Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

 „JCDecaux premija“ – tai Šiuolaikinio meno centro ir lauko reklamos kompanijos „JCDecaux“ įsteigtas kasmetinių parodų ciklas. Ketvirtus metus gyvuojančios premijos tikslas – skatinti jaunųjų Lietuvos menininkų kūrybą bei jos sklaidą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Šiais metais vienkartinė „JCDecaux premija“ padidėjo iki keturių tūkstančių eurų. Tarptautinės komisijos sprendimu ji bus skirta vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.

Ketvirtus metus vystoma iniciatyva sulaukia vis daugiau palaikymo. „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova džiaugiasi stiprėjančia sinergija tarp meno ir verslo. „Matome, kad kiekvienais metais projektas pereina į aukštesnį lygį, parodos lankytojų ratas plečiasi. Mūsų  partneriai vis labiau įsitraukia į šią veiklą ir kartu galime padėti jauniems Lietuvos talentams garsinti šalį visame pasaulyje“,  –  sako Ž. Fomova.

 „JCDecaux premijos“ parodų dalyviai išrenkami atviro šaukimo metu. Iš visų gautų pasiūlymų parodos kuratoriai atrenka penkis projektus, iš kurių formuojama konceptuali grupinė ekspozicija. Kiekvienam projektui skiriamas 1500-ų eurų produkcijos biudžetas ir kuratorinė parama. Premijos laureatą išrenka kaskart naujai suburiama tarptautinė šiuolaikinio meno kūrėjų, kuratorių ir tyrėjų komisija.

„Ypač vertiname ir džiaugiamės ilgamete partneryste su „JCDecaux“. Ši kompanija ne tik kasmet suteikia galimybę jauniesiems menininkams pristatyti savo kūrybą, tačiau atkreipia ir visuomenės dėmesį į šiuolaikinį meną. Tikimės, kad tokių kultūros laukui svarbių projektų ir partnerysčių šalyje vis daugės“, – premijos reikšmę pabrėžia Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.
Praėjusių metų parodos kuratoriai Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius publikai pristatė penkių jaunų menininkų – Gabrielės Adomaitytės, Mato Janušonio, Godos Palekaitės, Anastasijos Sosunovos ir kūrėjų kolektyvo „Pinigų uostas“ – kūrinius. Parodos dalyviai savo kūriniuose gilinosi į geopolitinių lūžių ir atminties, šeimos, netekties, pilietinio įsitraukimo problemas. „JCDecaux premija“ atiteko Anastasijai Sosunovai už instaliaciją „Tainstvo“.

Parodos kuratoriai
„JCDecaux premija“ kuratorių komanda keičiasi kas dvejus metus, siekiant išlaikyti ekspozicijos originalumą, užtikrinti kaskart vis naujus ir dinamiškus sprendimus bei procesus. Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius drauge kuruoja 2018 ir 2019 m. parodas.
Monika Kalinauskaitė yra rašytoja ir kuratorė, grafinio romano „The Great Outdoors“ bendraautorė, šiuo metu dirbanti Vilniaus dailės akademijoje. Ji reguliariai publikuoja grožinius tekstus ir parodų recenzijas Lietuvos ir užsienio spaudoje bei aktyviai dirba su jaunųjų menininkų parodomis.

Adomas Narkevičius nuo 2017-ų metų yra meno ir edukacijos centro „Rupert“ rezidencijų ir edukacijos kuratorius. Dirbdamas „Rupert“, inicijavo ir kuruoja garso meno ir eksperimentinės muzikos renginių programą. Pastaruoju metu aktyviai dirba su jaunųjų Lietuvos ir užsienio menininkų parodomis ir renginiais Lietuvoje, kuruoja 7-ąją „Rupert“ alternatyvios edukacijos programą. Yra eksperimentinės pop grupės „Without Letters“ narys.

Parodos kuratoriai džiaugiasi jiems suteikta proga dirbti prie šio dinamiško ir aktualaus projekto, nekantrauja susipažinti su dalyvių paraiškomis bei pradėti tolesnius parodos darbus.

