Autorius: Rengėjų inf.
Rengėjų inf.
Antrasis Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis
Prieš dvejus metus prasidėjęs ir didelės sėkmės bei susidomėjimo sulaukęs pirmasis Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis ir konkursas šiemet į uostamiestį grįžo su dar didesne geros energijos banga. Gegužės 6–11 dienomis šiųmetis festivalis vėl skelbė: „Tai, ko nesikėtum iš klasikos” – būtent tai violončelės mylėtojai galėjo pamatyti ir išgirsti visą praėjusią savaitę nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.
Rengėjų inf.
Muziejų naktis su muzika, ekskursijomis ir saulėlydžiu nuo Gedimino bokšto
Lietuvos nacionalinis muziejus pasitinka Muziejų naktį išskirtiniais renginiais ir šeštadienio dieną, ir vakare.
Gegužės 18 d. 14 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje ypatingą ekskursiją surengs tapytojas Giedrius Kazimierėnas, pristatysiantis savo paties darbus. Šešiose įspūdingo dydžio drobėse G. Kazimierėnas pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos momentus: Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimą, Barboros Radvilaitės laidotuves. Tapytojas atskleis darbo užkulisius ir pateiks savą istorinių įvykių interpretaciją. Ekskursija – nemokama pirmiesiems 40 muziejaus lankytojų, įsigijusių bilietą.
Rengėjų inf.
Irena Veisaitė – 2019 m. Paribio žmogus
Fondas „Pogranicze“ („Paribys“) daugiau nei 20 metų „Paribio žmogaus“ titulu apdovanoja asmenis, kurie savo veikla tiesia tiltus tarp skirtingų tautų, kultūrų, religijų, socialinių grupių ir kt., siekdamas pagerbti šiuos žmones ir skleisti žinią apie jų veiklą visuomenėje. Iki šiol minėtu titulu buvo apdovanoti Jerzy’is Ficowski’is, Tomas Venclova, Arvo’as Pärt’as, Bohdan’as Osadczuk’as ir Claudio’as Magris’as. Mums didžiulis džiaugsmas ir garbė paskelbti, kad jubiliejiniais metais „Paribio žmogaus“ titulas bus suteiktas Irenai Veisaitei – iškiliai kultūros pasaulio asmenybei iš Vilniaus, kurios pasirinkta paribio žmogaus gyvenimo laikysena ir kūryba mums suteikia įkvėpimo, tvirtumo, kai aplanko abejonės, yra tarsi atramos taškas.
Savo gyvenimą Irena Veisaitė skyrė teatro kritikai, mokymui – tiek studentų, tiek mokytojų – ir pilietiškos visuomenės kūrimui nepriklausomoje Lietuvoje bei Vidurio Rytų Europoje. Iš XX amžiaus pragaro išėjo drąsiai žvelgdama į ateitį ir trokšdama taisyti pasaulį. Daug metų vadovavo Atviros Lietuvos fondui ir Thomo Manno kultūros centrui Nidoje. Dėl intelektualinės drąsos ir atsidavimo visuomeninei veiklai ji tapo tikruoju moraliniu autoritetu.
Kelias, kuriame Irena atrado prasmę ir tikslą, – tai kelias Mokytojos, kuri į gyvenimą žiūri kaip į meną. Su kiekvienu jos ir ja sekančių mokinių žengtu žingsniu pirmyn vis įtikinamesnis ir tvirtesnis tampa jos gyvenimo moto: „Atleisti ir kurti ateitį – tai gyvųjų pareiga.“
Rengėjų inf.
Ramunės Vėliuvienės paroda „Kontekstai“
Nuo gegužės 2 d. galerijoje „555" (T. Ševčenkos 16-f) veikia jubiliejinė Ramunės Vėliuvienės paroda, kuri žymi kūrybinio kelio keturiasdešimt penkmetį. Dailininkė yra surengusi virš 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jubiliejinėje parodoje eksponuojama: svarbiausių estampų retrospektyva ir dvi naujos serijos. Objektų ir instaliacijų serija „5 pašto dėžutė“, sukurta iš karinės gamyklos gaminių detalių. Serija „Atminties vizualizacija“ – tai skaitmeninės grafikos darbai, skirti vaikystės prisiminimams.
