Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Balandžio 17 ir gegužės 29 dienomis Vilniaus Menų spaustuvės Juodojoje salėje 19 val. Vyčio Jankausko šokio teatras pristatys naujausią savo spektaklį „Ekspansija. Visata įeina į mano kūną“. Tai performatyvus šokio spektaklis šokėjai, juostiniam magnetofonui ir pripučiamam burbului. Šis spektaklis – lyg kontempliatyvi meditacija, kurioje atlikėjas galynėjasi su savo protu bei vaizduote, trukdančiais jam įsikūnyti čia ir dabar neveiklaus veikimo  būsenoje.

Rengėjų inf.

Artėja III tarptautinis teatro festivalis TheATRIUM. Festivalio naujiena – lietuviško teatro vitrina, joje bus pristatyti įdomiausi Lietuvos teatrų spektakliai, jų žiūrėti atvažiuos ir užsienio teatrų, festivalių atstovai. Kviečiame klaipėdiečius ir miesto svečius pamatyti naujus Lietuvos teatro kūrėjų darbus, susipažinti su kūrėjais, prisiminti E. Nekrošiaus kūrybą. Jums pagelbės trumpas lietuviškos programos gidas.

Rengėjų inf.

Modernizmo apraiškos ir metamorfozės išklibino status quo daugelyje sričių, neaplenkdamos ir muzikos žanrų. Balandžio 6 d., šeštadienį, 18 val. „Organum“ koncertų salėje – etiudo drama. Kviečiame į koncertą „Paminklas pianistinei technikai. Motiejus Bazaras“. 

Rengėjų inf.

Kasmetinis fotografijos festivalis „Riga Photomonth 2019“ prasidės gegužės 13 d. ir tęsis iki birželio 16 dienos. Bus pristatyta 11 parodų ir kitokių renginių: pokalbiai su menininkais, ekskursijos, filmų peržiūros. Vis dar laukiame pasiūlymų menininkų portfolio peržiūrų renginiui, kuris įvyks gegužės 16 dieną.

Šiemet bus pristatyti šie autoriai: Kati Kivinen iš „Kiasmos“ Helsinkyje, Berndt’as Arellas iš Stokholmo „Fotografiska“, Markéta Kinterová iš Prahos „Fotograf Gallery & Magazine & Festival“, Malcolmas Dicksonas iš Glazgo „Street Level Photoworks“, Olga Osipova iš „Bird in Flight Magazine“ ir kiti. Kaip teikti paraiškas, rasite mūsų puslapyje: http://rigasfotomenesis.lv/en/2019/portfolio-review/.

Šiųmetinę festivalio temą – „Valgant ananasus mėnulyje“ („Eating Pineapples on the Moon“) – įkvėpė vienos sovietmečio moksleivės esė, parašyta 1960 m. Rusijoje, kur ji įsivaizduoja idealizuotą komunizmo viziją 1981-aisiais. Paroda gimsta iš supratimo apie erą, kai jau beveik viską patyrėme ir kai daugelis į vizijas, kaip paversti pasaulį geresniu, žvelgia su skepsiu, bet taip pat supratome, kad nusivylimas politika, religija, visuomene ir kitomis tiesomis nepadėjo sukurti naujo prasmės supratimo.

Pagrindinė paroda veiks Latvijos okupacijos muziejuje (Museum of Occupation of Latvia), joje bus pristatyti Mathiasas Lovegreenas (Danija), Karolina Wojtas (Lenkija), Viacheslavas Poliakovas (Ukraina) ir daugelis kitų, nagrinėjančių kolektyvines utopijas. Šalia kitų atidarymo renginių bus atidarytos jaunų Latvijos fotografų parodos. Pristatysime Evą Saukāne Architektūros muziejuje ir Elīną Semane bare „Čē“, taip pat nevietinius autorius: Martiną Kollarą (Slovakija) „SSP Gallery“ erdvėje, Andreasą Meichsne Latvijos karo muziejuje ir Mariją Kapajevą (Estija, UK) Latvijos fotografijos muziejuje. Kiek vėliau festivalis pristatys ir daugiau personalinių parodų: Jari Silomaki (Suomija), Jānis Deinats (Latvija) ir Iveta Vaivode (Latvija). Daugiau informacijos rasite festivalio puslapyje.

Rengėjų inf.

Panevėžyje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus.

Jau aštuntą kartą organizuojamame tradiciniame renginyje įteikta 16 Seimo valdybos sprendimu įsteigtų apdovanojimų, skiriamų už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą.