Atviras šaukimas
Ekspozicijos tema neapibrėžta griežtai, tačiau kuratoriai kviečia jaunuosius kūrėjus nebijoti staigumo ir parodą įsivaizduoti kaip skirtingų stichijų sąveikos erdvę, kurioje persipintų įvairios būsenos ir tapatybės. Menininkai skatinami atskleisti savo santykį su sistemomis – kultūrinėmis, politinėmis, ekologinėmis –  ir ieškoti galimų pozicijų konkrečioje, netolimoje ateityje, kuri gali kardinaliai skirtis nuo visų mokslinių, politinių ir filosofinių vizijų.  

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos pilietybę turintys (įskaitant ir gyvenančius užsienyje) arba nuolat dirbantys ir gyvenantys Lietuvoje kūrėjai nuo 18 iki 35 metų arba vyresni, bet tik pradedantys savo meninę karjerą (dalyvavę ne daugiau kaip 5-ose parodose). Dalyvio paraišką sudaro:
Projekto aprašas (ne ilgesnis nei vienas A4 formato lapas);
Projekto vizualinė medžiaga (preliminarios vizualizacijos, eskizai, kadruotės);
Preliminari įgyvendinimo sąmata;
Laisvos formos CV ir darbų aplankas („portfolio“).
Paraiškas prašome iki balandžio 15 d. vidurnakčio teikti el. paštu [email protected], laukelyje „tema“ įrašius „JCDP19 Vardas Pavardė“. Taip pat projektus galima siųsti arba pristatyti šiuo adresu: JCDecaux premija / Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, LT-01130 Vilnius.

Parodos dalyviai bus paskelbti iki gegužės mėnesio pradžios. Šių metų paroda atvers duris lankytojams rudens pirmoje pusėje.
Daugiau apie ankstesnes ekspozicijas ir jų laureatus bei dalyvius galite sužinoti projekto tinklalapyje: www.jcdecaux-premija.lt.
Vaizdas: kadras iš 2018 m. JCDecaux premijos parodos „Orumas“
Fotografė: Inga Jankūnaitė

Rengėjų inf.

Balandžio 11 d. Vilniuje su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų – Robertas Menasse. Neseniai lietuvių kalba pasirodė jo romanas „Sostinė“, už kurį autorius pelnė svarbiausią vokiečių kalba kuriamos literatūros premiją „Deutscher Buchpreis“. Susitikimas su R. Menasse vyks MO muziejuje 17 val., pokalbį moderuos rašytojas Rimantas Kmita. 

Rengėjų inf.

Kovo 27 d. 18 val. sostinės Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiojoje salėje (Trakų g. 10) įvyks literatūrinis muzikinis vakaras iškiliam aktoriui ir skaitovui Tomui Vaisietai atminti. Įėjimas laisvas.

Rengėjų inf.

Kovo 18-25 d. kauniečiai pirmą kartą kviečiami švęsti Tarptautinei teatro dienai skirtą Teatro savaitę, kurios metu įvairiose Kauno kultūros įstaigose vyks renginiai su teatro prieskoniais.

Rengėjų inf.

Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ (Marina) šiemet 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atstovaus mūsų šaliai. Lietuvos paviljonas keliems mėnesiams virs šviesiu ir nerūpestingu paplūdimiu. Iš pirmo žvilgsnio lengvabūdišką, bet labai aktualias ekologijos problemas nagrinėjantį projektą pristatys Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, o paviljoną kuruos Londono „Serpentine“ galerijos viešųjų programų kuratorė Lucia Pietroiusti.

Gana neįprastu Venecijos bienalei žanru prisistatysianti Lietuva nukelia ambicingą operą nuo scenos ir įkurdina prie menamos jūros. Pagrindinis „Saulės ir jūros“ veikėjas – šiuolaikinė ryškiaspalviais maudymosi kostiumėliais prisidengusi vasarotojų bendruomenė. Gulėdami ant keliomis tonomis smėlio padengtų erdvės grindų poilsiautojai atlieka įprastas pliažo procedūras ir dainuoja. Operos librete atostogautojų mintys įgarsinamos gyva ir nerūpestinga kalba. Solo partijose – gyvenimiški rūpesčiai, prisiminimai, filosofiniai pamąstymai, net kremo nuo saulės sudėtis ir ryto planai kepti kiaušinienę. Menininkės itin lengvai, pagaviai ir su švelnia ironija operoje kalba apie visuomenės bei gamtos ekosistemų krizes ir griūtis.

