Autorius: LNF inf.

LNF inf.

Neseniai atsinaujinusi ir vėl duris atvėrusi Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) kviečia lankytojus ne tik mėgautis muzika, bet ir susipažinti su ją atliekančiais muzikantais fotografijos parodoje „Patetico e delicato“. Kaip teigia jos autorius, ilgametis filharmonijos fotografas Dmitrijus Matvejevas, čia bus galima išvysti tai, kas klausytojams paprastai lieka nematoma.

LNF inf.

Rugsėjo 28 d. Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) ir jo meno vadovo bei dirigento Sergejaus Krylovo koncertu Valdovų rūmuose Nacionalinė filharmonija pradės 79-ąjį sezoną. Iškilmingai sezono pradžiai pasirinkta programa „Rojaus paukščiai“, skambės Algirdo Martinaičio, Wolfgango Amadeus Mozarto ir Niccolò Paganini instrumentiniai kūriniai.

Į 79-ąjį sezoną žengianti Filharmonija nuo rugsėjo iki gegužės numato surengti per pusantro šimto įvairaus žanro koncertų – rečitalių, kamerinių, orkestro muzikos, edukacinių koncertų visai šeimai ir kt. Rugsėjį, spalį ir lapkričio pradžioje visi numatyti Filharmonijos koncertai dar keliaus per įvairias Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų sales, o štai lapkričio gale jau ketinama sugrįžti namo, į Nacionalinės filharmonijos Didžiąją salę.

LNF inf.

„Vilhelmas Čepinskis – ypač jautrus smuikininkas, o jo aranžuotais Piazzollos „Metų laikais“ neįmanoma nesižavėti“, – sakė dirigentas Yanas Pascalis Tortelier. Kad šie žodžiai ne iš piršto laužti, turėsime progos įsitikinti kovo 24 d. Klaipėdos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo Mindaugo Bačkaus bei solisto Vilhelmo Čepinskio koncerte Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Programoje, be kita ko, skambės minėtieji Astoro Piazzollos „Buenos Airių metų laikai“ smuikui ir orkestrui.

LNF inf.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) turi gražią tradiciją – publikai prisistatyti iš arčiau, pasirodyti ne tik kaip kartu grojantis kolektyvas, bet ir kaip kiekvieno muzikanto gabumus palaikantis ir puoselėjantis orkestras. Kasmet metų pradžioje LNSO rengia muzikinį prisistatymą, kuriame visas būrys talentingų muzikantų demonstruoja savo meistriškumą atlikdami įdomias, retai skambančias partitūras solo su orkestru. Tai muzikantai nuo stygininkų iki pūtikų, nuo pirmojo orkestro pulto iki boso partijų atlikėjo. Visi jie į sceną žengia kaip solistai!

Šių metų pasirodymo programa pavadinta „Orkestro DNR“, joje skambės įvairių epochų kūriniai, atspindintys kiekvieno soluojančio instrumento galimybes ir virtuoziškumą.

LNF inf.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2019-uosius koncertų metus sausį pirmasis pradėjo ansamblis „Musica humana“. Šis nuo 1974-ųjų po Filharmonijos stogu gyvuojantis kolektyvas į Naujus metus įžengė atsinaujinęs – ansamblio įkūrėją ir ilgametį entuziastingą vadovą Algirdą Vizgirdą pakeitė maestro ugdytinis, kūrybingas kolega Robertas Beinaris. Ansamblio vairas perduotas, o su juo perimtos ir ilgametės kolektyvo tradicijos, viena jų – Bacho muzikos puoselėjimas. Jau šį sekmadienį, sausio 27 d., „Musica humana“ kviečia klausytis Bacho ir jo amžininkų programos „Ant ištikimybės sparnų“.

LNF inf.

Gruodžio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje viešės Danijos baroko orkestras „Concerto Copenhagen“ ir solistas smuikininkas Fredrikas Fromas. Svečiai parengė patrauklią senosios muzikos programą, susietą su vandeniu. Skambės Georgo Philippo Telemanno, Antonio Vivaldi ir Georgo Friedricho Händelio kūriniai.

Baroko laikais buvo itin mėgstama „Vandens muzika“, arba „Muzika ant vandens“. Didikai pramogavo plaukiodami po įvairius vandens telkinius, ir tai turėjo vainikuoti muzika: greta kokio karališko laivo plaukdavo ir barža su orkestru. Taip atsirado viena patraukliausių ano meto orkestrinių siuitų – Händelio „Muzika ant vandens“. Ją kompozitorius parašė atvykęs gyventi į Londoną. Hanoverio kunigaikštis, kuriam duoto pažado pas jį dirbti Händelis netesėjo, netrukus paveldėjo Anglijos sostą ir tapo karaliumi Jurgiu I. Norėdamas jam įsiteikti, kompozitorius sukūrė siuitą ir, Jurgiui I plaukiant prabangiu laivu Temze, plaukė greta, išsinuomojęs didelę baržą. Joje esantys muzikantai ir grojo „Muziką ant vandens“. Muzikalus karalius buvo taip sujaudintas, kad panoro tą patį vakarą išgirsti siuitą dar tris kartus, o vėliau apipylė kompozitorių visokiomis malonėmis. Tai įvyko 1717 metais. „Muziką ant vandens“ sudaro trys siuitos (HWV348–350), jų fragmentus ir girdėsime orkestro „Concerto Copenhagen“koncerte. Prie Händelio siuitos gražiai derės Vivaldi Koncertas smuikui, pavadintas „Audra jūroje“, ir Telemanno „Vandens muzika. Hamburgo potvynis ir atoslūgis“, skirta Hamburgo admiraliteto 100-mečiui paminėti. O visą koncertą pradės Telemanno Concerto grosso D-dur (Koncertas trims trimitams ir timpanams).

