Ansamblis „Musica humana“ kviečia klausytis senosios ir naujosios Vilniaus muzikos
Jungiantis prie Vilniaus 700-mečiui skirtų renginių ir plėtojant Nacionalinės filharmonijos 83-iojo sezono moto „Garsais pasakojamos istorijos“, spalio 18 d. Filharmonijoje nuskambės programa „Senoji ir naujoji Vilniaus muzika“, garsais panardinsianti į turtingą šio miesto, ir ne tik jo, istoriją. Skambės muzika nuo Žygimanto Liauksmino, Andriaus Rohačevskio iki žymiausių Algirdo Martinaičio, Jono Jurkūno kūrinių ir Edvardo Rogožos premjeros. Programą atliks ansamblis „Musica humana“ ir solistai – dainininkės Dovilė Kazonaitė, Kristina Žaldokaitė, fleitininkas Vytenis Gurstis ir obojininkas Robertas Beinaris.
„Šio koncerto programą ansamblis „Musica humana“ skiria Vilniaus 700-mečiui ir Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Koncerte skambanti muzika – lyg tiltas, sujungiantis XVI a. ir mūsų dienas. Muzikos vaizdai mus nukels į Vilnių prieš 700 metų, Klaipėdą prieš 100-metį ir mus supančią dabartį. Pasinerkime į tuos laikus, pajuskime jų didybę, aprėpkime stilių įvairovę“, – kviečia ansamblio „Musica humana“ meno vadovas Robertas Beinaris.
Dalis koncerto kūrinių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinė ir pasaulietinė muzika, jai atstovauja Žygimantas Liauksminas (skambės „Kai žmogus į nuodėmę puolė“ iš „Graduale pro exercitatione studentium“), Jonas Brantas („Jesu dulcis memoria“), Andrius Rohačevskis (Kancona) ir nežinomas XVII a. autorius (siuita „Musica antiqua Vilnensis“).
XX ir XXI a. muzikos kryptis ir tendencijas šioje programoje atspindės Juozo Žilevičiaus, Algirdo Martinaičio, Jono Jurkūno ir Edvardo Rogožos kūryba. Pastarojo autoriaus 2020 m. parašytas ir Juliui Juzeliūnui dedikuotas kūrinys „J. J. vizija“ šešiems smuikams, altui, violončelei ir kontrabosui skambės pirmą kartą. Dar viena šio vakaro premjera – Juozo Žilevičiaus 1926 m. Klaipėdoje sukurtas „Lietuviškas nonetas“ styginiams ir pučiamiesiems. Dingusį opuso rankraštį iš Čikagos Lituanistikos tyrimo centro parvežė muzikologė Danutė Petrauskaitė, jį atkūrė ir redagavo Kazys Daugėla.
Jono Jurkūno kūriniu „Oda kailiadirbiui“ balsui, fleitai, altui ir klavesinui (Sigito Parulskio žodžiai) koncertą ketinama pradėti, o štai jo pabaigai numatytas kone chrestomatinis XX amžiaus lietuvių muzikos kūrinys – Algirdo Martinaičio 1982 m. sukurta kamerinė kantata „Cantus ad futurum“ („Giesmė ateičiai“, autoriaus žodžiai). Ši kantata savo metu tapo savotišku naujos kompozitorių kartos manifestu, o jos temos – gamtos ir tautos išlikimas – itin aktualios ir šiandien. Pats A. Martinaitis yra sakęs: „Tas jausmas – buvimas gamtoje ir jos buvimas manyje, santykis su medžiais, paukščiais – yra nepanašus į kitų. Visą savo gyvenimą čia ieškojau prasmės. Žmogui nevalia nutolti nuo gamtos. Ir tas nutolimas jau dabar atsiskleidžia įvairiais ženklais. Gamta su juo jau ne gražiuoju šneka, o truputį supykusi. Tai jaučiu.“ Koncerte skambės ir daugiau Algirdo Martinaičio muzikos – rengiamasi atlikti tris dainas iš ciklo „Paserbenčio dainos“, sukurtas pagal jo brolio, poeto Marcelijaus Martinaičio eiles.
Kamerinės muzikos koncertas „Senoji ir naujoji Vilniaus muzika“ vyks spalio 18 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visą LNF 83-iojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Kviečiame pasinaudoti šį sezoną siūlomu abonementu ir laukiame Jūsų koncertuose! LNF 83-iojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.