Nors „Saulės ir jūros“ premjera įvyko 2017-ųjų spalį tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje, kūrinys pradėtas plėtoti 2016 m. Akademie Schloss Solitude rezidencijoje. Pats jos direktorius ir meno vadovas, programos įkūrėjas ir tarybos pirmininkas prof. Jeanas-Baptiste’as Joly kartu su VDA Nidos meno kolonijos vykdomąja  direktore menotyrininke dr. Rasa Antanavičiūte patvirtinti Lietuvos paviljono komisarais.

Viename svarbiausių šiuolaikinio meno renginių kūrinys pirmą kartą suskambės angliškai. Venecijai pritaikytas ne tik libretas, bet ir garso takelis bei operos trukmė. „Saulę ir jūrą“ planuojama paversti keturių valandų reginiu, kuriame dainuos ne tik lietuviai. Bus rengiama speciali tarptautinė operos atlikėjų atranka. Lietuvoje ir Venecijoje numatyta vieša susijusių renginių programa, orientuota į ekologijos problemas. Be to, „Saulės ir jūros“ pasirodymą papildys katalogas su specialia, riboto tiražo vinilo plokštele – operos garso įrašu.

Nuo 1895 m. kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Pagrindinės parodos kuratoriumi šįkart paskirtas daugiau nei dešimtmetį „Hayward“ galerijai Londone vadovaujantis Ralphas Rugoffas. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999-ųjų, todėl 2019 m. gegužės 11 – lapkričio 24 d. vyksiančioje bienalėje prisistatysime vienuoliktą kartą. Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Rengėjų kreipimasis: „Kad Lietuvos paviljonas pritrauktų kuo daugiau lankytojų, visą šį laikotarpį opera turi kuo dažniau skambėti gyvai. Todėl kūrinį, kuriame pasirodo daugiau nei 20 dainininkų, planuojame rodyti kiekvieną šeštadienį po 8 valandas. Net ir 2,65 euro reiškia daug: jei puodelio kavos vertą paramą skirtų 12 tūkstančių žmonių, tai užtikrintų atlygį atlikėjams per visą bienalės laikotarpį.

Paprastai Venecijos bienalėje pristatomi statiški meno kūriniai – skulptūros, piešiniai, videomeno darbai. Tokia ekspozicija instaliuojama prieš bienalės atidarymą, o jai prasidėjus paroda gyvena savarankišką gyvenimą ir nebesikeičia. Mūsų atvejis kitoks. Dirbame su daugiau nei 30 žmonių komanda, dainininkai savo partijas mokosi jau dabar. Visą pusmetį, nuo bienalės atidarymo gegužės pradžioje iki spalio pabaigos, su jūsų pagalba kiekvieną šeštadienį jie galėtų kurti gyvą reginį. Esame suskaičiavusios, kad viena gyvo „Saulės ir jūros“ pasirodymo minutė (neskaičiuojant paviljono nuomos, techninio aptarnavimo ir kitų pasirengimo išlaidų) kainuoja 2,65 euro. Kviečiame prisidėti prie sėkmingo Lietuvos pasirodymo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Naudodamiesi Indiegogo dalinimosi funkcijomis kartu plėskime Lietuvos paviljono pagalbininkų ratą. Iš anksto dėkojame ir sakome iki pasimatymo dainuojančiame paplūdimyje Venecijoje!“ https://www.indiegogo.com/projects/saule-ir-jura-sun-sea?fbclid=IwAR1ryfa3mm5pL1acHa5KvxM5iAg_hXNegPS5WhcsNnNxvDMZlB77UiJGc9g#/

Rengėjų inf.

