Muzika Dievo namams

Spalio mėnesį Kauno kompozitoriai meldžiasi! – sakau drąsiai ir džiugiai. Jau antrą kartą, spalio pabaigoje, kaip graži šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš Arti“ uvertiūra nuskamba Kauno kompozitorių sakralinės muzikos kūrinių premjeros. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) ir Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčiose spalio 28 ir 29 d. buvo atlikti septynių Kauno kompozitorių – Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės, Dalios Kairaitytės, Algimanto Kubiliūno, Giedriaus Kuprevičiaus, Raimundo Martinkėno ir Giedrės Pauliukevičiūtės kūriniai. Taip pat išgirdome jau klasika tapusių vieno pirmųjų Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus narių – Jono Dambrausko (1892–1982) – giesmių. Kūrinius atliko solistai Simona Liamo, Tomas Ladiga, fleitininkė Aušra Lukoševičiūtė ir vargonininkė Dalia Jatautaitė. Tai jau antrasis VšĮ „Iš Arti“ ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus projektas – 2016 m. sakralinės muzikos premjeras kauniečiai išgirdo koncertų cikle „Voces ex animo“.

Programą pradėjo Tomo Ladigos ir Dalios Jatautaitės atliekamos dvi Jono Dambrausko giesmės „O didis Dieve“ ir „Malda už Tėvynę“ – pastarąja buvo pradedamos Kauno radiofono laidos, ji dedikuota Antanui Kučingiui. J. Dambrauskas, kurio 125-osios gimimo metinės minimos šiais metais, neatsiejamas nuo Kauno, kuriame gyveno beveik visą savo gyvenimą, nuo 1922-ųjų, vadovavo chorams, dirbo Valstybės teatre, buvo Kauno įgulos bažnyčios choro vadovas.

Raimundas Martinkėnas, jauniausias Kauno skyriaus kompozitorius, yra sukūręs daug sakralinės muzikos kūrinių, greta kitų savo veiklų jau daugybę metų dirba bažnyčios vargonininku. Jo giesmė „Dominus lux meus“ sopranui, bosui ir vargonams parašyta pagal džiugios vilties kupiną 27-ąją psalmę „Dievas mano šviesa“. R. Martinkėno kūriniai pasižymi skaidrumu, džiugesiu, šviesumu.

Net keturi kompozitoriai kūriniams pasirinko Švč. Mergelę Mariją garbinančius tekstus. Tai netgi simboliška: koncertai įvyko spalio – Rožinio mėnesio – pabaigoje. Itin šviesiai ir džiugiai suskambo Algimanto Kubiliūno „Sveika, Marija“ sopranui ir fleitai. Pasirinkęs, jo manymu, vieną gražiausių maldų, kompozitorius parengė giesmės variantus su lietuvišku ir lotynišku tekstais. Koncertui pasirinkęs lietuvišką variantą kompozitorius nesuklydo. Leisiu sau teigti, kad muzikos, o ypač sakralinės, tekstas turėtų būti suprantamas. Tarsi augalas į šviesą besistiepianti soprano ir fleitos muzika buvo kupina džiugesio, garbinimo, Angelo sveikinimo ir šv. Elžbietos gėrėjimosi. Šią giesmę pavadinčiau neabejotinai nauju lietuvių sakralinės muzikos šedevru.

Giedrė Pauliukevičiūtė tęsia himnų Švč. Mergelei Marijai seką: pernai sukūrusi himną „Ave Maris stella“ („Sveika, Jūrų žvaigžde“), šiais metais giesmei bosui ir vargonams „Salve, Regina“ pasirinko kitos maldos – himno „Sveika, Karaliene“ – žodžius. Zitos Bružaitės kūrinio fleitai, sopranui ir vargonams „Tu es via“ („Tu esi kelias“) versija obojui, sopranui ir styginių kvartetui jau skambėjo Paežerių dvaro festivalyje. Anot kompozitorės, skirstančios muziką į „rašomą iš galvos, iš rankos ir iš širdies“, šis kūrinys – iš širdies. Ją įkvėpusi šv. Ambrozijaus giesmės melodija ir žodžiai, kurios originalią citatą kompozitorė panaudojo kūrinio pabaigoje. Tiesas atradusi žodžiuose „Tu esi kelias, tiesa, gyvenimas...“, kompozitorė sukūrė vieną gražiausių koncerto kūrinių.

Dalia Kairaitytė kūriniui „Giesmė“ bosui ir vargonams pasirinko Maironio eilėraštį „Prieš altorių“. Maironio sakraliniai tekstai kompozitorei patinka dėl žodžio ir minties emocinio santūrumo. Ši giesmė – vilties ir nuolankumo kupina malda.

Vidmantas Bartulis opusui „O meile skaisčiosios širdies“ sopranui ir vargonams taip pat pasirinko lietuvių poetą – Vladą Braziūną. Kūrinys vėlgi skirtas Švč. Mergelei Marijai. Anot kompozitoriaus, šis tekstas buvo toks gražus, kad „ranka pati tiesėsi įgarsinti“. Kupinas oraus, tarsi besisupančio varpo skambėjimo kūrinys kerėjo muzikos ir teksto grožiu.

Galima būtų pripažinti, kad šių metų Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjeros turėjo patenkinti visus klausytojus: ir tuos, kurie vertina seniausius, tradicinius liturginius tekstus, ir tuos, kurie žavisi lietuvių poezijos įprasminimu muzikoje. Giedrius Kuprevičius nuėjo dar toliau – jis į kūrinio atlikimą įtraukė ir bendruomenę, kuri, iki šiol rimtyje klausiusi sakralinės muzikos, dabar turėjo klausytis ir atliepti. G. Kuprevičiaus „Ave Maria“ skirtas ne tik Švč. Mergelei Marijai, bet ir visą gyvenimą bendruomeninio giedojimo idėjai paakyrusiam kunigui Kazimierui Senkui. Ši, anot kompozitoriaus, socialiai angažuota kompozicija aukštam balsui, vargonams ir bendruomenei tapo emocine ir dvasine koncertų kulminacija.

Kaip įprasta, koncertai „Muzika Dievo namams“ vyko po šv. Mišių. Ir kaip pereitais metais, o ir įprastai, buvo žmonių, kurie atėjo tik į šv. Mišias, ir besirenkančių tik į koncertus. Tačiau, manyčiau, visiems, net ir netikintiems, valandėlė prieš koncertą neapsunkino gyvenimo, galbūt atvirkščiai – leido apsiprasti su erdve, ramybėje pamąstyti, paruošti sielą muzikai.

Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia yra viena gražiausių Kauno senamiesčio bažnyčių, čia dažnai vyksta įvairūs sakralinės muzikos koncertai. Gražu, kad koncertų rengėjai šį kartą nusprendė sakralinę muziką pristatyti ir atokesnėje bažnyčioje. Šalia senosios stovinti naujoji šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta 1997 m. (architektas – pernai šį pasaulį palikęs Algimantas Kančas) savo moderniomis formomis ir paprastumu itin tiko šiuolaikinei sakralinei muzikai.

Kauno kompozitoriai vėl atidavė duoklę papildydami lietuviškos sakralinės muzikos repertuarą, jiems padėjo puikūs atlikėjai. Koncertus vedė projekto organizatorė ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus vadovė muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. Atlikėjai buvo apdovanoti Irenos Mikuličiūtės/Mikos tapybos darbais. Jau tradicija tampantis Kauno kūrėjų sakralinės muzikos koncertas – dovana visiems: tai galimybė išgirsti naujausią sakralinę muziką, prasmingus tekstus, gyvai pabendrauti. Kauniečiams to labai reikia.