LNF inf.

Lapkričio 24 d. muzikos vakarą Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo svečiai – smuikininkas Romanas Mintsas, sopranas Yana Ivanilova ir dirigentas Philippas Chizhevsky – skiria Leonido Desiatnikovo ir Franzo Schuberto kūrybai. Koncerto programą sumanė smuikininkas R. Mintsas, juolab visi šio vakaro atlikėjai neseniai įrašė L. Desiatnikovo kūrinių kompaktinę plokštelę.

Plokštelėje įrašytą L. Desiatnikovo muziką LKO primins ir šiame koncerte. L. Desiatnikovas – vienas populiariausių šių dienų rusų kompozitorių. Tarp kitų jo kūrinių – keturios operos („Rozentalio vaikai“, „Vargšė Liza“), baletas „Prarastos iliuzijos“, simfonija solistams, chorui ir orkestrui, kantatos, daug muzikos kino filmams (už ją yra pelnęs įvairių apdovanojimų). Vienas populiariausių šių dienų kompozitorių apie savo kūrybos stilių šmaikštauja: „konsonanso emancipacija“, „banalumo transformacijos“ arba „minimalizmas su žmogišku veidu“; mėgstamiausias jo žanras – „tragiškai išdykusi bagatelė“. LKO programoje skambės L. Desiatnikovo kompozicijos „Kaip senas rylininkas“ („Wie der alte Leiermann“) ir „Rusų metų laikai“.

LNF inf.

Penkis dešimtmečius srūva Lietuvos muzikinę kultūrą pasaulyje ištikimai garsinančio Valstybinio Vilniaus kvarteto (VVK) veikla, apsti koncertų, gastrolių, premjerų, ciklų, susitikimų. Kiekvienas palieka unikalų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kiekvienas motyvuoja šį kvartetą palaikyti ir domėtis – o kas toliau? Šį kartą kvartetas kviečia į koncertą su ištikima savo bičiule ir partnere, pianiste Golda Vainberg-Tatz. Spalio 24 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje ansamblis atliks Johanneso Brahmso ir Césario Francko kūrinių programą.

Valstybinio Vilniaus kvarteto viešnia Golda Vainberg-Tatz muzikos kritikų apibūdinama kaip „pianistė, kurios skambinimas pasižymi nuostabiu stipriu ir skaidriu garsu“ („New York Times“, JAV), „užburianti interpretuotoja“ („Tagblatt“, Vokietija), „didi menininkė ir virtuozė“ („The Time Argus“, JAV). Tai buvusi vilnietė, M. K. Čiurlionio mokyklos, vėliau – Izraelio S. Rubino muzikos akademijos, Manhatano ir Juilliardo aukštosios muzikos mokyklų Niujorke auklėtinė, daugelio konkursų laureatė. G. Vainberg-Tatz groja rečitalius Europoje, Izraelyje, Kinijoje ir JAV, jos pasirodymus transliuoja pasaulio radijo bei televizijos kanalai.

LNF inf.

Spalio 21 d. Nacionalinė filharmonija kviečia į Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyksiantį įvairialypį susitikimą su viena iškiliausių pastarųjų dešimtmečių lietuvių dainininkių Giedre Kaukaite. Turiningos solistės veiklos 50-mečiui skirtame susitikime laukia įvairios staigmenos, o svarbiausias renginio akcentas – dokumentinio filmo „Aš žinau tą smoką“ (režisierius Marius Siparis, scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė) pristatymas.

Susirinkusiems į susitikimą su Giedre Kaukaite žadama spalvinga kūrybinio kelio ekspozicija – koncertiniai drabužiai, sukurti Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Zitos Sodeikienės, Ingos Budriuvienės; garsių juvelyrų Pauliaus Lantucho ir Aleksandro Šepkaus dainininkei kurti papuošalai, Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, Algimanto Žižiūno, Liudo Ruiko dainininkės fotoportretai, koncertų programėlės ir afišos. Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio pristatomoje popietėje ketina dalyvauti G. Kaukaitės mylimi solistai Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė ir Nerijus Masevičius bei klavesinininkas Balys Vaitkus.

LNF inf.

Gegužės 16 d. Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) koncertuos dirigentas ir solistas violončelininkas David Geringas. Kovo pradžioje Filharmonijos scenoje pateikęs unikalią programą su pianistu Ianu Fountainu, D. Geringas sugrįžta su solidžia orkestrine programa. Skambės Lietuvos nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūriniai ir įžymaus čekų romantiko Antoníno Dvořáko muzika.

Lietuvoje gimęs violončelininkas ir dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas David Geringas yra vienas universaliausių dabarties menininkų, sukaupęs įspūdingą repertuarą nuo baroko iki šiuolaikinių (ir lietuvių autorių) kompozicijų. Jo inicijuoti festivaliuose gimė nauji lietuvių autorių kūriniai, vėliau groti pasaulio scenose, o vokiečių įrašų kampanija „Dreyer-Gaido“ išleido dvigubą kompaktinį albumą „The Sound of Lithuania“ („Lietuvos skambesys“), kuriame, greta šiuolaikinių autorių, D. Geringas inicijavo ir įrašė retai skambančią prieškario ir pokario lietuvių kompozitorių muziką. Gausioje atlikėjo diskografijoje randame Anatolijaus Šenderovo, Osvaldo Balakausko, Vytauto Laurušo ir kt. kūrinių CD.