Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Balandžio 5 dieną, Kauno kultūros centro „Tautos namai“ alternatyvioje erdvėje  „Šelteris“ bus rodomas debiutinis choreografės ir šokėjos Oksanos Griaznovos (šokio teatras „PADI DAPI Fish“) šokio monospektaklis „Asmens kodas“.

Ką asmens kodas gali pasakyti apie asmenybę? Kas nutiktų, jei kodo skaitmenis ištrauktume iš asmens tapatybės dokumentų, valstybės registrų konteksto ir tarsi iš „lego“ kaladėlių konstruotume naują pasakojimą? „Asmens kode“ į šiuos klausimus atsakoma kuriant savotišką žaidimą, kuriame šokėja žongliruoja savo kodu. „O. Griaznovos spektaklyje žmogus veikia ir egzistuoja ne kasdieninėje aplinkoje ar savo vidiniame pasaulyje, o būtent sistemoje, kurioje ieško savo ribų bei galimybių jas peržengti.“  – pažymi scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Rengėjų inf.

Kultūros ministerijos ekspertų komisija paskelbė nominantus 2017 metais sukurtų profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti, tarp kurių ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kuriantys menininkai. Laimėtojai bus paskelbti kovo 27 dieną.

Sėkmę atnešė „Čikaga“

Nominacijai „Scenografas“ už scenografiją instaliacijų spektakliui „Apie baimes“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir miuziklui „Čikaga“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) nominuota Renata Valčik. Ji kuria scenografijas, kostiumus bei šviesos dizainą teatrui ir kinui Lietuvoje bei užsienyje, dalyvauja meno projektuose ir parodose. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre R. Valčik sukūrė įspūdingą scenografiją vienam garsiausių Brodvėjaus miuziklų - Johno Kanderio „Čikaga“.

Rengėjų inf.

Penktadienį, kovo 23 d. 18 val. Vilniaus universiteto vargonininkai dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir dr. Vidas Pinkevičius VU Šv. Jonų bažnyčioje kviečia švęsti muzikos Alfa ir Omega vadinamo Johanno Sebastiano Bacho (1685–1750) 333-iąjį gimtadienį.

Šiuo koncertu vargonininkai siekia klausytojams suteikti progą pasimėgauti nemirtingais didžiojo muziko kūrybos perlais.

Kaip pasakojo Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, jai labiausiai iš šios programos patinka duetas „Mein Freund ist mein“ iš kantatos Nr. 140, kurį vargonams aranžavo Vidas.

„Šiame duete boso ir soprano dialogą groja mano kairė ir Vido dešinės rankos, todėl tenka labai įsiklausyti vienas į kitą. Kartais iš tiesų savo balsais užtraukiame sėdėdami prie to paties vargonų suolo “ – mintimis dalinosi menininkė, kuri šiame koncerte taip pat vargonuos daugeliui vargonininkų mėgstamiausią Bacho kūrinį – Preliudą ir fugą Es-dur, BWV 552.

Rengėjų inf.

  Kovo 22 d. 18 val. VDA parodų salėse "Titanikas" (Maironio g. 3 Vilniuje) atidaroma Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojų ir mokinių kūrybos paroda „Šakotas“, skirta 60 metų mokyklos veiklos jubiliejui paminėti.

   Parodos atspirties tašku tapo kolektyvinio vaikų pamėgto ir siurrealistų itin propaguoto žaidimo „le cadavre exquis“ principas: ant popieriaus skiautės nupiešiama kūno dalis, popierius su piešiniu užlenkiamas ir perduodamas tęsti kitam. Niekas nežino, kaip atrodys kelių žmonių pieštas „kūnas“, išlanksčius popierių, kur nuves kiekvieno žaidimo dalyvio vaizduotė... Parodoje pristatomas specialiai suburtas dešimties kūrybinių grupių projektas, kuriam vykstant,  taip pat gimė netikėti, į visas puses išsišakojantys kūrybiniai impulsai ir idėjos. Žinomi šiuolaikiniai Lietuvos menininkai, dirbantys pedagoginį darbą, čia dėlioja kūrybinę mozaiką kartu su savo mokiniais. Parodoje norima perteikti įvairialypį mokytojo ir mokinio bendradarbiavimą, neišryškinant nei vieno, nei kito viršenybės kūrybinio proceso metu.

   Koncentruojantis į mokyklos veiklos dabartį, pristatomi šiuo metu kartu kuriantys jos mokiniai ir mokytojai. Projekte pabrėžiami komunikaciniai edukacijos aspektai ir kūrybinio proceso žaismė, stengiantis jaunuosius kūrėjus kuo anksčiau įtraukti į Lietuvos meno lauką ir modeliuoti tolimesnę šiuolaikinės meno mokyklos viziją.