Ramunė Vėliuvienė (g. 1949) labiausiai žinoma kaip grafikė, meistriškai įvaldžiusi ofortą ir kitas giliaspaudės technikas. Vis dėlto XXI a. menininkė išbando ir naujas raiškos formas – redimeidą, skaitmeninį vaizdą. Savo jubiliejinio gimtadienio parodą ji sudarė iš dviejų dalių – retrospektyvos ir naujų kūrinių. Abi dalis jungiantis iškirtinis parodos bruožas – tai savitas, itin glaudus, konceptualus meno ir gyvenimo, kūrybos ir autobiografijos ryšys.
Pirmoje parodos dalyje eksponuojami įvairiais laikotarpiais sukurti estampų ciklai susiję su tam tikrais menininkės gyvenimo kontekstais. „Kalendorinių švenčių“ (1978) litografijos mena etnokultūrinį sąjūdį, kraštotyros ekspedicijas ir bendro gyvenimo su garsiuosu Lietuvos etnologu Norbertu Vėliumi (1938–1996) pradžią. Aistros istorijas pasakojantis ofortų ciklas „Moterys“ (1983) sukurtas ypatingai intensyvaus šeimos gyvenimo metais. Triptikas „Nykstanti tėvynė“ (1989) amžininkams sužadina prisiminimus apie sovietmečio pabaigoje, perestroikės metu kilusį ekologinį, arba žaliųjų, judėjimą. Vienas įspūdingiausių Vėliuvienės darbų, religinio susikaupimo kupinas 12 ofortų ciklas „Evangelijos skaitymai“ (1991–1994), iš laiko perspektyvos atrodo lyg pasiruošimas skaudžioms asmeninėms netektims. Ciklai „Sename parke“ (1991), „Laiko parkai“ (2000–2009) neišardomai sujungia gamtos ir kultūros laiką, skaidrų ankstyvą parkų augmenijos vešėjimą ir dvarų liekanų nykimą, kolektyvinę šimtmečių atmintį ir piešimui, oforto plokštės ėsdinimui sugaištas valandas ar minutes.
Antroje parodos dalyje eksponuojami naujausi darbai taip pat labiausiai susiję su laiku ir atmintimi. Įsirengusi dirbtuvę buvusios slaptos sovietinės gamyklos, vadinamosios „pašto dėžės“ patalpose ir nepraleidusi progos įsigyti išparduodamo gamyklos inventoriaus, menininkė atsitiktinai susidūrė su savitu sovietiniu paveldu. Iš priglaustų daiktų bene labiausiai ją žavėjo „karo industrijos partitūros“ – karinių prietaisų mikroschemos ir jų brėžiniai. Mikroschemas Vėliuvienė lyg estampų klišes atspaudžia ant popieriaus arba pasitelkia dioraminiems asambliažams, primenantiems rampos šviesų nutviekstą scenos dėžę ar architektūrinėse erdvėse išeksponuotas abstrakcijas.
Maždaug prieš dešimtmetį, pastebėjusi, kad praeities prisiminimai ryškesni už kasdienybės įspūdžius, menininkė ima rašyti dienoraštį, taip pat remdamasi senomis fotografijomis užrašinėja giminės istoriją. Naujausias skaitmeninių atspaudų ciklas „Atminties vizualizacijos“ – vaizdinis šio atminties darbo atitikmuo. „Dedikacijos“ protėviams, diedukams ir bobutėms, sukurtos iš giminės relikvijų, atminties laikmenų – senų nuotraukų, siuvinėtų kilimėlių, gautų ordinų, įstabių buities rakandų, o taip pat – menininkės vaikystės piešinių. Serijoje „Vaikystės baimės“ Vėliuvienė prisimena savo vaikystę miškų apsuptoje Varėnoje. Ten ją baugino ne tik tamsa, bet ir sovietinėje mokykloje demagogiškai propaguota atominio karo grėsmė. Nuo baimių ji tuomet gelbėjosi vienaip ar kitaip persikeldama į virtualią būtį. Šioje parodoje iš savo sukurtų vaizdų virtualybės menininkė tarsi grįžta į kasdienį gyvenimą ir dar eksponuoja įvairiems dokumentams skirtas savo portretines fotografijas, kurių kilmės kontekstų, kaip pati sako, tiksliai neprisimena.
