Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Gruodžio15 d. 19 val. Jonų bažnyčioje, gruodžio 16 d. 19 val. Kauno VDU Didžiojoje salėje koncertuoja Armėnijos ansamblis „Naghash Ensemble“: sopranai Hasmik Baghdasaryan, Tatevik Movsesyan, altas Arpine Ter-Petrosyan, Tigranas Hovhannisyanas (dhol), Aramas Nikoghosyanas (ūdas), Emmanuelis Hovhannisyanas (dudukas) ir kompozitorius bei pianistas Johnas Hodianas. Šio kolektyvo repertuare armėniškos dainos suskamba taip, tarsi jos būtų ne iš šio pasaulio, o sodrūs balsai atskleidžia dvasinį muzikos gylį.

Rengėjų inf.

Įterptasis vaizdas 1

INVERSIJA
Garso meno renginių ciklas # 2
2017 12 05 - 2017 12 16

Galerija POST
Laisvės al. 51A, 4 aukštas, Kaunas
http://postgalerija.lt/

Žodis inversio lotynų kalboje reiškia apvertimą, perstatymą. Retorikoje inversija yra stilistinė figūra, chemijoje ji susijusi su optika ir poliarizacijos krypties pakitimu, biologijoje žymi chromosomos segmentų pakitimą 180° kampu, algebroje – su normalia tvarka nesutampančią elementų tarpusavio padėtį, polifoninėje muzikoje – motyvo ar temos pasikartojimą keičiant intervalų kryptį. Iš inversijos kyla paradoksas, ji kalba kontrapunktais. Inversija parodo išvirkščiąsias pozityvumo ir negatyvumo puses.

Ispanų kalboje verso reiškia eilėraštį. Prancūziškas terminas vers libre apibūdina laisvą eilėdarą, vadinamąjį verlibrą. Lotyniškasis vice versa, paprastai tariant, reiškia atvirkščiai. Kontroversija nusako prieštaringumą. Möbijaus plokštuma kitaip dar vadinama inversine plokštuma.

Verb angliškai yra veiksmažodis. Šiame sakinyje laikykime jį aplinkybe, nes tai nėra Verbum Domini.

Menininkai:
Darius Čiuta, Tautvydas Bajarkevičius, Gintas K, vj juodo, Bionics, Auris Radzevičius  
 
Kuratorius:
Tautvydas Bajarkevičius

Programa

 I. Paroda Gruodžio 5–16 d.
https://www.facebook.com/events/492446807794220/
 
Atidarymas: gruodžio 5 d., antradienis, 19 val.
 
Tautvydas Bajarkevičius. Nuomonė
Triptikas balsui ausinėse
 
Darius Čiuta. A,i
Instaliacija
 
II. Performansai
https://www.facebook.com/events/374755072975613/
Gruodžio 8 d., penktadienis, 19 val.
Gintas K, vj juodo. Acousma Light
Bionics. mono.cycles   
 
Gruodžio 15 d., penktadienis, 19 val.
Darius Čiuta, Auris Radzevičius. Sfinkso kalbinimas
 
 
III. Edukacija
Gruodžio 12 d., antradienis, 14 val.
Intertekstualus gidas po parodą
Kuratorius Tautvydas Bajarkevičius
https://www.facebook.com/events/121001065349059/
 
Gruodžio 14 d., ketvirtadienis, 14 val.
Garso ir erdvės architektūra
Pokalbis su architektu, garso menininku Tomu Grunskiu
https://www.facebook.com/events/2041518359463664/

Rengėjų inf.

Gruodžio 7 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU menų galerijoje 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) vyks „Šilainiai Project“ meno rezidencijos inicijuojama diskusiją apie rezidenciją kaip specfinės vietos tyrimą. Dalyvauja Šilainiai Project rengėjai Evelina Šimkutė ir Egidijus Bagdonas, moderuoja Vaida Stepanovaitė.