 Projekto kuratorė – Kristina Inčiūraitė. Parodos dalyviai: Arūnas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Donatas Jankauskas (Duonis), Linas Jusionis, Džiugas Katinas, Linas Liandzbergis, Aurelija Maknytė, Tomas Martišauskis, Audrius Novickas, Birutė Zokaitytė kartu su savo mokiniais.
Paroda veiks iki balandžio 15 d.

Projekto organizatorius: Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
Projekto partneris: Vilniaus dailės akademija

Rengėjų inf.

Kovo 16–25 d. gražiausia muzika fortepijonui ir kameriniams ansambliams skambės VIII Tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse Vilniuje. Dar 1965 m. paties S. Vainiūno iniciatyva pradėtas renginys nuo 1993 m. kas ketverius metus suburia ne tik lietuvių, bet ir užsienio talentus. Šiemet į jį atvyksta net 57 jaunosios kartos atlikėjai iš visos Europos ir Pietų Korėjos.

Stasys Vainiūnas – žymus pianistas ir kompozitorius, pedagogas, išugdęs daugybę talentingų atlikėjų, taip pat – ir buvęs Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas. Istorijos puslapiuose jis įsirėžė ne tik dėl savo išskirtinių interpretacijų, atlikėjų mėgstamos ir lietuvių liaudies dainų grožį atskleidžiančios muzikos, bet ir dėl vieno išskirtinio savo biografijos fakto. 1933 m. menininkas tapo pirmuoju lietuviu, pelniusiu tarptautinio konkurso laurus – juos S. Vainiūnas parsivežė iš Vienos. Taigi šiųmetis konkursas dvelkia ne tik valstybės šimtmečio, bet ir šio išskirtinio Lietuvos kultūros istorijos įvykio 85-ojo jubiliejaus dvasia.

Rengėjų inf.

Kovo 22 d. Vilniuje, VDA Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15/1), atidaroma menininkų poros iš JAV – dailininkės Jūratės Mažeikaitės-Harrison ir fotomenininko Jeffo Harrisono – kūrinių paroda. Sietle gyvenantys menininkai susitiko Aliaskoje, juos suartino meninė veikla ir bendras vidinis poreikis kūryboje ieškoti paslapties,  paversti iškalbingu pasakojimu tapybos drobėje ar fotografijoje sustabdytą akimirką.

Pirmieji Jūratės dailės pedagogai buvo Kanadoje gyvenę Anastazija ir Antanas Tamošaičiai, mokę tapybos ir audimo meno. Neišdildomą įspūdį būsimai menininkei padarė lietuvių mitologija ir močiutės sekamos lietuviškos pasakos. Vėliau menininkė tęsė studijas Corcorano meno mokykloje, Merilando universitete, Otiso Parsonso dizaino mokykloje, Sietlo Gage akademijoje ir DePaulo universitete. J. Mažeikaitė-Harrison tapo akrilu, pastele, tušu simbolinio turinio kompozicijas. Ji ekspresyvia maniera fiksuoja augaliją, į sūkurius panirusias paslaptingas žmonių figūras ir stilizuotus veidus, paukščius, pakelės malūnus ir koplytėles, sužmogindama motyvus, transformuodama paveikslo erdvę į vienas pro kitą peršviečiamus sluoksnius. Kompozicijose tikrovė susipina su svajinga sapno būsena ir mistiniais pasąmonės vaizdiniais, kurių nerealumą sustiprina dematerializuotas koloritas. Dailininkė yra surengusi individualių parodų Gallery North, Semantic Gallery ir Ward Johnson Gallery Seattlo apskrityje, taip pat Otiso galerijoje Losandžele ir Downey muziejuje Kalifornijoje. Ji yra dalyvavusi ir pelniusi apdovanojimų Edmondso menų festivalyje, Lietuvių muziejuje Lemonte, Shoreline festivalyje ir kitur.

Rengėjų inf.

Kur baigiasi tikrovė ir prasideda iliuzija? Kas sugebės pamatyti tikslią ribą? Kaip iliuzijos padeda mums gyventi tikrovėje? O gal atvirkščiai – trukdo? Kaip iliuzijos veikia meną, mokslą, visuomenę ir kiekvieną iš mūsų? Naujausia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ kviečia iš arčiau pažvelgti į iliuzijas mūsų pasaulyje.