Erika Grigoravičienė
Rengėjų inf.
Lietuvos muziejų kelias 2019 m. Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis
Gegužės 17 d. Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.) vyks Tarptautinės muziejų dienos minėjimo ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos projekto Lietuvos muziejų kelias atidarymas.
Rengėjų inf.
Triumfas Venecijos bienalėje – pirmą kartą Lietuva įvertinta „Auksiniu liūtu“
Prestižiškiausiame šiuolaikinio meno renginyje 58-ojoje Venecijos bienalėje pagrindinis prizas skirtas Lietuvai. Venecijos simboliu laikomas „Auksinis liūtas“ šaliai įteiktas už menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“.
Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. „Saulė ir jūra (Marina)“ yra poilsio ir šiuolaikinio gyvenimo kritika, sudainuota eilinius žmones įkūnijančių atlikėjų ir savanorių lūpomis.
Rengėjų inf.
Paroda: Eikasia Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius)
Atidarymas gegužės 10 d. 18 val.
Eikasia, anot Platono, išlavintas regėjimas.
,,Our world as we experience it, is an illusion, a collection of mere appearances like reflections in a mirror or shadows on a wall.”
Eikasia, kaip esaties ir nesaties sąveika, pasireiškia tarp parodos "lankytojų'' ir virtualios realybės kūrinių. Taip akcentuojant parodos kūrėjų, kaip ir daugelio kitų, šių dienų žmonių patirtis, gyvenant dualizme su virtualybe.
Sąmonės srautas susiorientuoja tik įsierdvindamas, todėl eksponavimas bažnyčioje iškelia percepcijų patikimumo, realybės kvestionavimo problemas. Parodos "lankytojai'', įžengę į šią heterotopinę erdvę, kuri yra tarsi visų erdvių užribyje, bet kartu reali, (bažnyčia, kaip vieta, nėra nei iki galo atvira, nei iki galo uždara - nors sukurta viešumai, ji turi tam tikras įėjimo ir išėjimo taisykles, nėra prieinama bet kuriuo metu, kaip paprastos, viešos vietos) savaime susiduria su esaties ir nesaties sąvokų interpretacija, tokiu būdu "praregėdami’’ ir patys tapdami parodos dalimi.
Projekto dalyviai:
Nidas Kaniušas, Gailė Cijūnaitytė, Agnė Masilionytė, Vytautas Stanevicius, Osvalda Mickutė, Matas Sergijus Šatūnas, Tatsiana Licheuskaya, Gintarė Rapševičiūtė, Simonas Kotovas, Kostis Solanos, Irmantas Kaseta, Dominykas Surgailis, Almantas Klibavičius, Pavel Purpurovich,Tomas Sheludyakovas
Kuratoriai:
Arturas Bukauskas, Nidas Kaniušas, Gintare Valeviciute Brazauskienė
Parodos darbo laikas:
Gegužės 10d 18 - 20 val.
Gegužės 11d 12 - 16 val.
Gegužės 15d 16 - 20 val.
Gegužės 16d 16 - 20 val.
Gegužės 17d 15 - 19 val.
Gegužės 18d 12 - 16 val.
Gegužės 22d 16 - 20 val.
Gegužės 23d 16 - 20 val.
Gegužės 24d 15 - 19 val.
Rengėjų inf.
Konferencija: Kaukė ir veidas. Atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai
Gegužės 16 –-17 d.