„Pamėnkalnio“ galerijoje Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (SMM) ir Saulius Mažylis (SM) pristato parodą „1 + 1 = 1 ir du taps vienu“. Tai – pirmas bendras menininkų darbas. Šeimyninio dueto darbai – performatyvių bruožų turintys kūriniai apie būsenas ir buvimą drauge, apie atmintį ir pasąmonę.
Trokšdami sau ir žiūrovui pa(si)aiškinti, menininkai suformulavo 7 parodos formą pagrindžiančius postulatus:

1) Pavadinimas – tai ir reklaminis šūkis, kuriuo niekas netiki, ir aliuzija į santuokinę priesaiką, kuria abu menininkai tiki.

2) Skulptūriški moters ir vyro pavidalai byloja apie jų supanašėjimą į šalia esantį „ir varge, ir džiaugsme“. Putplastis – kasdienis SM kūrybos įrankis, aliejiniai dažai – kasdienė SMM kūrybos medžiaga. Pigi butaforinė medžiaga ir forma reiškia atsainumą, įsiamžinimo nereikšmingumą, nes „nieko nėra amžino“.

3) „Šv. Sebastijonas ir jį slaugančios moterys“. Kaip žinoma, šv. Sebastijonas patyrė kankinystę senatvėje, tačiau jis buvo pirmasis kankinys, tad jo ikonografiniu bruožu laikomas jauno kūno tobulumas. SM ir SMM susitiko brandžiame amžiuje, jų patirtys ir istorijos buvo tarsi suvarpytos strėlių, turėjo laiko luobą, tačiau jiems buvimas šeimoje, nors ir sužeistiems, leido atsinaujinti ir išgyventi nelengvą patirtį. Vienas iš jų tarsi buvo paaukotas – tai SM, kitas išslaugė, išgydė, atgaivino – tai SMM.

4) Dvi Turino drobulę imituojančios drobės su vyro ir moters kūnų atspaudais ir pranašo Ezekielio citata (Ez 32, 1–10) – tai bandymas parodyti, kad, norint tapti „vienu kūnu“, reikia gludintis ir įsispausti, nes kitaip sunku ištverti. Šie atspaudai – tai pirmas bendras abiejų menininkų darbas, sukurtas mąstant apie relikvijas ir Malonę, per kurią SM ir SMM akmeninės širdys buvo pakeistos kūniškomis (Ez 11, 19).

5) Asmodėjas – judėjų demonas, santuokos priešas, ardęs ją, siųsdavęs impotenciją, seksualinį šaltumą. „Asmodėjo“ scenos šaltinis – Tobito knygos pasakojimas (Tob 3–8) apie Sarą ir Tobiją, iš Saros išvarytą demoną. Asmodėjas nužudė septynis Saros jaunikius pirmąją vestuvių naktį, tik Tobijui pavyko sunaikinti prakeiksmą ir įveikti demoną. Išgelbėtoji Sara – tai SMM, jos gelbėtojas Tobijas – tai SM.
Francisko Gojos nutapyto paveikslo pavadinimas toks pat – „Asmodėjas“.

6) Kiti SMM paveikslai – „Dvikova“, „Ji stovėjo prie savo kapo duobės“, „Geriau neatsimerkti“, „Ir kodėl nesusitaikius?“, „Jis padėjo jai užlipti“ – iliustracijos būsenų, pavadintų jas išgyvenant galvoje skambėjusiomis, tačiau garsiai neištartomis frazėmis. Panašiai mintijo ir Franciskas Goja, tapydamas „Kurčiojo namo“ interjero pano.

7) SM, kurdamas „Drobulę“, suvokė, kad tie krešuliai ir figūros bruožai jam primena brolio auką. SM su broliu buvo „vienas kūnas“ – neatskiriami. SM brolis nusižudė tarybinėje armijoje. SM matė kalašnikovo kulkų išdraskytą kamuolio dydžio skylę žuvusiojo krūtinėje.

