais čia rengia gyvos muzikos lydimas filmų peržiūras. Šiemet britų kompozitorius Michaelas Nymanas diriguos orkestrui, grojančiam specialiai Dzigos Vertovo filmui „Žmogus su kino kamera“ (1929) jo sukurtą muziką.
Potiomkino laiptai Odesoje – jau penktoji vieta, kuriai suteiktas Europos kino kultūros lobio statusas. Iniciatyvą pažymėti simboliškas, istorinę vertę turinčias vietas, susijusias su Europos kino kultūra, Europos kino akademija paskelbė šiemet. Idėja sukurti tokių vietų sąrašą gimė kino istorikams – Maskvos kino muziejaus steigėjui ir buvusiam jos direktoriui Naumui Kleimanui bei Berlyno kino forumo ir Berlyno asociacijos „Freunde der Stiftung Deutsche Kinemathek“ steigėjams Erikai ir Ulrichui Gregorams.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Naujas Quentino Tarantino filmas per Kalėdas
Iš dailės pasaulio
Šiuolaikinis menas Maskvoje turi „Garažą“
Maskvoje, Gorkio parke, atidarytas naujas, iš tolo nauju kiautu žėrintis šiuolaikiniam menui skirtas muziejus „Garažas“ (http://garageccc.com/en). Pastatas perdarytas siekiant išsaugoti autentiškas dalis ir sluoksnius iš 7-ąjį dešimtmetį statyto buvusio „Metų laikų“ restorano. Besižavėdamas sovietmečio viešų erdvių platumu ir nesiekimu išrast ką nors nauja, „Garažo“ išvaizda rūpinosi olandų architektas Remas Koolhaas. Dašos Žukovos – kolekcionierės, Šiuolaikinio meno centro tuo pačiu pavadinimu (2008) įkūrėjos, Romano Abramočiaus žmonos – teigimu: „Tai naujas iššūkis. Anksčiau žmonės turėjo mūsų ieškoti, o dabar mes pačiame centre, kur vaikštinėja žmonės, kurie galbūt nemėgsta šiuolaikinio meno, o galbūt net nežino apie jo egzistavimą“. Prie parko, dabar vadinamo hipsterių ganyklomis, gaivinimo nemažai prisidėjo ir sutuoktinis. Naujame muziejuje galima pavartyti kolekcijos archyvus, apsilankyti kavinėje ir knygyne, o kolekcija kol kas, pasak mačiusiųjų, dar atrodo kaip eskizas to, kuo galėtų tapti. Juolab kad muziejus dar nėra iki galo užbaigtas. Tačiau jau dabar parke, kur bobutės stumdo vežimaičius su karštais koldūnais, galima pamatyti šiuolaikinio meno pavyzdžių.
Kasmet svarbiausio Europos kino renginio – Kanų kino festivalio – išvakarėse vienas įtakingiausių tarptautinių kino leidinių „Screen International“ išleidžia specialų priedą „Future Leaders“, skirtą perspektyviausių kino profesionalų pristatymui. Šiais metais nuošalyje neliko ir Lietuva – prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė pateko tarp 47 perspektyviausių pasaulio kino prodiuserių.
2014 m. atkreipęs dėmesį į kylančius filmų pardavimo ir platinimo agentus, šiais metais „Screen International“ atrinko 47 kino prodiuserius, šiuo metu dirbančius su antruoju ar trečiuoju vaidybinio filmo projektu ir vertus būsimųjų kino lyderių vardo. Pasak leidinio redaktoriaus Matto Muellerio, sudaryti tokį trumpą prodiuserių sąrašą tapo tikru iššūkiu, o atrinkti kandidatai stebina savo patirtimi ir profesiniu išprusimu.
Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“
Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“ vyks jau tradiciniu tampantis Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“. Šiemet jo programa žada ir naujausių šios tematikos filmų programą, ir iki šiol Lietuvoje nerodytų retenybių.
Festivalis pagerbs pernai rudenį mirusio didžiojo prancūzų teatro, operos ir kino režisieriaus, aktoriaus Patrice’o Chéreau (1944–2013) atminimą. Vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių prancūzų teatro kūrėjų į kiną atėjo palyginti vėlai. Pirmąjį filmą „Orchidėjos oda“ jis sukūrė 1975 metais. 1994 m. Chéreau nustebino ne tik Kanus „Karalienės Margo“ ekranizacija – Šv. Baltramiejaus nakties žudynės režisieriui tapo pretekstu prabilti apie šiuolaikinę Europą sukrėtusį karą buvusioje Jugoslavijoje. „Karalienė Margo“ – įspūdingas, operiškas, brangus reginys. Tačiau dauguma režisieriaus filmų – kameriški, gvildenantys sudėtingas temas, reikalaujantys susikaupimo.
Sausio 31 d. mirė vienas svarbiausių vengrų kino kūrėjų – režisierius ir scenaristas Miklósas Jancsó. Pasak jo kolegos ir amžininko Istvano Szabó, Jancsó „kine išreiškė vengrų tautos dvasią ir jos istorinį likimą.“
Ketvirtadienį paskelbti Amerikos kino akademijos premijų „Oskarų“ nominatai
Į geriausio 2013 m. filmo apdovanojimą pretenduoja net devyni filmai: „Amerikietiška afera“, „Kapitonas Phillipsas“, „Dalaso pirkėjų klubas“ („Dallas Buyers Club“), „Gravitacija“, „Ji“ („Her“), „Nebraska“, „Filomena“, „12 metų vergovės“ ir „Volstryto vilkas“.
Geriausio režisieriaus „Oskarui“ nominuoti: Davidas O. Russellas („Amerikietiška afera“), Alfonso Cuarónas („Gravitacija“), Alexanderas Payne‘as („Nebraska“), Steve‘as McQueenas („12 metų vergovės“), Martinas Scorsese („Volstryto vilkas“).
