Autorius: LNF inf.

LNF inf.

Gegužės 16 d. Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) koncertuos dirigentas ir solistas violončelininkas David Geringas. Kovo pradžioje Filharmonijos scenoje pateikęs unikalią programą su pianistu Ianu Fountainu, D. Geringas sugrįžta su solidžia orkestrine programa. Skambės Lietuvos nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūriniai ir įžymaus čekų romantiko Antoníno Dvořáko muzika.

Lietuvoje gimęs violončelininkas ir dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas David Geringas yra vienas universaliausių dabarties menininkų, sukaupęs įspūdingą repertuarą nuo baroko iki šiuolaikinių (ir lietuvių autorių) kompozicijų. Jo inicijuoti festivaliuose gimė nauji lietuvių autorių kūriniai, vėliau groti pasaulio scenose, o vokiečių įrašų kampanija „Dreyer-Gaido“ išleido dvigubą kompaktinį albumą „The Sound of Lithuania“ („Lietuvos skambesys“), kuriame, greta šiuolaikinių autorių, D. Geringas inicijavo ir įrašė retai skambančią prieškario ir pokario lietuvių kompozitorių muziką. Gausioje atlikėjo diskografijoje randame Anatolijaus Šenderovo, Osvaldo Balakausko, Vytauto Laurušo ir kt. kūrinių CD.

LNF inf.

Gegužės 12 d. Nacionalinė filharmonija Vilniuje švęs 77-ojo koncertų sezono pabaigtuves. Šia proga rengiamas įspūdingas simfoninės muzikos vakaras su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO), dirigentu, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu Modestu Pitrėnu ir solistu, pianistu Luku Geniušu.

„Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, ir kartu brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio sandarą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“, – taip britų dienraštis „The Guardian“ rašė apie pianistą Luką Geniušą. Jis – dažnas ir labai laukiamas svečias Lietuvoje.

LNF inf.

Nuosaikiai modernus latvių kompozitorius Pēteris Vaskas ir romantinį polėkį su klasikine darna meistriškai jungęs austrų romantikas Johannesas Brahmsas – gal kiek netikėta, bet turbūt kuo tikriausią atgaivą suteiksianti muzikinė „draugija“ šį savaitgalį pasirinksiantiems Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO), latvių violončelininkės Martos Sudrabos ir austrų dirigento Georgo Marko atliekamą simfoninės muzikos programą. Skambės P. Vasko Antrasis koncertas violončelei ir styginių orkestrui „Būtis“ bei J. Brahmso Pirmoji simfonija.

Latvių kompozitorius Pēteris Vaskas, turintis ryškių sąsajų su Lietuva (1970 m. jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), Vytauto Sereikos kontraboso klasę; 1963–1974 m. griežė kontrabosu LNSO) savo kūryboje kelia globalius ir nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, neapykantą ir atleidimą, harmoniją ir chaosą. Kompozitorius sintetiškai jungia skirtingas XX a. kompozicines technikas, bet daugiausia dėmesio skiria muzikinei harmoningos pasaulio sandaros išraiškai ir klasikinės muzikos atsinaujinimui. Šio kūrėjo opusams būdinga neoromantinė tendencija, jie grindžiami archajiškais, latvių folkloro elementais, derinamais su dinamiška ir sudėtinga šiuolaikinės muzikos kalba. P. Vasko muziką kritikai apibūdina kaip nuosaikiai modernią, kupiną nūdienos kontrastų, gyvenimo ir būties klausimų, gamtos įvaizdžių. „Negaliu gyventi be gamtos, paukščiai man – lyg simbolis. Švarios gamtos, švarios sąžinės simbolis. Rašau apie paukščius – galvoju apie žmones. Man rūpi ekologijos problemos. Regis, žmonės nepastebi, kokį gražų pasaulį sukūrė Dievas“, – sako kompozitorius.

LNF inf.

Vasario 7 d. Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo meno vadovas, dirigentas, smuikininkas Sergejus Krylovas koncertu „De profundis“ minės Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Proginiame vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje greta Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertų smuikui, kuriuos grieš S. Krylovas, ir Arvo Pärto „Orient & Occident“ skambės lietuviška muzika – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Ramintos Šerkšnytės kūriniai, o ypatingu programos akcentu taps pirmą kartą skambėsiančios kompozitorės Olgos Viktorovos specialiai LKO ir S. Krylovui sukurtos „Sutartinės“.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiriamą koncertą atlikėjai pradės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniais. Skambės Penki preliudai styginiams – fortepijoninių ir vargoninių preliudų aranžuotės styginių orkestrui bei Variacijos lietuvių liaudies dainos „Bėkit, bareliai“ tema, VL 279. Tai plačiai žinomas keturių variacijų ciklas, pasak prof. Vytauto Landsbergio, sukaupęs gilų grožį ir tikslingą išraiškos įvairovę. Manoma, kad improvizuodamas Čiurlionis kur kas labiau išplėtodavo „Barelių“ vaizdus, bet ir esamas užrašymas – gerai apgalvotas ciklas.