SMM (g. 1970) ir SM (g. 1961) Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybą.
SM priklausė Kęstučio Zapkaus mokinių grupei „Geros blogybės“, buvo vienas iš „Metastudijos“ (pirmasis Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pavadinimas) kūrėjų.
SMM po tapybos baigė meno istorijos studijas Romos Grigaliaus universitete, reiškiasi kaip menotyrininkė ir vadovauja Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejui. Abu menininkai kartu dalyvauja grupinėse parodose nuo 2012 metų.

Parodos atidarymas kovo 20 d. 18 val.
Ekskursijos po parodą: kovo 31 d. 12 val. ir balandžio 6 d. 12 val.
Paroda veikia iki šių metų balandžio 8 dienos.

Rėmėjos – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Rengėjų inf.

Jau 20 metų Prancūzų institutas Lietuvoje skatina frankofoniškos literatūros vertimą į lietuvių kalbą pagal „Oskaro Milašiaus“ paramos leidybai programą. Programos tikslas – padėti leidėjams įgyvendinti savo leidybos politiką, publikuojant šalyje anksčiau neišleistus kūrinius lietuvių kalba.

Programa pavadinta prancūzų kalba rašiusio XIX–XX a. lietuvių poeto, dramaturgo, rašytojo, vertėjo ir diplomato Oskaro Milašiaus vardu. Nuo 1998 m. pagal šią programą buvo paremta daugiau kaip 230 knygų leidyba.

Rengėjų inf.

grįžta į gimtinę koncertuoti, susitikti su artimiaisiais. Solidžios, bet žaismingos ir ausį pamaloninančios solinio rečitalio programos „Pavasariniai skambesiai“ bus galima pasiklausyti kovo 12 d. Klaipėdos koncertų salėje ir kovo 15 d. Sostinėje, Vilniaus „Muzikos galerijoje“, Antakalnio g. 17.

Rengėjų inf.

Sukūrusi „Flamenko ir sutartinių jungtuves“, „Rasų ratą“ ir kt. dainininkė, aktorė, režisierė Brigita Bublytė tęsia pasaulio balsų keliones ir šį kartą pristato  persų muzikos paslaptis lietuviškųjų sutartinių balsų gijose. Kokie skambesiai, virpesiai ir gijos išsiskleidžia gyvai vienoje erdvėje susitikus persų tradicijai, lietuviškųjų sutartinių puoselėtojų balsams ir jaunosios aktorių kartos interpretacijoms?

Rengėjų inf.

Kviečiame 2019 m. kovo 7–balandžio 29 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) aplankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parodą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai“.

2018 m. parengta kilnojamoji paroda skirta represuotiems 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti. Visi jie – sovietinės ir nacistinės okupacijos aukos, okupaciniams režimams „socialiai svetimi ir pavojingi elementai“, kuriuos reikėjo sunaikinti.

Sovietinės ir nacistinės okupacijos represijų aukomis tapo 45 buvę 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai: 16 jų sušaudyta, 10 mirė kalėjimuose ar lageriuose, 3 – tremtyje, 11 sugrįžo iš lagerio ar tremties, 5 – kalinti pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išlaisvinti; karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus. Represijas patyrė Lietuvos Respublikos vyriausybės ministrai pirmininkai, vidaus reikalų, krašto apsaugos, užsienio reikalų, susisiekimo, švietimo, žemės ūkio, teisingumo ir finansų ministrai. Represuotų ministrų šeimos ištremtos į Komijos ASSR, Altajaus kraštą, Tomsko ir Novosibirsko sritis. 1942 m. dauguma šeimų iš Altajaus krašto perkeltos į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.

Parodoje panaudota daug naujos, iki šiol niekur neeksponuotos vaizdinės medžiagos. Represuotų asmenų biografijas papildo fotografijos, dokumentai, spaudos leidinių faksimilės, laiškai iš Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, kalinimo lageriuose, kalėjimuose ar tremties vietų. (Iš http://genocid.lt/muziejus/lt/380/c/)

Paroda lankoma pirmadieniais–penktadieniais nuo 9 iki 16 val. Pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val.

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

Žirmūnų g. 1F, LT-09239 Vilnius

Tel. (8 5) 275 1223

[email protected]