Mitologas, religijotyrininkas Dainius Razauskas atkreipia dėmesį, kad visas mokslas paremtas tuo, kad mūsų tikrovė yra iliuzija: jei taip nebūtų, mokslininkams ir apskritai žmonijai nekiltų noras aiškintis, ar viskas  iš tikrųjų visada yra taip kaip atrodo.

„Manyti, kad kažkas yra ne iliuzija, yra iliuzija. Jei suvokiu, kad pasaulis yra iliuzija, aš atsiduriu arčiau tikrovės. Juk mes visi suprantame, kad sapnas yra tai, kas netikra, bet sapnuojančiam taip neatrodo. Sapnas padeda suvokti tikrovės ir netikrovės santykį. Nubundi, ir suvoki, kad viso to nebuvo“, – provokuoja D. Razauskas.

Rengėjų inf.

Kovo 14 d. 18 val. muziejaus galerijoje atidaroma Vytauto Kalinausko (1928–2001) paroda, kurioje eksponuojami mišria technika sukurti autoportretai, triptikas „Bandymas išsiaiškinti“ ir visas pulkas hampelmanų. Ši paroda – tarsi įvadas ar „apšilimas“ prieš rudenį įvyksiančią didelę menininko jubiliejinę parodą (lapkričio 9 d. švęsime Vytauto Kalinausko 90-metį).

Prieš dešimtmetį, minint dailininko 80-ąjį gimtadienį, Vilniaus Rotušėje buvo surengta retrospektyvinė paroda, kurioje eksponuoti ir taip autoriaus mėgti koliažai, ir grafikos atspaudų ciklai, knygų iliustracijos.

Vilniaus dailės institute įgytos grafiko specialybės renesansiškai Vytauto Kalinausko asmenybei nepakako – jis tapė, kūrė scenografiją dramos, operos ir baleto spektakliams, kino ir televizijos filmams (Vytauto Žalakevičiaus režisuotiems „Niekas nenorėjo mirti“, 1965 m. ir „Atsiprašau“, 1982, Jono Vaitkaus režisuotam „Zodiakas“, 1986 m. ect.), o paskutiniais gyvenimo metais susidomėjo naujosiomis medijomis, jį ypač domino instaliacijos ir videomenas.

Rengėjų inf.

2017-aisiais daugiau nei 800 žiūrovų ir 24 Lietuvoje žinomus ekspertus po vienu stogu sutraukęs Panevėžio ekonomikos forumas grįžta su nauja jėga - patobulėjęs, išaugęs, tarptautinis. Į šių metų forumą kalbėti apie ekonomiką, kultūrą, švietimą ir kaip kurti Panevėžį, kuriame gera gyventi, organizatoriai kviečia jau šių metų gegužės 11-ąją.

Prieš metus naudotą šūkį #PanevėžioAmbicija organizatoriai Panevėžio Miesto Alumni klubas šiemet keičia į #ReikVeikt ir kviečia imtis konkrečių veiksmų bei darbų siekiant praėjusiame forume iškeltų ambicijų ir vizijų įgyvendinimo. “Turėtų kiekvienas įsiimti sau į galvą, kaip patį įstatymiškiausią dalyką, kad tu mirsi. Greit mirsi, kiek tau duota, tiek, gamtos. Ir sprendimą daryt toj apimty, toj funkcijoj, toj prielaidoj, tam įstatyme gamtos. Ir veikt, pozityviai veikt. Žmogui yra duota ta teisė”, - taip 1996 metų dokumentiniame filme „Atominės akimirkos“ pasakė vienas įtakingiausių visų laikų Panevėžio veikėjų Juozas Miltinis. Jis savo pavyzdžiu, darbais ir energija drastiškai pakeitė miesto kultūros veidą, sukūrė tarptautinio lygio kultūros židinį.

Organizatoriai tiki, jog imtis darbų geriausiai įkvepia bendruomenių, verslo, kultūros, švietimo lyderių pavyzdžiai, jau įgyvendinti sėkmingi projektai Lietuvoje ir užsienyje. Būtent todėl šių metų pranešėjų sąraše - net keletas svečių iš užsienio, savo patirtimi įrodžiusių, kad pokyčių sėkmė priklauso nuo motyvacijos ir noro juos pasiekti.

Vieną tokių sėkmės istorijų Panevėžio forume pristatys „Connect Ireland“ vadovė Joanna Murphy. „Connect Ireland“ - tai pavyzdinė iniciatyva, subūrusi beveik 100 tūkst. airių visame pasaulyje, kurie padėjo pritraukti rekordinį investuotojų skaičių. 94 užsienio kapitalo įmonės, kurios jau sukūrė 2800 darbo vietų, o iš jų 66% ne sostinėje Dubline, o regionuose. Tai bus vienas iš dviejų pagrindinių pranešimų forume. Jis palies ne tik globalios bendruomenės subūrimo svarbą, bet ir talentų bei investicijų pritraukimo temas.