„Šilainiai Project“ menininkų rezidencija, pirmaisiais metais atlikusi tyrimus Lietuvoje užgimstančios kultūros decentralizacijos praktikos kontekste, šiemet koncentruojasi į specifinės vietos tyrimus. Menininkai užsieniečiai, šilainiškiai ar kauniečiai savo kūrybinę praktiką parėmė fiziniu bei socialiniu lokalumu, virtusiu skirtingais rezultatais. Rezidencijos atvirumas leido skirtingai aktyvuoti kiekvienam dalyviui bei jį laikinai supusiai bendruomenei svarbius klausimus, praktikas, sąryšius ir atskleisti vietos specifiką iš daugybės savitų kampų. Įsikūrę laikinas„studijas” viešojoje bibliotekoje, mokykloje, forte, bute ar tiesiog po atviru dangumi, atvykę menininkai formavo individualias ir atviras kūrybines erdves, paliekančias fiziškai laikinus, bet, tikėtina – socialiai, kultūriškai išliekančius pėdsakus augančio socialiai angažuoto „Šilainiai Project“ kontekste.

Diskusijoje norima susitelkti į „Šilainiai Project“ rezidencijos antramečius procesus ir Šilainius kaip tyrimo vietą. Bus kalbama apie šios rezidencijos bei panašaus formato projektų esamą ir galimą poveikį, atsižvelgiama į vietos specifikos klausimus ir brėžiami tolimesni meniniai, socialiniai vektoriai.

Iki gruodžio 8 d. galerijoje veikia „Šilainiai Project“ rezidencijos paroda mini antruosius šios miesto centro ribas peržengiančio projekto metus, užsienio bei vietinių kūrėjų praleistus ieškant Šilainių mikrorajono tapatybės per kūrybą, dialogą, tyrimą. Šilainių viešoms erdvėms atviri menininkai ir jiems atvertos viešosios erdvės kuria santykį tarp šilainiškių ir juos supančių architektūrinių, urbanistinių struktūrų. Šilainiai čia yra ne tik kūrybos objektas, bet ir dialogo dalyvis. Rezidencija „Šilainiai Project“ turtinga kūrybinių perspektyvų gausa. Kiekvienas dalyvis pasirinko sau aktualiausią mikrorajono emocinį, atminties tašką ar fizinę lokaciją ir tai aktyvavo skirtingais būdais – Šilainius kaip blokinių daugiabučių rajoną, kaip glaudžią bendruomenę, tik atrandamą įvietintą erdvę. Parodos dalyviai: Shota Kotake, Katrina Brown, Lahestan (Aleksander Haugen), Kauno gatvės menininkai kartu su Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos mokiniais ir mokytojomis.

Evelinos Šimkutės kuruojamą „Šilainiai Project” rezidenciją iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Partneris Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinys.

Rengėjų inf.

Vilnietė Živilė Juonytė iš Izraelio į Lietuvą grįžo ne tik su magistro diplomu, bet ir su knygos rankraščiu – studijų metu įgytos žinios ir patirtys sugulė į pažintinę knygą „Izraelis ir jo žmonės“. Pirmasis knygos pristatymas bei diskusija apie Izraelio visuomenę įvyks Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) gruodžio 7 d. 17.30 val.
Izraelis – šalis, kuri kartu yra ir labai sena, skaičiuojanti tūkstantmetę istoriją, ir labai jauna, šiemet atšventusi 69-ąją Nepriklausomybės dieną. Nuo Izraelio Valstybės įkūrimo 1948 m. į Izraelį imigravo keli milijonai žydų iš įvairiausių pasaulio kampelių, tad šalies visuomenė užburia savo įvairove.
Pasak knygos autorės, Izraelio visuomenės ir politikos specialistės Živilės Juonytės, „izraeliečio“ sąvoka yra labai talpi.

„Izraeliečiai – tai iš Europos kilę žydai aškenaziai ir Rytų žydai mizrachiai, religingi ir sekuliarūs žydai, senbuviai ir nauji imigrantai, galiausiai – ne žydai: arabai, drūzai, armėnai, čerkesai ir kiti. Vienas iš socialinės integracijos instrumentų – kariuomenė, suburianti kartais labai skirtingus jaunuolius bendram tikslui. Nenuostabu, kad kariuomenėje užmegztos draugystės neretai trunka visą gyvenimą“, – teigia Živilė, pagal užsieniečiams skirtą trumpalaikę programą savanoriavusi Izraelio gynybos pajėgose.