Seimo Pirmininkas V. Pranckietis šventiniame renginyje pažymėjo, kad šiandien iš viso apdovanotas jau 154-asis šviesuolis. Pasak jo, tai tik nedidelė dalis aktyvių ir pilietiškų Lietuvos žmonių, gerus darbus darančių tyliai, savo veikla įkvepiančių kitus. Parlamento vadovo tvirtinimu, būtent jie skatina bendruomenių kūrimąsi ir jų iniciatyvumą, dažnai atiduodami viską, ko reikia savo kraštui. „Už tokią ryžto ir drąsos dovaną Lietuvai, jie tapo lyderiais, į kuriuos lygiuotis ir kuriuos apdovanoti yra garbė“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Šiemet už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą medaliai įteikti rašytojai Gintarei Adomaitytei, visuomenininkui Algirdui Gluodui, mokytojai Jovitai Mišeikienei, asociacijai „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“.
Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą medaliu apdovanoti Nepriklausomybės Akto signatarė filologė Irena Andrukaitienė, girininkas Jonas Mačiulis, redaktorė Nomeda Simėnienė, istorikas Vykintas Vaitkevičius.
Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – kultūrologas Dominikas Petras Akstinas, visuomenininkės Emilija Brajinskienė ir Irena Rudzinskienė, rašytojas Juozas Šikšnelis.
Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, – rašytojas Stanislovas Abromavičius, redaktorė Silvija Peleckienė, muziejininkas Vytas Rutkauskas, visuomenininkė Klementina Birutė Vosylytė.

2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateikta 40 kandidatų. Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Seimo apdovanojimą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ Seimo valdyba įsteigė 2011-aisiais minėdama rašytojos, Steigiamojo Seimo narės, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-ąsias gimimo metines.
Daugiau informacijos apie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“ – Seimo interneto svetainėje.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausiasis specialistas
Rimas Rudaitis
Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]

Rengėjų inf.

2018 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premija paskirta tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui ir menotyrininkei Julijai Dailidėnaitei už kūrybiškumą inicijuojant ir organizuojant projektą „Jaunojo tapytojo prizas“. 2019 metų kovo 26 dieną Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) įvyko iškilmingas premijos įteikimas.

Premiją laimėtojams įteikė LMKA prezidentas Kornelijus Platelis.

Premijos įteikimo šventėje džiugią atmosferą kūrė violončelininkė Elena Daunytė. Elena yra ansamblio Regnum Musicale, kurį sudaro Daunytės – keturios talentingos seserys muzikantės, narė. Ansamblį įkūrė merginų mama – smuikininkė Raimonda Daunienė. Visos dukterys yra įgijusios muzikinį išsilavinimą prestižinėse užsienio mokyklose, laimėjusios ne vieną tarptautinį konkursą.

Apie „Jaunojo tapytojo prizą“ („JTP“)
Jau dešimtmetį (nuo 2009 metų) menotyrininkė Julija Dailidėnaitė ir tapytojas Vilmantas Marcinkevičius organizuoja Baltijos šalims vieną reikšmingiausių meno renginių – „Jaunojo tapytojo prizą“. Jų projektas ypatingas tuo, jog yra pirmoji tokio pobūdžio platforma, skirta jaunajai profesionalių tapytojų kartai. Paraiškų kiekiai patvirtina, jog konkursas yra itin svarbus tapytojams iki 30 metų įvykis. Per dešimt metų konkurse sudalyvavo virš 800 menininkų.

Pergalė šiame konkurse neretai jauniesiems dailininkams tampa sėkmingos karjeros pradžia. Būtent „Jaunojo tapytojo prizas“ tapo žingsniu link tarptautinės karjeros tokiems jau pripažintiems menininkams kaip Andrius Zakarauskas, Jolanta Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Rosanda Sorokaitė ir kiti. Šis prizas – tai komplektas priemonių, motyvuojantis nesustoti tobulėti. Į komplektą įeina ne tik finansinė parama, bet ir jauno menininko horizonto praplėtimui itin svarbi galimybė stažuotis užsienio rezidencijoje bei personalinė paroda Vilniuje, pasitarnaujanti autoriaus savistabai ir žinomumo didinimui.

Šis projektas dailės lauko nariams ir plačiajai visuomenei yra tapęs šiuolaikinio meno naujausių tendencijų indikatoriumi, kuris užčiuopia jaunosios kartos kūrybinį pulsą ir net prognozuoja, kur link suks menas ateityje. Čia plėtojami Baltijos šalių kultūriniai tarpusavio ryšiai, gimsta kolaboravimo, bendradarbiavimo iniciatyvos. Jaunųjų menininkų kūrybą vertina kompetentingos komisijos, visuomet sudaromos iš svarbių Lietuvos ir pasaulio dailės lauko veikėjų: meno ekspertų, menininkų, kuratorių, galerininkų ir kolekcininkų. Įvairios įmonės steigia ir teikia papildomas premijas, savo favoritą išrenka ir publika, balsuodama internete.

Pagrindinis projekto tikslas – pristatyti perspektyviausius ir ryškiausius jaunosios kartos tapytojus, sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su jaunųjų menininkų kūryba, o tikslinei auditorijai Lietuvoje ir užsienyje – meno kolekcininkams, meno vadybininkams ir kuratoriams – atrasti naujus talentus Baltijos šalyse. Per dešimt metų suorganizuota apie 20 grupinių ir personalinių jaunųjų menininkų parodų, nuolat buvo ir yra organizuojamos viešos paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, kolekcininkų vizitai į jaunų menininkų dirbtuves ir ekskursijos po parodas.