Antano ir Anastazijos Tamošaičių namai-muziejus, (Vilnius, Dominikonų g. 15)
Programa:
Gegužės 16 d., ketvirtadienis
9. 30 Dalyvių registracija
09.45 Konferencijos atidarymas
10. 00
Prof. dr. Giedrė Mickūnaitė (Vilniaus dailės akademija). KITA MEDALIO PUSĖ, ARBA VAIZDINIS ŽYGIMANTO AUGUSTO ASMENS IR VALDŽIOS KOMENTARAS
10. 30
Dr. (hp)Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija). KRISTINOS EUFEMIJOS RADVILAITĖS ATVAIZDAI SU ŠVENTŲJŲ „KAUKĖMIS“ – IDENTIFIKACIJOS BANDYMAS
11. 00
Rita Lelekauskaitė (Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai). MARIJOS LUPU-RADVILIENĖS VEIDAI
11.30–12.00 Kavos pertrauka
12. 00
Dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija). LIŪTAS IR ERELIS, ŽMOGUS IR KOLONA KRETINGOS BAŽNYČIOS MEDŽIO DROŽYBOS PARAŠTĖSE
12. 30
Toma Buivydaitė (Vilniaus universitetas). MASKARONAI PIETRO PERTI KŪRYBOJE: ŠV. KAZIMIERO KOPLYČIOS KUPOLO DEKORO VILNIAUS KATEDROJE ATVEJIS
13. 00–14. 00 Pietų pertrauka
14. 00
Joana Vitkutė (Vilniaus dailės akademija). PAVIDALAS AR KŪNAS? DAILĖTYRINĖS BERNIUKO SU ROŽE IŠTARMĖS
14.30
Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas). KAUKIŲ BALIAI IR XVIII AMŽIAUS VISUOMENĖ
15. 00
Dr. Miglė Lebednykaitė (Vilniaus dailės akademija). PEKINO OPEROS RELIKTAI LIETUVOJE
15. 30–16. 00 Kavos pertrauka
16. 00
Doc. Dr. Deima Katinaitė (Vilniaus dailės akademija). BAUBLYS – PERFORMATYVI KAUKĖ DIONIZO POŠKOS SODE
16.30
Dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija). GYVŪNAS KAIP MENININKO KAUKĖ: EKOLOGINIS MĄSTYMAS AURELIJOS MAKNYTĖS KŪRINYJE „ZUIKIS“
17.00–17. 30 Diskusijos.
Gegužės 17 d., penktadienis
10.00
Doc. Dr. Ramutė Rachlevičiūtė (Vilniaus dailės akademija).OLGOS DUBENECKIENĖS-KALPOKIENĖS VAIDMENYS IR KAUKĖS
10. 30
Prof. dr. (hp). Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas). DUJOKAUKĖS ĮVAIZDIS LIETUVOS XX A. KETVIRTOJO DEŠIMTMEČIO GRAFIKOJE
11.00
Dr. Jolita Liškevičienė (Vilniaus dailės akademija). VEIDAS ANT KAUKĖS STASIO EIDRIGEVIČIAUS KŪRYBOJE
11.30–12.00 Kavos pertrauka
12.00
Prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas). ŽMOGAUS VEIDO MORFOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR PATRAUKLUMO VERTINIMO BIOPSICHOSOCIALINIAI VEIKSNIAI
12. 30
Dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija). KOSMETINĖS KAUKĖS MOTYVAS LIETUVOS XXI A. ANTROJO DEŠIMTMEČIO DAILĖJE
13. 00
Diana Romanskaitė (Vilniaus dailės akademija). LYTIŠKUMAS KAIP KAUKĖ: CLAUDE CAHUN IR CINDY SHERMAN PORTRETAI
13. 30
Evelina Januškaitė-Krupavičė (Vilniaus dailės akademija). ATVAIZDAS ATSPINDYJE – MIMETINIS PATYRIMAS ŠIUOLAIKINIAME MENE
14.00 – 14.30 Diskusijos. Moderuoja Laima Kreivytė
Konferencijos uždarymas
Rengėjų inf.
Šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“
Skaičiuojant paskutines dienas iki tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio ,,Druskomanija“ laisvės manifestų pradžios, antradienio rytą Lietuvos kompozitorių sąjungoje vyko 2019-ųjų metų festivalio spaudos konferencija. Šį susitikimą moderavęs kompozitorius Matas Drukteinis kalbino festivalio meno vadovę, kompozitorę Jutą Pranulytę, festivalio viešųjų ryšių koordinatorę, muzikologę Pauliną Nalivaikaitę, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininką, kompozitorių Mykolą Natalevičių, valstybinio choro „Vilnius“ kultūrinės veiklos vadybininkę Kotryną Nekrošiūtę, džiazo atlikėją, kompozitorių Liudą Mockūną, „Twenty Fingers Duo“ narę, smuikininkę Lorą Kmieliauskaitę ir „NB8 ART” ansamblio narę, pianistę Simoną Zbarauskaitę.