Knyga „Izraelis ir jo žmonės“ bus naudinga tiek planuojantiems kelionę į Izraelį, tiek norintiems geriau pažinti šią šalį ir jos įvairiaspalvę visuomenę. Knyga, kurią išleido leidykla „Aukso pieva“, sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji trumpai pristato Izraelio istoriją, supažindina su šalies kultūra, politika, valdymu, šventėmis, virtuve, lankytinomis vietomis. Antra dalis skirta pažinčiai su Izraelio visuomene ir pačiomis įvairiausiomis ją sudarančiomis grupėmis. Gausiai iliustruotoje knygoje taip pat pateikiamos Izraelio literatūros ir kino rekomendacijos.

Knygos „Izraelis ir jo žmonės“ pristatyme gruodžio 7 d. dalyvaus ir apie Izraelio visuomenę diskutuos visas būrys šios šalies ekspertų – portalo bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys, Izraelio virtuvės gerbėja ir žinovė, knygos „Izraelio skoniai“ autorė Nida Degutienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė bei pristatomos knygos autorė Živilė Juonytė. Sveikinimo žodį tars muziejaus direktorius Markas Zingeris ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje J.E. Amiras Maimonas. Renginys nemokamas.

Daugiau informacijos:
VVGŽM komunikacijos koordinatorė,
knygos „Izraelis ir jo žmonės“ autorė Ž. Juonytė
Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560
El. p. [email protected]

Rengėjų inf.

Artėja svarbiausias metinis Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos renginys – kultūros forumas – „Kultūra, miestas, regionas“. Į Vilniaus rotušėje 2017 m. gruodžio 12 d. vyksiantį forumą kviečiami valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojai, kultūros ir kūrybinių industrijų organizacijų vadovai, lyderiai, ekspertai, žiniasklaidos atstovai.

Forumo tikslas yra akcentuoti ekonominę ir socialinę kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus kuriamą vertę miesto ir regiono raidai, skatinti valstybės institucijų ir regioninės politikos atstovų dialogą, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą.

„Lietuvoje dar trūksta suvokimo, kad kultūra ir kūrybinės industrijos turi įtakos šalies gerovei, todėl asociacijos organizuojamas forumas yra proga ne tik pasidalinti įžvalgomis, bet ir sutarti, kaip galime įtvirtinti kultūrą kaip strateginį šalies prioritetą“, – sako Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė.

Rengėjų inf.

Gruodžio 8 d., penktadienį, 16 val. Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks muzikos vakaras „In Memoriam Julijui Andrejevui“.

Renginyje dalyvaus kompozitoriaus J. Andrejevo sesuo Ina Banaitienė, klasės draugai ir kolegos, muzikologas Edmundas Gedgaudas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai Rimantas Armonas (violončelė), Irena Uss-Armonienė (fortepijonas), Jurgis Dvarionas (smuikas), pianistė Eglė Andrejevaitė, Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokinė Ainė Stankutė (smuikas) ir mokytoja ekspertė Aušra Kučinskienė (fortepijonas).

Rengėjų inf.

Edukacinio projekto „Klasika visiems“ dalyviai kviečia gruodžio 9 d., šeštadienį, 20 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje pasiklausyti vieno žinomiausių ir nuostabiausių klasikos kūrinių – jaudinančiu  grožiu persmelkto ir gilaus tragizmo kupino W.A. Mozarto „Requiem“.

Vilniaus universiteto (VU) chorų „Pro musica“, „Gaudeamus“, „Virgo“ ir VU kamerinio orkestro (vadovas P. B. Koncė) rengiamas projektas „Klasika visiems“ jau kelinti metai į gausų chorą suvienija ne vieną šimtą muzikos raštą pažįstančių klasikos gerbėjų.

Šiemet projekto dalyviams talkins garsūs šalies ir užsienio solistai – sopranas Gunta Gelgotė, mecosopranas Ieva Prudnikovaitė, tenoras Ivan Gusev (Rusija), bosas Šarūnas Šapalas. Diriguos Rasa Gelgotienė.

Rengėjų inf.