LNF inf.

Vasario 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje skleisis romantiškos nuotaikos. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte „Iš prancūzų muzikos lobyno“ skambės monumentalios prancūzų romantikų – Camille’o Saint-Saënso ir Césaro Francko – simfoninės partitūros. Su orkestru muzikuos prancūzų smuikininkas Philippe’as Graffinas ir dirigentas Robertas Šervenikas.

Philippe’as Graffinas bene plačiausiai žinomas kaip puikus prancūzų muzikinio repertuaro atlikėjas. Šis smuikininkas buvo vienas iš vos kelių Josefo Gingoldo mokinių (J. Gingoldas mokėsi pas legendinį Eugène’ą Ysaÿe, buvo pirmasis jo kūrinių atlikėjas). Pirmasis P. Graffino įrašas su maestro Yehudi Menuhinu ir jo diriguojamu Karališkosios filharmonijos orkestru bei vėlesni smuiko įrašai, užfiksavę nemažai pasaulinių premjerų, pelnė aukščiausius muzikos kritikų įvertinimus. P. Graffinas yra koncertavęs su Y. Menuhinu, Mstislavu Rostropovičiumi, Marta Argerich, Sergiu Commisiona ir kitomis įžymybėmis. Šiam smuikininkui kūrinių yra parašę Rodionas Ščedrinas, Vasilijus Lobanovas, o Vytautas Barkauskas jam dedikavo savo koncertą smuikui „Jeux“. Šį smuikininką jau ne kartą girdėjome ir juo žavėjomės Lietuvoje.

LNF inf.

Pažymint Lietuvai, Latvijai ir Estijai – visoms trims Baltijos šalims – įsimintinus 1918-uosius, kai prieš šimtą metų prasidėjo naujas, laisvės kelias, Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras bei solistai rengia bendrą koncertų turą. Sausio pabaigoje įvyks trys pasirodymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o balandį laukia keturi pasirodymai Estijoje. Valstybių atkūrimo 100-mečiui skirtoje programoje „Baltijos laisvė“ skambės muzikos vėrinys iš visų trijų šalių kompozitorių – Pēterio Vasko (Latvija), Erkki-Sveno Tüüro (Estija) ir 2017-aisiais Nacionalinę premiją pelniusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinių.

Šis Lietuvos ir Estijos atlikėjų muzikinis turas – tai ne vienus metus puoselėtos Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir „Estijos koncertų“ („Eesti Konsert“) bičiulystės vaisius. Su artimiausiais kaimynais, tiek estais, tiek latviais („Latvijos koncertai“), su kuriais švenčiamas valstybių šimtmetis, parengta daug mainų programų, taip pat trijų valstybių pristatymo užsienyje renginių. Programai „Baltijos laisvė“ suburti vieni stipriausių dviejų šalių kolektyvų, reprezentuojantys savo valstybę visame pasaulyje, pelnytai vadinami kultūros ambasadoriais.

LNF inf.

Šiais globalizacijos laikais, kai vieni Kalėdoms nekantriai laukia žiemiško šaltuko ir sniego, o kiti skuba į šiltuosius kraštus mėgautis saule, kažkur visų lūkesčiai susipina ir pažyra netikėtomis dovanomis. Taip šiemet nutiks Nacionalinėje filharmonijoje, kur prieš tradicinę gruodžio 26–29 d. rengiamą šventinių nuotaikų persmelktą „Kalėdų muzikos savaitę“ gruodžio 22 d. įvyks tarptautinio projekto „Strings and Air“ (JAV, Lietuva, Ispanija) koncertas „Nuo klasikos iki flamenko“.

Filharmonijos scenoje darniai susivienys džiazas, flamenko ir klasikinės bei šiuolaikinės muzikos elementai, o efektingą programą pristatys tarptautinis atlikėjų būrys:Kęstutis Vaiginis (saksofonai), Hernanas Romero (gitara, vokalas, perkusija), Carmen Estevez Calero (vokalas, perkusija) ir styginių kvartetas „Mettis“.

