„Kultmisijos“ aiškinosi, kaip mūsų kultūrą veikia iliuzijos

Kur baigiasi tikrovė ir prasideda iliuzija? Kas sugebės pamatyti tikslią ribą? Kaip iliuzijos padeda mums gyventi tikrovėje? O gal atvirkščiai – trukdo? Kaip iliuzijos veikia meną, mokslą, visuomenę ir kiekvieną iš mūsų? Naujausia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ kviečia iš arčiau pažvelgti į iliuzijas mūsų pasaulyje.

Mitologas, religijotyrininkas Dainius Razauskas atkreipia dėmesį, kad visas mokslas paremtas tuo, kad mūsų tikrovė yra iliuzija: jei taip nebūtų, mokslininkams ir apskritai žmonijai nekiltų noras aiškintis, ar viskas  iš tikrųjų visada yra taip kaip atrodo.

„Manyti, kad kažkas yra ne iliuzija, yra iliuzija. Jei suvokiu, kad pasaulis yra iliuzija, aš atsiduriu arčiau tikrovės. Juk mes visi suprantame, kad sapnas yra tai, kas netikra, bet sapnuojančiam taip neatrodo. Sapnas padeda suvokti tikrovės ir netikrovės santykį. Nubundi, ir suvoki, kad viso to nebuvo“, – provokuoja D. Razauskas.

Menotyrininkė, fotografijos ir dailės kritikė Agnė Narušytė primena, kad medijų atsiradimas taip pat glaudžiai susijęs su iliuzijomis: juk net pirmieji kino teatrai vadinosi iliuzionais. „Camera obscura Renesanso laikais ir truputį vėliau buvo suvokiama kaip pažinimo įrankis, padedantis geriau suprasti tikrovę, vėliau, XIX amžiuje, ji jau buvo vertinama kaip iliuzijų kūrimo įrankis“, – pasakoja ji.

Be to, šiais laikais, kai žmonės vis didesnę laiko dalį leidžia virtualiose aplinkose, tikrovės ir iliuzijų santykis dar labiau keičiasi. „Iš nuolatinio buvimo virtualioje erdvėje atsiranda troškimas patirti kažką tikro, gal net per sukrėtimą. Čia toks gal net tam tikras iškrypimas, kai tikros istorijos, dramatiškos situacijos ir reiškiniai išnaudojami neatsakingai ir ciniškai“, – pastebi kultūros istorikė Rasa Čepaitienė.

Menotyros ir semiotikos mokslų daktarė Gintautė Žemaitytė teigia, kad mūsų tikrovės ribos pirmiausia yra žmogiškos patirties ribos. „Jei egzistuoja tai, kas moksliškai pasiekiama, bet jusliškai nepatiriama, tai bus tam tikra tikrovė, bet ji tik mokslinė, technologinė“, – sako ji.

O gal žmogui visai nereikia suprasti, kas yra tikrovė, o kas – tik iliuzija? „Evoliuciškai mes nesame sukurti suprasti tikrovę, kokia ji yra. Mes turime suprasti ją taip, kad prisitaikytume ir išgyventume“, – įsitikinęs mokslo populiarintojas Rolandas Maskoliūnas.

„Kultmisijos“ taip pat aptarė, kokį pavojų iliuzijos kelia interneto ir tuo pačiu melagingų naujienų sklidimo laikais, kaip jos tuo pačiu metu padeda palaikyti ir griauna žmogiškuosius ryšius, kada technologijos, leidžiančios kurti vis įtikinamesnes iliuzijas, leidžia mums tobulėti, o kada, priešingai, griauna mūsų žmogiškąją esmę ir daugelį kitų susijusių klausimų.

Laidoje savo mintimis taip pat dalinosi menininkė Kristina Inčiūraitė, filosofas Naglis Kardelis, filosofas, kultūros tyrinėtojas Ernestas Jančenkas.

Daugiau apie tikrovę ir iliuzijas – sekmadienį, kovo 18 d., 12 val. per LRT „Kultūra“ kanalą.

Projektą finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.