Panevėžio forumo programa pagal svarbiausius miestui iššūkius suskirstyta į tris dalis - švietimo bei talentų pritraukimo, naujos lyderystės Panevėžio kultūriniame gyvenime paieškos ir verslo konkurencingumo bei investicijų pritraukimo.

Švietimas - neabejotinai viena svarbiausių sričių, veikiančių tiek miesto ekonomikos, tiek kultūros raidą. Apie tai, kaip kurti patrauklų ir 21-ojo amžiaus lūkesčius atitinkančią ugdymo sistemą, kalbėti kviečiami inovatyvius sprendimus taikantys švietimo politiką Lietuvoje ir užsienyje formuojantys lyderiai. Forumo metu taip pat vyks vaikų ir jaunimo programavimo, robotikos dirbtuvės, bendradarbiaujant su iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams” ir kitomis organizacijomis.

Apie konkurencingos, verslui ir investicijoms patrauklios aplinkos regione kūrimą kalbės LR ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Taip pat dalyvaus „Invest in Odense“ vadovas, robotikos revoliuciją kartu su komanda Danijos mieste Odensėje įgyvendinęs Joost Nijhoff. Panevėžys, praėjusiame Forume išsikėlęs tikslą tapti vienu iš Šiaurės Europos ir Baltijos regiono robotikos centrų, seka įkvepiančia Odensės sėkmės istorija. Šio Danijos miesto robotikos ekosistemoje jau veikia daugiau nei 100 robotikos įmonių, dirba per 2600 darbuotojų.

Forumo dalyviai turės progą prisiminti ir Juozo Miltinio, Panevėžyje aktorių elitą subūrusio režisieriaus, fenomeną ir pasinerti į naujas lyderystės kultūros srityje paieškas. Maestro Miltiniui atvykus į Panevėžį, centrinėje miesto aikštėje dar lakstė žąsys, o būsimos stiprios pramonės buvo matyti tik užuomazgos. Vienas iš pranešėjų, Paulius Gritėnas - panevėžietis, 15min.lt žurnalistas, filosofas - apžvelgs geruosius bendruomenių lyderystės pavyzdžius, kaip miestui įmanoma rasti savo stipriąją kultūros nišą ir ją vystyti. Forumo metu kultūros sesijoje ir bus ieškoma atsakymų į klausimus “kokias žąsis reikia vaikyti šiandien” ir kokie kultūros elementai yra kertiniai kuriant šiandieninį miesto identitetą.

Gegužės 11 d. vyksiančio tarptautinio forumo pranešimai, diskusijos bus verčiamos anglų - lietuvių kalbomis. Forumas vyks nuo 9:00 iki 16:30 Kino centre “Garsas” (Respublikos g. 40, Panevėžys).

Naujienas apie renginio panelinių diskusijų dalyvius, pranešėjus sekti kviečiame Facebook renginyje - https://www.facebook.com/events/276093989590474/. Forumas nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas - būtina registracija, kurios formą rasite internetiniame puslapyje - www.panevezioforumas.lt

Augustas Alekna, Panevėžio Alumni komunikacijos vadovas
Tel. nr.: +37061016087; +37061773339
El. p.: [email protected]; [email protected]

Rengėjų inf.

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks istoriko dr. Algirdo Matulevičiaus naujausios knygos „Tautos žadinimo šaukliai“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, kultūros ir visuomenės veikėja Birutė Kurgonienė, leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė. Koncertuos folkloro ansamblis „Žaisa“ (vadovai Ramunė Pečiulienė ir Mintautas Pečiulis), Kauno 1-osios muzikos folkloro mokyklos ansamblio „Sauluva“ dalyviai.

Naujausia istoriko Algirdo Matulevičiaus knyga „Tautos žadinimo šaukliai“ skirta Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Joje nagrinėjami lietuvių tautinio atgimimo klausimai XIX a. antrojoje pusėje, kurie atsispindi žurnaluose (laikraščiuose) „Aušra“ ir „Varpas“. Nagrinėjamos liberaliosios inteligentijos pastangos žadinant tautą priešintis Rusijos imperialistinio monarchistinio režimo vykdomam lietuvių kalbos, mokyklų ir apskritai kultūros etnocidui, prievartinei rusifikacijai ir pravoslavinimui, Katalikų bažnyčios persekiojimui, lietuvių ir lenkų supriešinimui.