Lietuvos publikai tai puiki proga ne tik pasidžiaugti egzotiškais muzikos sąskambiais, bet ir iš arčiau susipažinti su trimis ryškiais solistais. Priminsime, kad vienas talentingiausių Lietuvos saksofonininkų Kęstutis Vaiginis groja originalias kompozicijas, kurioms būdingi moderniojo džiazo ir akademinės muzikos raiškos deriniai. Jis daugiausia muzikuoja tarptautinėse grupėse „SiBuLi“, „Differences“, savo suburtame kvartete. Išgirdęs K. Vaiginio CD „Unexpected Choices“, vienas žymiausių džiazo atlikėjų Steve’as Wilsonas (Niujorkas) saksofonininko muziką apibūdino taip: „Jo vizija yra plati – subtili ir provokuojanti, kylanti iš pagarbos tradicijai, tačiau visada nukreipta pirmyn.“

LNF inf.

Sulig Vilniaus festivalio pabaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija savo interneto svetainėje paskelbė 77-ojo sezono rugsėjo–gruodžio mėn. koncertus. Ištikimi ir budrūs lankytojai suskubo rūpintis bilietais, ypač į naujamečius renginius, sezono pradžios bei Vilniaus fortepijono festivalio koncertus. Filharmonija visus ragina nedelsti, ir iš anksto įsigyti bilietus.

77-ąjį koncertų sezoną numatyta pradėti rugsėjo 16 dieną. Filharmonijos Didžiojoje salėje prie vieno ryškiausių mūsų šalies simfoninių kolektyvų – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro – dirigento pulto stos šio kolektyvo meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas. Koncerte solo grieš garsus vokiečių violončelininkas Johannesas Moseris. Skambės Edwardo Elgaro ir Gustavo Mahlerio kūrinių programa.

LNF inf.

Kovo 18 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru muzikuos konkursų laureatai – 2015 m. N. Malko konkurso Kopenhagoje nugalėtojas dirigentas Tung-Chiehas Chuangas ir klarnetininkas Rimvydas Savickas. Koncerte skambės nuotaikinga vokiečių kompozitoriaus Carlo Maria von Weberio operos „Laisvasis šaulys“ uvertiūra ir Antrasis koncertas klarnetui ir orkestrui bei rafinuotos prancūzų autoriaus Maurice’o Ravelio partitūros – siuita „Kupereno kapas“ ir antroji siuita iš baleto „Dafnis ir Chloja“.

Lietuvos nacionalinė filharmonija dalyvauja tarptautiniame projekte „N. Malko konkurso Kopenhagoje laureatai su Europos orkestrais“, kur įvairių Europos šalių klausytojams pristatomi Kopenhagoje vykusio prestižinio dirigentų konkurso laureatai. Konkursas pavadintas legendinio rusų batutos meistro Nikolajaus Malko (1883–1961), 25 metus vadovavusio Danijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (1930–1955), vardu ir nuo 1965-ųjų vyksta kas treji metai. Tai bene didžiausios ir svarbiausios simfoninės muzikos dirigentų varžybos visame pasaulyje. 2015 m. konkurse varžėsi net 316 dalyvių, ir tik dvidešimt keturiems iš jų pasisekė iškopti į finalinį etapą. Vienas iš laimingųjų buvo Vilniuje koncertuosiantis Tung-Chiehas Chuangas, laimėjęs šį konkursą.

LNF inf.

Kas sieja 2017-ųjų žiemą ir pavasarį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje? Akyliau sekantys filharmonijos repertuarą atsakys nesunkiai – tai VI J. S. Bacho muzikos festivalis. Sausio 8 d. pradėtas koncertu „Trys karaliai“ Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje, šis renginys įvairiose koncertų erdvėse tęsiasi kovą ir balandį, o pasibaigs gegužės 7 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje programa „J. S. Bachas. A. Vivaldi „Metų laikai“ ir sonetai“. „Metų laikų“ leitmotyvas tampa simbolišku šiemet per žiemą ir pavasarį nusidriekiančiam kelių koncertų festivaliui.

Iš beveik kasmet pavasarį Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengtų Johanno Sebastiano Bacho muzikos savaičių išaugęs tarptautinis J. S. Bacho muzikos festivalis Vilniuje vėl skleidžia nemarią J. S. Bacho muzikos dvasią.