Apie Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premiją
Projekto autorius premijai pasiūlė Lietuvos dailininkų sąjunga. LMKA taryba, 2018 m. gruodžio 11 d., remdamasi slapto balsavimo rezultatais, išrinko nugalėtojus. Premijos laureatams skiriama piniginė premija – 1500 EUR.

2018-tų metų premijai gauti buvo siūlomi taip pat ir šie kandidatai: kino operatorius Audrius Kemežys (1973-2018) už jo talentą ir kūrybinį indėlį į Lietuvos kultūrą (siūlė Lietuvos kinematografininkų sąjunga), rašytojas Kęstutis Navakas už knygas „Lorelei“ (66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai; 2017), “Gero gyvenimo kronikos“ (esė (2-as papildytas leidimas); 2017), „Net ne“ (eilėraščiai; 2017) ir „Privatus gyvulėlių gyvenimas“ (romanas; 2018) (siūlė Lietuvos rašytojų sąjunga) ir žurnalistė Laima Lingytė už paskutinių dviejų metų aktyvią žurnalistinę veiklą (siūlė Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija).

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija skiriama Lietuvos menininkams už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus. Premijos kandidatus gali siūlyti Lietuvos meno kūrėjų organizacijos, universitetai, kultūros ir meno institucijos bei patys autoriai. Premijos kandidatus svarsto ir sprendimą dėl laureato vardo suteikimo ir prizo skyrimo priima Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba. Ši premija tam pačiam menininkui antrąsyk neskiriama.

Nuotraukoje: Vilmantas Marcinkevičius, JTP’18 laimėtoja Monika Plentauskaitė ir Julija Dailidėnaitė. Augustino Žukovo nuotr.

Rengėjų inf.

Kovo 25 d. Tarptautinės teatro dienos proga Nacionaliniame Kauno dramos teatre surengti tradiciniai Kauno teatralų apdovanojimai FORTŪNOS 2018, kurių metu „Fortūnos“ statulėlėmis (skulpt. Stasys Žirgulis) ir diplomais apdovanoti geriausi 2018 m. Kauno teatro kūrėjai.

Rengėjų inf.

Tarptautinė teatro diena Alytuje bus paminėta premjera ir geriausiųjų pagerbimu. Kovo 26 d. Alytaus miesto teatras pristato režisieriaus Arvydo Lebeliūno spektaklį „Karalystė“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka gerai žinomas teatro, kino ir televizijos aktorius Ramūnas Šimukauskas.  Tądien bus įteikti ir „Teatrakmeniai“.

Rengėjų inf.

„Mano koncertų nuolatinis klausytojas ir vertintojas buvo mano tėvelis – menotyrininkas, filosofas, prof. Gytis Vaitkūnas. Jis nemažai metų buvo ir Vilniaus universiteto dėstytojas. Dėstė meno filosofiją, kultūros istoriją istorijos fakultete, buvo labai mėgiamas studentų, jo paskaitos buvo labai gausiai lankomos. Pernai per Velykas (balandžio 1 dieną) netekome tėvelio, jis iškeliavo į amžinybę, taip ir nespėjęs išgirsti mano kūrinio, sukurto specialiai jam,“ – prisimena prof. G. Vaitkūno dukra vargonininkė ir kompozitorė Liauda Vaitkūnaitė.

Rengėjų inf.

Balandžio 9 d. , 18 val. Jurgio ir Marijos Šlapelių name-muziejuje atidaroma grafikės ir fotografės Daivos Kairevičiūtės paroda „Kūnas o šešėlis“, kurioje autorė pristato to paties pavadinimo fotografijų ciklą. Jame – šiandien retokai sutinkami, akto žanrui priskiriami vaizdai, kviečiantys į paslaptingą šviesos ir šešėlių buveinę, glūdinčią vidiniame moters pasaulyje.

Visose fotografijose – ta pati moteris, tarsi mėginanti prisijaukinti savo pačios šešėlį, antrininkę, o gal – demoną. Garsus kino kritikas Michailas Jampolskis demonus siejo su deformacijos poetika. Anot jo, deformacija gimsta sąveikoje, apjungdama du kūnus: tą, kuris veikia kaip antspaudas, ir tą, kuris lieka kaip įspaudas, kūno atmintyje įrašytas pėdsakas. Jis vadinamas demonu, tuo, kuris lieka kaip šešėlis (tačiau visai nebūtinai piktu).

Kairevičiūtės aktuose moters figūros – tarsi ištrūkusios iš šio pasaulio ir pakibusios juodame eteryje, lyg jūrų žolės besiplaikstančios dvasinio laiko (kairos) srovėje. Kaip menininkės grafikoje, taip ir fotografiniuose aktuose,  jos vaizduojama moteris panaši į raganą, burtininkę. Ji nedangsto savo kūniškumo, o yra į jį sugrįžusi kaip į savo esmės įsčias, atvira sau. Ji stebi kaip joje varžosi vidinė gamta.  

Daiva Kairevičiūtė (g. 1971) baigė grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje, yra Dailininkų sąjungos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Dalyvauja parodose nuo 1999 m., per tą laiką yra surengusi virš dešimt personalinių parodų.