Lapkričio 26 d. nustojo plakti  JAV gyvenusios  mecenatės, meno ir kultūros puoselėtojos, muziejų donatorės, doriausios ir nuoširdžiausios Lietuvos  menininkų, menotyrininkų ir muziejininkų globėjos širdis. Belikus vos kelioms savaitėms  iki Naujųjų metų virsmo, taip ir nesulaukusi per Tris Karalius ateinančio 93- ojo gimtadienio, Magdalena staiga užgeso, galbūt, nespėjusi padaryti savo įstabių ir reikšmingų sumanymų, kurių, pagerėjus sveikatai,  ji nuolat atrasdavo. Tačiau daugiau nuveikti buvo tiesiog neįmanoma,  jos rankomis puoselėti darbai  ir darbeliai būtų vos pakeliami šimtams ar net tūkstančiams...  Per neplėštus kultūros dirvonus ji žygiavo viena, šypsodamasi, dovanas dalindama šilta ranka,  gebėdama kilniems darbams įkvėpti  ir kitus tautiečius.  Gyvendama Čikagoje, toli nuo tėvynės, ji savo gimtajam kraštui visuomet  buvo pasirengusi ištiesti pagalbos ranką. Šiandien Lietuva neįsivaizduojama be įstabios Magdalenos Birutės Stankūnienės veiklos. Lietuviškos mecenatystės istorijoje, kur jau puikuojasi Radvilų, Goštautų, Chodkevičių, Tiškevičių pavardės,  turėtų būti įrašytas dar vienas vardas...

Magdalenos biografiją persmelkia dramatiški įvykiai, atsiskyrimo su tėvyne išgyvenimai. Istorijos skersvėjų metu, ji atsiduria pabėgėlių zonoje Vokietijoje,  ten, palaidojusi vienintėlį sūnų, paradusi šeimą, sukaupusi jėgas mokosi meno pagrindų Anglijoje,  vėliau –  Čikagoje, kur, ištekėjusi už Jono Gintauto Stankūno, galutinai įsitvirtina  lietuvių bendruomenėje. „Kai palikau gimtinės namus, nebuvo tos dienos, kad nesugrįžčiau į ją mintimis...“,  „Kaip yra viena motina, taip yra viena tėvynė“,– mėgo kartoti Magdalena viešnagių Lietuvoje metu, parodų atidarymuose.  Pastarieji jos žodžiai šiandien skamba kaip priesaika, prabylanti neišmatuojamos meilės tėvynei vardu...

Nenuilstanti lietuviškos kultūros puoselėtoja, meno leidinių ir muziejų mecenatė, talentinga dailininkė, įžymiojo grafikos grando Viktoro Petravičiaus mokinė ir tradicijų tęsėja,  lietuviškosios M. K. Čiurlionio galerijos Čikagoje globėja – toli gražu ne visi M. B. Stankūnienės veiklos amplua. Nuo 1968 metų ji rengia savo parodas  Čikagoje, Klivlende, Los Andžele, Toronte, Miunchene, Melburne, Sidnėjuje, Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Druskininkuose , rūpinasi Čikagos  M. K. Čiurlionio galerijos  lietuviško meno grąžinimu nepriklausomybę atgavusiai  Lietuvai.  Už nuopelnus dailininkė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Amerikoje ilgus metus darbuojasi lietuvių dailininkių grupėje „Dailė“, Amerikos lietuvių dailininkų sąjungoje, JAV lietuvių bendruomenės kultūros taryboje, kaupia meno archyvus Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje, tampa žinoma mecenate  JAV ir Lietuvoje.  Šimtams Lietuvos muziejų, aukštųjų mokyklų, bibliotekų, našlaičių namų ji dovanoja savo kūrinius, aukoja lėšas naujų galerijų įkūrimui, rūpinasi meno leidinių leidyba.

M. B. Stankūnienės kūryba pulsuoja nenutrūkstamų ryšių su tėvyne atšvaitais, autentiškos lietuviškos gyvensenos panorama. Vieni pirmųjų Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejun padovanotų siuntų  – jos raižinių ciklai „Lietuvos kaimo  moters  darbai“, „Tautosakos deivės“,  „Jūratė ir Kastytis“.  Kompozicijos stebina  autentišku archajiškumu, nostalgiškomis jausenomis,   toliuose esančios tėvynės  realijomis. Iš pagonybės laikų atklydę panteistiniai  vaizdai, sklandantys Žemynos, Medeinos, Laimos, Ramintos ir Gintos pavidalais, virsta čiurlioniškomis pasakomis, tiltu į  legendomis apipintą tėviškės pasaulį. Daugiau nei 400  Kaunui dovanotų autorinių dailininkės grafikos, tapybos ir mišria technika atliktų batikos darbų, atgabentos tautiečių meno kolekcijos,  iš už Atlanto atkeliavę muziejinių archyvai, žinynai,  katalogai  – toli gražu ne visas šiam muziejui skirtas veiklos spektras. M. B. Stankūnienė inicijavo  ir savo lėšomis išleido  Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinius: „Magdalena Birutė Stankūnienė. Žemė Žydi“(1995), „Magdalena Birutė Stankūnienė: Spalvų siuita Lietuvai“(2004), išeivių meno katalogą „Sugrįžusi dailė“(2005), „Lietuvių šiuolaikinė dailė JAV: dabarties dialogai“ (2009), „Kauno dailė: realijos En Face“ “ (2011), asmeninėmis lėšomis rėmė muziejų, iki paskutinio atodūsio rūpinosi Čikagos M. K. Čiurlionio galerijos galutiniu meno kūrinių gražinimu, džiaugėsi  M. K. Čiurlionio kūrinių parodose pasaulyje sėkme, muziejiniais tyrinėjimų pasiekimais.  Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje savo ruožtu surengta per 50 jos proginių, jubiliejinių parodų,  išeivių ekspozicijos salė pavadinta jos vardu.  Beveik kasmet atvykdama į Lietuvą, į knygų pristatymus ir parodas, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje  ji  būdavo didžiai laukiamas svečias. Išskirtinė asmenybė, kiekvienam, bent trumpai jos kelyje sutiktam, skirdavo dėmesio ir laiko, dailia, pasaulio toliuose nesugadinta lietuviška rašysena parašydavo po laiškutį...

Šeštadienį, iškeliaujant Magdalenai į paskutinę poilsio vietą Čikagoje Šv. Kazimiero kapinėse, jos numylėtoje Lietuvoje buvo nežiemiškai giedra.  Vakare kalėdinį dangų papuošė kaip niekada ryškios žvaigždės. Tegul šviečia jos amžinai Magdalenai Birutei Stankūnienei virš jos ilgesio ir svajonių žemės.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenė    
 

Rengėjų inf.

Kviečiame Jus gruodžio 5 d., (antradienį), 17 val. į Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtą renginį – paskaitą „Asmenybės formavimasis ir veikla Jurgio Šlapelio pavyzdžiu (XIX a. pab.–XX a. pradžia)“. Bus pristatyta virtuali dokumentų paroda „Jurgis Šlapelis: tarp Maskvos ir Lietuvos“, parengta iš niekada neskelbtų Maskvos archyvuose rastų dokumentų ir fotografijų.

Paskaitą skaitys ir parodą pristatys istorikė Vida Girininkienė.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus
Pilies g. 40, LT-01123 Vilnius
Tel. ir faksas 2610 771
[email protected]
www.slapeliumuziejus.lt

Rengėjų inf.

Kaip gimsta spektaklis? Iš kur atsiranda idėjos? Pagaliau, kas yra būsimos teatro žvaigždės? Atsakymai – gruodžio 1 ir 2 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Balkono teatre. Ketvirtus metus vykstantis scenos meno darbų eskizų konkursas „Balkono okupacija“ kviečia žiūrovus užsikrėsti „gerąja intriga“ ir stebėti įvairių specialybių LMTA studentų ir absolventų eskizus, kurie turi galimybę pavirsti užbaigtais scenos meno darbais.  

Konkurse dalyvauja LMTA Vaidybos ir režisūros katedros studentai bei nepriklausomi jauni menininkai. Jie pristatys aštuonis maždaug 20 minučių trukmės eskizus. Kompetentingos komisijos atrinktiems perspektyviausiems darbams LMTA suteiks vadybinę, techninę, finansinę, moralinę pagalbą visiškai realizuoti sumanymus.